PAJŪRINĖ BALŽA: SUGRĮŽIMAS PO 200 METŲ

Lietuvos pajūrio zonoje – tiek Kuršių nerijos nacionaliniame parke, tiek ir žemyninėje dalyje, prie Olando Kepurės, gamtininkai dar pernai džiaugėsi aptikę šių vietų retenybę – kopūstą primenantį druskamėgį smėlynų augalą – pajūrinę balžą, Lietuvoje nematytą 200 metų. Pernykštėse augavietėse ji žaliuoja ir šiemet, vis dėlto dauginasi dar labai lėtai.

Pernai Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) direkcijos biologai, vykdydami pajūrinės zundos monitoringą, apsauginio kopagūbrio vakariniame šlaite aptiko retos augalo rūšies – pajūrinės balžos (lot. Crambe maritima) augavietę.

Tai buvo pirmasis šios rūšies augimo faktas, užfiksuotas Kuršių nerijoje.

Gamtininkų teigimu, tai 200 metų Lietuvos teritorijoje nematytas augalas.

Augavietė Kuršių nerijoje yra gausiai poilsiautojų lankomoje teritorijoje, todėl aptikusiųjų prašyta augalo nesužaloti – nenulaužti, neiškasti.

Augalą sudarė tik 3 lapai, žiedynai su sėklomis neaptikti nei pernai, nei šiemet.

„KNNP ir šiemet aptikta pajūrinė balža toje pačioje augavietėje. Priešingai nei Pajūrio regioniniame parke, čia augalas žiedų dar nekrauna, bet, atrodo, auga vešlesnis, todėl tikriausiai įsitvirtina, bet dar neplinta. Ar pajūrinės balžos auga ir daugiau, reikėtų vykdyti apskaitas ir ieškoti, galbūt tai bus galima daryti ateityje kartu su pajūrinės zundos apskaitomis. Augalo išlikimui neigiamą įtaką gali turėti rekreacinis poveikis, kadangi augavietė yra rekreacinio prioriteto zonoje. Taip pat augalo išlikimui neigiamos įtakos gali turėti smarkios audros, nes balža auga pačioje apsauginio kopagūbrio papėdėje“, – dienraščiui pasakojo KNNP biologas Žygimantas Valiuška.

Pernai buvo užfiksuotos ir dvi radavietės Lietuvos pajūryje. Pirmąją pajūrinę balžą po daugybės metų Lietuvos pajūrio žemyninėje dalyje, netoli Olando Kepurės, aptiko gamtininkas Almantas Kulbis.

Kažkada seniai pajūrinė balža buvo užfiksuota ties Palanga, bet uostamiesčio ar Karklės prieigose šių augalų iki šiol gamtininkams nepavyko rasti.

Jo buveinių rasta Latvijos, Estijos, Danijos pajūrio ruožuose, jis šiose šalyse yra įprastas augalas.

Pajūrinė balža įdomi tuo, kad tai yra halofitas, kitaip tariant, druskamėgis augalas.

Spėjama, kad jis čia sudygo atsitiktinai, sėklas atplukdžius srovėms iš kitų Baltijos regionų.