MOKYTOJOS IŠPAŽINTIS: ĮTAMPA DARBE ŽUDO

Aštuoniolika metų anglų kalbos mokytoja išdirbusiai pedagogei galiausiai trūko kantrybė – moteris nusprendė viešai prabilti apie nežmoniškas darbo sąlygas ir išnaudojimą. Esą nuolatinė įtampa darbe, psichologinis mokyklos valdžios spaudimas ir beprasmis popierizmas įvarė į tokią neviltį, kad mokytoja nusprendė emigruoti.

"Pigi darbo jėga"

Neapsikentusi vienoje mokykloje vykstančių negerovių ir švietimo sistemos paradoksų Jolanta P. (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi – I.L.) nusprendė iškloti, ką iš tikrųjų galvoja.

Ilgametę pedagogės patirtį turinti moteris anksčiau dirbo rajone esančiose mokyklose, o maždaug prieš metus pradėjo mokytojauti mieste.

Esą tvarka daugumoje įstaigų – labai panaši.

"Atlyginimas – 500 eurų į rankas, pamokų tvarkaraštis su galybe langų. Tai reiškia, kad tiesiogine šio žodžio prasme triniesi po mokyklą visą dieną. Pavaduotojai geriau nė nebandyk apie tai išsižioti. Anot vietinių, ilgai šioje mokykloje dirbančių pedagogių, niekas dėl to nesuks galvos, priešingai – pasakys, kad laisvu metu turi daryti kitus darbus. Ir visai nesvarbu, kad tau moka už valandas, mokytojo darbo laikas vis tiek nenormuojamas. Be to, reikia dirbti ir savaitgaliais. Jeigu vyksta koks valdžios renginys, tai pagrindiniai dalyviai yra mokytojai, kurie atsivaro mokinius per prievartą", – dėstė pašnekovė.

Kalbos, kad "mokytojas tik atsėdi pamokas, pageria kavos ir po pietų eina namo", tėra mitas.

"Tiek pavaduotojai, tiek vaikučių tėveliai gali ir netgi turi teisę tave pasiekti telefonu, elektroniniu paštu ar dienynu 24 valandas per parą. Ir nesugalvok neatsiliepti, nes kils skandalas. Kaip toks menkas žmogelis, kaip mokytojas, galėtų nekelti ragelio? Šiais laikais pensinio amžiaus ir netinkančių jokiam kitam darbui pedagogų yra galybė. "Į tavo vietą dešimt laukia" – cituoju daugumos direktorių žodžius", – atviravo Jolanta P.

"Nuolatinis triukšmas, mokinių nesiskaitymas, nepagarba, kartais netgi vilkiškas kolegų elgesys vienas kito atžvilgiu, administracijos požiūris iš aukšto kaip į pigią darbo jėgą, viską išmanančių tėvelių puldinėjimas – tai tik keletas epizodų iš užkulisių", – vardijo nusivylusi mokytoja.

"Algų didinti nereikia"

Klaipėdietė ironizavo, esą mokytojams kelti atlyginimų nereikia, nes jie patys to nenori.

"Mokytojai viską iškentės ir toliau verkšlendami, o artimi valdžiai ir jai įtinkantys "egzemplioriai" netgi su džiaugsmu eis į darbą, vykdys bet kokius absurdiškus paliepimus, pildys nesibaigiančias valdžios sukurtas lenteles ir lauks pensijos. Mokytojai viską ištvers, nes bijo netekti darbo", – įsitikinusi pašnekovė.

Esą remiantis Švietimo ir mokslo ministerijos reikalavimais, mokytojams faktiškai nė nereikia vesti pamokų.

Daug svarbiau išdėstyti pamokos tikslus, juos aptarti, informuoti apie mokinių vertinimo sistemą, diferencijuoti užduotis, po to vėl nagrinėti, ar buvo pasiektas pamokos tikslas ir įsivertinti. Tad pamokai lyg ir nebelieka laiko.

"Ir nereikia, nes mes toliau "einame knygą", uoliai vykdome programą, kurią primetė ministerija. O mokinys – išmoks ar ne – jau nesvarbu. Pagal savo algą mokytojai iš tiesų tėra prižiūrėtojai. Ir taip visą gyvenimėlį ištempęs žmogelis tampa nebeįdomus nei sau, nei vaikams. Mažuma mokytojų, kurie taip nesijaučia, tai – mokytojai entuziastai arba mokytojos, kurių vyrai gerai uždirba", – šyptelėjo klaipėdietė.

Vadovų poste – komjaunuoliai

Pašnekovė pasidžiaugė, kad jauni žmonės nesirenka šios specialybės.

Jiems neteks patirti buvusių komjaunuolių – dabartinių pavaduotojų spaudimo, nuo kurių akylo stebėjimo, pamokų lankymo ir kontrolės gali pradėti bijoti net savo paties šešėlio.

"Mokytojo alga jaunimui atrodytų tarsi nedarbo pašalpa, nors reikalavimai – kaip privačioje įmonėje. Juk kiekviena mokykla – tai privati direktoriaus įmonė. Dar viena svarbi detalė yra mokytojų pamokų stebėjimas. Pas mus tai norma. Gali dirbti vienerius, 15 ar 30 metų, bet daugumoje mokyklų tu vis tiek būsi stebimas. Pavaduotoja, iš anksto nepranešusi, lakstys į pamokas, mosikuodama rekomendacijomis, kaip reikėtų vesti tobulą pamoką, laikantis instrukcijų. O mokinys? Čia jau mažiausiai apie jį galvojama. Temos išdėstyti nespėji. Gal reikėtų tai daryti per pertrauką? Negali, nes poilsiui skirtu metu mokytojo laukia naujas išbandymas – budėjimas. Ir vėl peršasi vienintelė išvada – nereikia kelti atlyginimų. Neverta, mokytojai pakentės, o ir iki pensijos jau nebedaug liko", – ironizavo buvusi pedagogė.

Esą dar viena neteisybė, su kuria kone kasdien susiduria Lietuvos mokytojai, yra privalomas seminarų lankymas.

"Sistema tokia – jei reikia nuplauti pinigų, mokykloje suorganizuojamas seminaras. Kartais gėda klausytis nupirktų lektorių postringavimų, bet yra suplanuota 30 valandų mokymų, todėl sėdėk ir tylėk. Jei nori nuvykti į tokį seminarą, kuris iš tikrųjų būtų naudingas, valdžia dar nuspręs, ar tau jo tikrai reikia. Čia juk pinigų į kišenę neįsidėsi", – kalbėjo pašnekovė.

"Maža to, mokiniai gali sau leisti elgtis, kaip nori, "tujinti" mokytoją ar net pasiųsti toli. Mokytojui belieka rašyti pastabas, skambinti tėvams. Nekelkite algų ir jie patys galės mokyti vaikus, kurie puikiai nusimano apie savo teises, bet nieko nenutuokia apie savo pareigas", – pridūrė ji.

Ragina lygiuotis į estus

Lietuvos mokytojų, švietimo ir mokslo profesinės sąjungos Klaipėdos miesto susivienijimo vadovė Laima Juknienė neslėpė, kad dažnai girdi mokytojų nepasitenkinimą dėl pamokų stebėjimo ar graudžiai juokingų atlyginimų.

Situacija nė kiek nepagerėjo ir po 2016-aisiais visoje šalyje vykusių intensyvių streikų, šnipštu virto praėjusios kadencijos vyriausybės pažadai.

Tiek lauktas pedagogų atlyginimas pernai metų pradžioje padidėjo vos keliais eurais.

"Mokytojai yra nusivylę, nematome jokio pagerėjimo. Estijoje tinkamai skirstant BVP vidutinis mokytojo atlyginimas greitai sieks 1,3 tūkst. eurų, o kur esame mes? Blogiausia tai, kad politikams nereikia prisiimti atsakomybės. Jei mokyklos ar ministerijos vadovas neteisėtai iššvaisto pinigus, jis atleidžiamas iš pareigų ir išsisuka tik su moralinės, bet ne finansinės skriaudos atlyginimu", – kalbėjo L.Juknienė.

Šiandien Klaipėdoje kaip niekada anksčiau trūksta mokytojų – vis mažiau universitetus baigusių žmonių susigundo šiuo darbu.

Trūksta etikos

L.Juknienės žodžiais, mokytojai dažnai skundžiasi savo darbovietėje jaučiantys psichologinę įtampą.

Nėra normalu, jei kiekvienas durų virstelėjimas pradeda kelti baimę.

"Įstojęs į profesinę organizaciją staiga tampi kitu žmogumi ir blogu mokytoju, tave pradeda tikrinti, kontroliuoti, atsiranda nepasitikėjimas. Šiais metais ypač dažnai su tuo susiduriame. Neseniai į sąjungą įstojusi mokytoja skambina ir pasakoja, kad netikėtai viduryje pamokos įsiveržė pavaduotoja ir lyg niekur nieko atsisėdo, kitą kartą atėjo direktorė. Manau, tai yra etikos ir moralės dalykai, kurių mes neturime. Klausimas, mokyklos vadovas pasitiki mokytoju ar tiesiog nori jį morališkai žlugdyti sukeldamas nereikalingą įtampą?" – klausimą kėlė pašnekovė.

Vis dėlto budėjimas pertraukų metu mokytojams nėra privalomas, tai veikiau vidinis mokyklos susitarimas.

Už budėjimo valandas darbuotojui gali būti atlyginama.

"Tai yra teisė, bet ne pareiga. Kalbant apie bendravimą su tėveliais, jiems reikėtų pagalvoti apie etiką ir nusistatyti mandagumo rėmus. Tarkime, klasės vadovui galima skambinti tik iki 21 val. vakaro ir ne vėliau", – samprotavo pašnekovė.

Tėvai turėtų kasdien domėtis savo atžalos auklėjimu ir pasiekimais, o ne tada, kai mokykloje jam iškyla problemų.

"Jeigu vaikas gavo blogą pažymį, tėvų reakcija yra momentinė – mokytojas blogas, o vaikas visada teisus. Tada atsiranda laiko ir paskambinti. Siekiant išvengti tokių nesusipratimų, mokytojai ir tėvai turi dirbti išvien", – sakė L.Juknienė.

Laukia nauji iššūkiai

Neseniai švietimo darbuotojus pasiekė dar viena žinia apie nuo rugsėjo įvedamą etatinį mokytojų darbo apmokėjimą.

Tai reiškia, kad atlyginimai bus skaičiuojami ne tik už pamokų krūvį, o už visas darbo valandas.

Mokytojo etatą sudarys 36 val. per savaitę darbo krūvis, trečdalis jo bus skirta ne pamokų vedimui, o vadinamosioms nekontaktinėms valandoms.

Šiam etatinio darbo apmokėjimo modelio įvedimui Vyriausybė žada skirti 95 mln. eurų.

Nors Švietimo ir mokslo ministerija teigia, kad tai mokytojams suteiks daugiau stabilumo ir saugumo, atlygis už darbą bus socialiai teisingesnis ir nesvyruos, priklausomai nuo pamokų skaičiaus, o šie pokyčiai padės pritraukti į mokyklas jaunų specialistų, patys mokytojai turi kitokią nuomonę.

Naujovės pedagogams pateikia daugiau klausimų nei atsakymų.

Baiminamasi, kad patvirtinus naująją tvarką mokyklų vadovams bus suteikta labai daug galios, taip pat gali tekti atleisti nemažai mokytojų, nes dabar jų daugiau, nei bus etatų.

"Iš tikrųjų yra nepasiruošta. Akivaizdu, kad mokyklos vadovas bus ribojamas tam tikros pinigų sumos. Net ir būdamas labai sąžiningas ir norėdamas geriems mokytojams duoti daug darbo valandų, su per mažu mokyklos biudžetu negalės to padaryti. Be to, juk neretai pasitaiko nesąžiningų vadovų, kurie manipuliuoja valdžia ir yra palankesni savo draugų būreliui", – svarstė Lietuvos mokytojų, švietimo ir mokslo profesinės sąjungos Klaipėdos miesto susivienijimo vadovė.