MIESTE DYGSTA NAUJI KVARTALAI

Uostamiestis statybomis pamažu ima vėl vytis sostinę. Dygsta nauji kvartalai, plėtojami ir užbaigiami anksčiau pradėti. Nauji būstai paklausūs – kai kurių dar nepastatytų namų parduoti visi butai.

Prognozė – statys daugiau

Kelerius metus uostamiesčio daugiabučių namų statybų rinkoje vyravo štilis. Situacija pasikeitė šiemet.

Vien pirmąjį šių metų ketvirtį Klaipėdoje išduoti keturi leidimai daugiabučiams namams statyti, o prognozės – optimistinės.

"Įvertinus situaciją, galima numatyti, kad šiemet bus išduota apie 50 proc. daugiau leidimų daugiabučiams namams statyti nei ankstesniais metais", – tvirtino Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius.

Nekilnojamojo turto vystytojai pradėjo planuoti, statyti naujus kvartalus, tęsti arba užbaigti jau anksčiau pradėtus projektus.

Statomi ir pavieniai daugiabučiai namai.

"Įgyvendinami projektai nėra dideli. Orientuojamasi į mažaaukštę statybą", – teigė vedėjas.

Baugino griežtesni reikalavimai

Anot G.Pociaus, kitos tendencijos ryškėja individualių gyvenamųjų namų statybos sektoriuje.

Ilgą laiką šioje rinkoje vyravęs pakilimas slūgsta. Kasmet Klaipėdoje statoma vis mažiau vienbučių ar dvibučių gyvenamųjų namų.

Prognozuojama, kad šiemet leidimų tokiems pastatams statyti gali būti išduota net du kartus mažiau nei ankstesniais metais.

G.Pociaus manymu, žmonės atsikando individualios statybos. Nebenori įsivelti į ilgai trunkančius statymo procesus.

"Jei vienbutį ar dvibutį gyvenamąjį namą statai naudodamas paskolą, nori nenori turi dalyvauti procese, skirti laiko, pastangų. Įsigyjant naujos statybos butą, viskas paprasčiau. Sumoki avansą, rezervuoji būstą, gauni paskolą ir lauki, kada galėsi įsikurti", – lygino vedėjas.

G.Pocius spėjo, kad smukimą individualios statybos rinkoje galėjo lemti ir nuo pernai lapkričio įsigalioję griežtesni reikalavimai.

Naujai statomi gyvenamieji namai turi pasiekti aukštesnę energinę klasę – ne B, o A. Tam reikia didesnių investicijų.

Rizikos dar išlieka

Kad į uostamiestį drąsiau žvalgosi investuotojai, dienraščiui "Klaipėda" jau anksčiau tvirtino ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius.

Pasak jo, pokriziniu laiku Klaipėdoje buvo didžiausias neparduotų butų skaičius 1 tūkst. gyventojų, palyginti su kitais didžiaisiais miestais.

Todėl vystytojai buvo atsargūs planuodami naujus projektus. Laukta, kol bus parduotas esamas būstų fondas.

M.Statulevičius atkreipė dėmesį, kad į didesnius projektus uostamiestyje vystytojai dar žvelgia kiek atsargiau ir juos planuoja etapais, nes dideli projektai vis dar išlieka rizikingi.

Investuotojų atsargumą, direktoriaus teigimu, lemia ir demografinė Klaipėdos padėtis – jaučiamas gyventojų stabilus nutekėjimas į rajoną.

Tokia tendencija vyrauja beveik visuose šalies miestuose, tačiau jau pradedamas jausti žmonių noras grįžti į centrines zonas.

Į rajoną persikraustę gyventojai po truputį atsikanda važinėjimo į užmiestį, vaikų vežiojimo, pradeda skaičiuoti savo išlaidas.

Vystytojus vilioja Tauralaukis

Tarp nekilnojamojo turto vystytojų populiaresnė šiaurinė miesto dalis. Būtent čia ir įgyvendinami beveik visi nauji projektai.

Pasak G.Pociaus, statybos ypač aktyvios Tauralaukyje.

Tauralaukio gatvėje šiuo metu tęsiamas "Dvaro slėnio" kvartalo vystymas. Iškils trys nauji daugiabučiai namai, kuriuose bus įrengta 100 butų.

Vienas pastatų jau yra pripažintas tinkamu naudoti, antras beveik baigtas, o trečias kyla.

Kvartalą vystančios įmonės "Norinta" direktorius Vytautas Tvardauskas pasakojo, kad anksčiau buvo labiau orientuojamasi į vienbučių blokuotų gyvenamųjų namų statybą.

"Atsigręžti daugiabučių namų statybą paskatino rimtesnių tokių projektų stygius Klaipėdoje. Po krizės dauguma vystytojų statė individualius ar sublokuotus namus. Taip darėme ir mes. Daugiabučių namų projektų beveik nebuvo", – pasirinkimą komentavo vadovas.

Anot G.Pociaus, Tauralaukio gatvės pabaigoje ateityje numatoma statyti ir vienbučius, dvibučius namus. Jų turėtų iškilti ne viena dešimtis.

"Šiuo metu ten klojami inžineriniai tinklai. Teikiami projektai leidimams pirmiesiems vienbučiams statyti. Šioje gatvėje yra didelė, kelių hektarų teritorija, kurią užstato skirtingi vystytojai", – pasakojo vedėjas.

Planuojami didesni projektai

Naujas daugiabučių namų kvartalas – "Saulės butai" kyla Liepų gatvės pabaigoje.

Nekilnojamojo turto agentūros "Gijoneda" direktorius Edmundas Jankus pasakojo, kad čia jau baigiamas statyti pirmas keturių aukštų namas. Tada startuos antrojo, o vėliau – trečiojo ir ketvirtojo statybos.

"Tai vienas didesnių kvartalų, kuris dygsta šiuo metu mieste", – tvirtino vadovas.

Pasak E.Jankaus, Liepų gatvės gale, netoli kvartalo "Saulės butai", numatyta išvystyti ir individualių namų kvartalą "Bachmano žemė".

Pasak G.Pociaus, keletas nedidelių 15–20 butų daugiabučių statoma Paupių kvartale.

Baigiamas plėtoti ir Panevėžio gatvės gale esantis kvartalas "Dangės vingis". Čia taip pat kyla nauji daugiabučiai namai.

Dar vienas baigiamas statyti Kretingos gatvėje.

Planuojamas ir Žolynų kvartalo tęsinys. Čia bus statomi daugiabučiai namai.

G.Pocius pasakojo, kad šiuo metu projektuojami susisiekimo ir inžineriniai tinklai.

Didesnį projektą numatoma įgyvendinti ir pietinėje dalyje.

Anot G.Pociaus, vystytojas "Arkada" baigė savo projektą Taikos prospekto pabaigoje ir persikels į priešingą pusę.

"Prie P.Mašioto progimnazijos ir Juozapo Darbininko bažnyčios numatyta statyti blokuotus tris daugiabučius namus, kurie bus nuo penkių iki devynių aukštų", – pasakojo vedėjas.

Pavieniai vienbučiai ir dvibučiai statomi "Tauro" sodo bendrijoje, Tauralaukyje, Rimkuose, Paupių kvartale.

Dažniausiai tai daro patys savininkai, bet yra ir keli vystytojų projektai.

Išpirko, dar nepastačius

Susidomėjimas naujos statybos būstais išlieka didelis ir net po truputį auga.

Pasak E.Jankaus, nauji būstai ne tik aktyviau statomi šiaurinėje miesto dalyje, bet čia ir greičiau parduodami.

"Žmonės dažniau renkasi šią miesto pusę. Tai lemia ne viena priežastis, tarp kurių – geriau išvystyta infrastruktūra, mažesnis oro užterštumas, arčiau jūra, daugiau žalumos, palyginti su pietine miesto dalimi. Arti esanti gamta turi nemažą įtaką būsto pasirinkimui", – tvirtino vadovas.

E.Jankaus teigimu, šiaurinėje miesto dalyje įgyvendinami projektai yra išties sėkmingi.

Pavyzdžiui, kvartalo "Saulės butai" pirmojo namo visi butai parduoti, nors šis dar nebaigtas.

Būstus pirkėjai jau rezervuoja antrajame name, o jis dar nepradėtas statyti.

Panaši situacija ir Tauralaukio gatvėje esančiame "Dvaro slėnyje".

Pasak V.Tvardausko, pirmame daugiabučiame name taip pat beveik nebeliko butų. Pradėti rezervuoti ir kituose.

"Rinkdamiesi būstą, žmonės kreipia dėmesį į pastato kokybę, aplinką,  infrastruktūrą šalia. Nori, kad stogas būtų dengtas čerpėmis, langai – kokybiški ir sandarūs, kad netrūktų šalia namų vietos automobiliams. Svarbi ir pati vieta, kur yra būstas. Pirkėjai pageidauja gyventi arčiau gamtos, kad nebūtų toli miesto centras", – tvirtino vadovas.

V.Tvardausko teigimu, naujos statybos būstą dažniausiai renkasi jauni ar vidutinio amžiaus, aktyvūs žmonės.

Tad jų bendruomenė paprastai būna glaudesnė nei senos statybos namuose.

Kainos keitėsi nežymiai

Pasak E.Jankaus, naujos statybos būstų kainos pastaruoju metu keitėsi nežymiai. Vidutiniškai kvadratinis metras atsieina nuo 1 tūkst. iki 1,5 tūkst. eurų.

Pasak specialistų, būna nemažai atvejų, kai naujos statybos būstas kainuoja pigiau nei esantis sename name, jei palygintume kvadratinio metro kainą.

Į naujos statybos būstą pirkėjams patariama žiūrėti ir kaip į investiciją ateičiai.

V.Tvardausko teigimu, žmogus už mažesnę kainą gali nusipirkti tokio pat ploto butą sename name, o ne naujame.

Tačiau vadovas pabrėžė, kad reikia įvertinti, jog toks būstas po 15 metų gali tapti bevertis, jei į namą nebus investuojama.

"Net jei tai ir bus daroma, problemų išliks daug. Senų namų kiemuose trūksta vietos automobiliams statyti, vaikų žaidimų aikštelių, niekur nedings ir kiemo duobės. Tad sutaupytos lėšos, vietoje naujo būsto įsigyjant seną, bus prarandamos ateityje, investuojant į namo renovaciją, buto remontą ar parduodant dar labiau nuvertėjusį turtą", – komentavo direktorius.

Automobilių plovyklų bumas

Negyvenamųjų pastatų sektoriuje uostamiestyje situacija išlieka panaši.

Kasmet tokiems objektams statyti išduodamas panašus leidimų skaičius. Šiemet nenumatoma, kad situacija keistųsi.

G.Pociaus teigimu, daugiausia Klaipėdoje statomi įvairūs objektai, susiję su uosto veikla.

Dažniausiai tai būna sandėlių paskirties pastatai. Taip pat įvairios aikštelės, statomos, remontuojamos, rekonstruojamos krantinės.

"Uosto įmonių projektų yra tikrai nemažai", – tvirtino vedėjas.

Vienas kitas mieste išdygsta ir administracinės paskirties objektas, prekybos centras ar apgyvendinimo paskirties pastatai, tarp kurių daugiausia svečių ar nakvynės namų.

Ypač daug pastaruoju metu kuriasi automobilių plovyklų.

"Dabar tokių paslaugų teikėjų bumas, kaip prieš 15–20 metų buvo degalinių. Plovyklos atidaromos viena po kitos", – pabrėžė vedėjas.

Išduota statybos leidimų Klaipėdoje

Vienbučiams ir dvibučiams namams:

2015 m. – 230

2016 m. – 220

2017 m. pirmas ketvirtis – 27

Daugiabučiams namams:

2015 m. – 11

2016 m. – 11

2017 m. pirmas ketvirtis – 4

Negyvenamojo sektoriaus pastatai:

2015 m. – 32, iš jų:

įstaigos ir administraciniai – 6

gamybos, pramonės, sandėlių – 13

prekybos – 8

švietimo ir mokslo – 2

transporto, ryšių – 1

ligoninės ir slaugos – 1

kultūros ir sporto – 1

2016 m. – 33, iš jų:

gamybos, pramonės, sandėliavimo – 10

transporto, ryšių – 4

prekybos – 8

įstaigos ir administraciniai – 1

viešbučiai – 1

kitos paskirties – 8

2017 m. pirmas ketvirtis – 8

Iš viso išduota leidimų statybai ir jos darbams:

2012 m. – 800

2013 m. – 670

2014 m. – 600

2015 m. – 650

2016 m. – 600