LIETUVOS RETENYBĖ KLESTI NORVEGIJOJE

Lietuvoje gyvena apie 100 porų jūrinių erelių, kuriuos pamatyti didžiausia tikimybė yra Nemuno deltoje ir prie Kuršių marių.

Lietuvoje erelių daugėja

Jūrinis erelis įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Galima teigti, kad jis Lietuvoje yra retenybė. Tai yra tipiškas vandens paukštis, kuris gyvena ten, kur yra vandens, žuvų.

Tuo pat metu tai ir išskirtinis, netgi karališkas paukštis. Jei pasiseks, jį galima pamatyti ir nuošaliuose miškuose, ir prie vandens telkinių. Šiuos paukščius traukia žuvingos vietos.

Viena iš tokių vietų Lietuvoje yra Nemuno delta ir Kuršių marios. Pastaraisiais metais šie paukščiai  plinta ir kitose Lietuvos vietose. Jų galima pamatyti ir prie Kauno marių, ir prie kitų didesnių vandens telkinių.

Jūrinių erelių galima išvysti ir prie Baltijos jūros, nors joje žuvų vis mažėja.

Jūrinis erelis skiriasi nuo kitų vandens paukščių, pavyzdžiui žuvėdrų, kurios pasirengusios bet ką išlupti iš žmogaus rankų. Jūriniai ereliai vengia žmonių. Iš esmės jie yra tokie pat baugštūs kaip ir kormoranai.

Lietuvoje jūrinių erelių galima pamatyti prie jūros, Kuršių ir Kauno marių, Nemuno deltoje.

Pusė Europos erelių

Žurnalistas ir fotografas iš Norvegijos Knutas- Sverre Hornas ypač susižavėjo jūriniais ereliais. Šiuos didingus paukščius tarsi seka su malonumu fotografuodamas.

Jūriniai ereliai Norvegijoje yra kažkas panašaus į gandrus Lietuvoje. Per visą Norvegiją gyvena keliasdešimt tūkstančių jūrinių erelių porų. Šie paukščiai žavi ir tuo, kad kartą "susituokę" jau nesiskiria visą gyvenimą. Vidutinis šių paukščių amžius apie 20 metų.

K.-S.Horno teigimu, Norvegijoje gyvena maždaug pusė visos Europos jūrinių erelių. Jie ypač paplitę Norvegijos salose, pakrantėse pagal Norvegijos ir netgi Barenco jūras.

Didžiausi jūrinių erelių priešai yra varnos ir žuvėdros. Jos nepuola kautis su ereliu, bet puotauja jų kiaušiniais, kai tik randa lizduose.

Iki 1968 m. dideli jūrinių erelių priešai buvo ir žmonės. K.-S.Horno teigimu, norvegai juos medžiodavo ir valgydavo. Populiacija buvo labai sumenkusi. Įvedus draudimą medžioti jūrinius erelius, jų skaičiai Norvegijoje išaugo kartais.

Medžioklė: jūrinis erelis taikosi vandenyje nagais pagauti grobį. Knuto-Sverre Horno nuotr.

Nori sugrąžinti medžiokles

Dabar jūrinis erelis Norvegijoje laikomas tarsi šventu paukščiu. Jie ir toliau yra globojami ir saugomi, nors iš Norvegijos raudonosios knygos šis paukštis išbrauktas.

Kai kuriuose regionuose šie paukščiai išplito tiek, kad vietiniai gyventojai jau kelia klausimą, ar nevertėtų vėl sugrąžinti jūrinių erelių medžioklės.

Kai kuriuose regionuose yra ir prieš jūrinius erelius nusistačiusių žmonių.

Vieni mano, kad jūriniai ereliai naikina kitų jūros paukščių populiacijas, nes medžioja jų jauniklius. Anot K.-S.Horno, mitai apie erelius, kaip kitų paukščių medžiotojus, yra kiek išpūsti.

Apie 90 proc. jūrinių erelių maisto sudaro žuvys. Bet ir tai, kad jie sugauna nemažą kiekį jūros žuvų ne visiems žmonėms patinka. Čia panašiai kaip Lietuvoje, kur daug žmonių yra nusistatę prieš kormoranus, kurie neva sunaikina didelį kiekį žuvų.