MENAS – UŽ SOLIDŽIĄ SUMĄ

Uostamiesčio kultūrinė bendruomenė ūžia iš pasipiktinimo. Antrus metus iš eilės solidžią – net 180 tūkst. litų savivaldybės paramą gavo Valentino Masalskio vadovaujamas Klaipėdos jaunimo teatras. Neslepiama, kad konkurso sąlygos parengtos šiam konkrečiam teatrui.

Uostamiesčio kultūrinė bendruomenė ūžia iš pasipiktinimo. Antrus metus iš eilės solidžią – net 180 tūkst. litų savivaldybės paramą gavo Valentino Masalskio vadovaujamas Klaipėdos jaunimo teatras. Neslepiama, kad konkurso sąlygos parengtos šiam konkrečiam teatrui.

Viskas oficialu

Prieš keletą metų į Klaipėdos universiteto Menų fakultetą dirbti atvyko garsus šalies kino ir teatro aktorius bei režisierius V.Masalskis, kuris netruko įgyti miesto valdžios prielankumą ir iškart "griebė jautį už ragų".

"Tai buvo politinis sprendimas, kad Klaipėdoje atsirastų alternatyva Dramos teatrui. Atvažiavome į savivaldybę, pasiūlėme miestui teikti savo teatro paslaugas. Tada buvo priimtas sprendimas paremti tą mūsų teatrinį judesį", – dėstė V.Masalskis.

"Teatrinis judesys" jau antrus metus iš eilės įgauna 180 tūkst. litų paramą. Viskas – oficialu, miestas skelbia Jaunimo teatrinės veiklos konkursą, o V.Masalskio vadovaujamas teatras jį laimi.

Maestro neslėpė žinantis, kad kiti uostamiesčio menininkai tokiu dosnumu vienam teatrui labai nepatenkinti.

V.Masalskio teigimu, jis supranta jų pavydą, tačiau pabrėžia, kad dėl pinigų jis asmeniškai ėjo tartis pas miesto valdžią ir esą nesitikėjo, kad juos gaus taip greitai, o už tai jis yra labai dėkingas.

"Negaliu girtis, bet aktoriai itin daug dirba Klaipėdos miestui. Jeigu mes jų neparemsime, jie išvažiuos į Vilnių. Mes siekiame, kad jie liktų čia, kurtų šeimas, kad atsirastų teatrų tarpusavio kūrybinė konkurencija. Jei miesto paramos nebūtų, mūsų teatras išsiskirstytų. O aš noriu, kad šitas teatras tarnautų Klaipėdos publikai", – tvirtino V.Masalskis.

Taisyklės konkrečiam žaidėjui?

Taigi liūto dalis – iš 240 tūkst. litų, numatytų finansuoti kultūrines programas mieste, 180 tūkst. nuspręsta skirti Klaipėdos jaunimo teatrui.

Tarybos posėdyje politikams buvo pateikta finansavimo programa, tai yra konkurso nuostatos, kurios stulbinamai sutapo su V.Masalskio vadovaujamo teatro galimybėmis.
Pagal šias nuostatas konkurse gali dalyvauti įstaiga – juridinis asmuo, kuris veikia Klaipėdoje ir valstybės įgaliota institucija ją pripažino teatru.

Ne mažiau kaip 2/3 teatro trupės turi sudaryti jaunimas, kuris per metus parengia ne mažiau kaip 4 naujus teatro pastatymus; surengia ne mažiau kaip 20 spektaklių, pasirodymų Klaipėdoje (uždarose ir atvirose erdvėse, mokamų ir nemokamų), o juose apsilanko ne mažiau kaip tūkstantis lankytojų; reprezentuoja Klaipėdos teatro meną ne mažiau kaip keturiuose šalies ir užsienio teatrų festivaliuose.

Klaipėdos jaunimo teatras šias nuostatas atitiko idealiai.
Vis dėlto miesto kultūrinė bendruomenė V.Masalskio sugebėjimą jo vadovaujamam teatrui gauti miesto finansinę paramą įvertino kaip įžūlius lobistinius žaidimus.

Globėjo neatskleidė

Konkurso sąlygas parengė Kultūros skyriaus vyriausiasis specialistas Vidas Pakalniškis. Tačiau kieno nurodymu jis tai padarė, atskleisti nepanoro, nors neslėpė, kad žinojo, jog konkurso nuostatus rengia konkrečiam ir iš anksto žinomam laimėtojui.

"Konkrečiam teatrui atsiradus, kilo poreikis finansuoti tokią programą. Kito būdo tiesiog imti ir skirti pinigus kažkam nėra. Todėl buvo suformuluoti reikalavimai tokiai programai. Bet tas sprendimas buvo svarstomas viešai ir publikuojamas, o politikai tarybos posėdyje beveik vienbalsiai šioms nuostatoms pritarė", – tikino V.Pakalniškis.

Paaiškinamajame rašte nurodoma, kad šios programos tikslas – "išlaikyti Klaipėdoje kuriančius jaunus menininkus teatralus, sudarant sąlygas jų profesinei veiklai, galinčiai svariai prisidėti prie miesto teatrinės ir bendrosios kultūros vystymo, jos lygio kėlimo, vaikų ir jaunimo meninio ugdymo, Klaipėdos kultūrinio įvaizdžio gerinimo".

Visi oficialūs veiksmai atlikti tiksliai pagal protokolą, formaliai nenusižengiant įstatymams.
Vis dėlto kitus miesto menininkus įsiutino toks rafinuotas piktnaudžiavimas valdžia, prisidengus "šventa kultūros vėliava".

"Politinis monopolis"

Klaipėdos šokio teatro "Padi Dapi Fish" narys Petras Lisauskas įsitikinęs, kad miesto politikų sprendimas remti vieną teatrą sukuria nesąžiningą konkurenciją.

"Galiu tik žavėtis V.Masalskiu, kaip jis moka kovoti už savo "vaikus". Tačiau sukurtas precedentas, jam buvo skirti 180 tūkstančių, didžioji dalis viso miesto kultūrai numatyto biudžeto. Tai, kas padaryta, – žiauriai nesąžininga", – pabrėžė P.Lisauskas.

Apeirono teatro merginos pasisakė, "kad bent kokios šio nepateisinamo absurdo detalės išlįstų į viešumą". Esą yra įdomių faktų, kurie byloja apie keistus pogrindinius dialogus, dvigubus standartus, abejotinus sprendimus, o tai jau virto vieša paslaptimi.

"Manome, kad tokiomis sąlygomis ilgainiui Klaipėdoje nebeišsilaikys nė vienas kuriantis žmogus. Šiuo metu funkcionuoja politinis teatro monopolis, žudantis kitus teatrus. Mes klausiame, kodėl tokia didelė suma negali konkurso būdu būti padalyta bent keliems jauniems teatrams, o tai iš tiesų sudarytų konkurencines sąlygas ir galimybę augti. Dvigubi standartai nepuošia meno", – nuoskauda dalijosi Apeirono teatro narės Greta Kazlauskaitė ir Eglė Kazickaitė.

Ekspertų grupė nesutarė

Šiais metais Jaunimo teatrinės veiklos konkurse dalyvavo jau trys teatrai – V.Masalskio, Apeirono ir "Padi Dapi Fish".
Tačiau Apeirono teatras iš karto buvo atmestas kaip neatitikęs formalių reikalavimų, nes neturėjo teatro statuso. V.Masalskio pasiūlymas gavo daugiau balų.

"Klaipėdos jaunimo teatras idealiai atitiko tuos kriterijus, kurie ir buvo jiems parašyti. Ekspertų nuomonės tuo klausimu išsiskyrė, antra vertus, mes buvome tik statistai, aš pati palaikiau daug profesionalesnį menine verte "Padi Dapi Fish" teatrą. Manau, kad jų veiklą reikėtų skatinti", – pabrėžė teatro kritikė ir ekspertų komisijos narė Gitana Gugevičiūtė.

Ekspertai neslėpė, esą jau iš anksto buvo žinoma, kas laimės "aukcioną", gerai nors tiek, kad šiais metais kiti teatrai sukruto, nes pernai "konkurse" dalyvavo tik vienas vienintelis, kuriam jis ir yra sumanytas.

"Šis konkursas yra nelankstus, angažuotas ir pritemptas konkrečiam teatrui. Ir kiti teatrai nepajėgė susigrumti su tuo. Yra iškreipta rinka. Tokių nevienodų sąlygų aš nepalaikau", – teigė G.Gugevičiūtė.

Ištaisys neteisybę?

Šalia studentiško Klaipėdos jaunimo teatro (dar prieš pusantrų metų tai buvo V.Masalskio studentų teatro trupė), kuris esą yra iniciatyvus, veiklus ir kūrybingas, pastaraisiais metais Klaipėdoje labai suaktyvėjo teatrinis gyvenimas.

Susikūrė net keletas naujų teatrų, kuriuose dirba jauni šios srities profesionalai, kuriantys labai įdomius spektaklius. Tai Apeirono teatras, Laisvasis teatras, menininkų grupė "Kolektyvinis sodas", klounų studija "Dulidu", menininkų grupė "Žuvies akis" ir šokio teatras "Padi Dapi Fish".

Su jaunais teatro menininkais spektaklius stato ir Klaipėdos Pilies teatras, Klaipėdos lėlių teatras, Klaipėdos dramos teatras, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras.

Mieste dar atsirado teatras "Lino lėlės", vis dar tebekuria Beno Šarkos Gliukų teatras, Alekso Mažono pantomimos teatras "A".

Bet dar nė vienas iš jų iki šiol negavo tokios dosnios miesto dotacijos, kaip pernai ir šiemet pagerbtas Klaipėdos jaunimo teatras.

Uostamiesčio kultūrinės bendruomenės aktyvistai siekia ištaisyti šią neteisybę. Todėl kreipėsi į savivaldybę, kad būtų pakeisti Jaunimo teatrinės veiklos konkurso nuostatai.

"Iš teatralų visko teko išgirsti tuo klausimu, bet neskubėsiu spekuliuoti ta tema. Buvome susitikę, jų nuomonę išklausėme, užprotokolavome ir artimiausiu metu inicijuosime konkurso nuostatų pakeitimus. Bet pirmiausia turi būti politinis miesto tarybos sprendimas", – tvirtino Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis.