PAJŪRIO JUOSTĄ SIEKIA ATVERTI STATYBOMS

Lietuvos pajūris prie Baltijos yra vienas nykiausių visame šios jūros regione, nes per dešimtmečius po nepriklausomybės atkūrimo beveik nieko nebuvo pastatyta.

Pajūris po užraktais

Lietuva laikėsi nuostatos, kad ji iš visų Baltijos jūros šalių turi trumpiausią pajūrio juostą, todėl ją reikia išlaikyti nepaliestą.

Nuo Valdo Adamkaus prezidentavimo laikų, o tiksliau 2002 m., buvo priimtas kategoriškas Pajūrio juostos įstatymas, kuris neleido žengti nė žingsnio į pajūrio juostą. Pajūrio juosta yra laikoma 100 m pakrantės zona ir jūros dalis pakrantėje iki 20 m gylio izobatos.

Gerai tai ar blogai, kad pajūrio juosta buvo griežtai saugoma, galima diskutuoti.

Iš vienos pusės, į pajūrio juostą neįkėlė kojos jokie verslininkai. Pajūris nebuvo tarsi peiliu supjaustytas į daugybę smulkių privačių lopelių. Jei kur pajūryje ir atsirado „privačios valdos“, tai tik ant buvusių sovietinių poilsio namų pamatų ar sienų.

Galime prisiminti, kad sovietmečiu pajūrio juosta nebuvo itin urbanizuota, nes prie jūros šeimininkavo ne poilsio infrastruktūra, o sienos apsaugos struktūros. Pajūris kas vakarą būdavo išariamas, kad niekas nesugalvotų valtimi iš sovietinio rojaus išplaukti į Švediją.

Negyvos pajūrio vietos

Per pastarąjį dešimtmetį aiškėjo, kad griežtas „ne“ bet kokioms statyboms pajūrio zonoje išstumia iš Klaipėdos ir kitų pajūrio regionų visuomeninio pobūdžio projektus.

Aplinkos ministerija planuotų į Pajūrio objektų statymo projektus įtraukti Lietuvos architektų savivaldą, kad pajūrio užstatymas nevirstų netvarka.

Klaipėdoje, kad ir Smiltynėje, galėjo atsirasti, pavyzdžiui, vandens atrakcionų parkas, bet neatsirado. Buvo kalbama ir siūloma daugiau įvairių poilsio, pramogų, turizmo ir kultūros objektų.

Klaipėda, turinti traukos vietų ir galinti tapti poilsio ir pramogų zona, gamtos duotos dovanos – pajūrio taip ir nesugebėjo išnaudoti.

Melnragė, Giruliai yra tarsi negyvos pajūrio vietos. Šiek tiek gyvybės dėl Lietuvos jūrų muziejaus komplekso turi Smiltynė. Bet ir ji nėra ta vieta, kuri trauktų žmones, nes, be jūrų muziejaus, specifinės jachtklubo vietos ir pajūrio, be infrastruktūros kitų traukos vietų kaip ir nėra.

Apie Lietuvos pajūrio nepritaikymą žmonių reikmėms, Klaipėdos miesto praleistus įdomius pajūrio vystymo projektus dar būdamas Klaipėdos miesto tarybos nariu ne kartą buvo pasisakęs dabartinis aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Nebeliktų tik išskirtinių statybų

Šiomis dienomis Aplinkos ministerija viešai parodė, ką siūlo keisti dar 2002 m. priimtame ir iki šiol nekoreguotame Pajūrio juostos įstatyme, kad trauka į pajūrį didėtų.

Siūloma panaikinti visą 7-ąjį Pajūrio juostos įstatymo skyrių. Jis numato statinių statybos sąlygas ir tvarką.

Iš viso yra numatyta 6 atvejai, kai pajūrio juostoje galimos statybos. Pagal jį pajūryje gali būti statomi vandens poveikio stabilizavimo ir uosto įrenginiai: užtvankos, krantinės, molai, pylimai, bangolaužiai, bunos ir kita. Taip pat buvo galima statyti žvejų prieplaukas ir jų laivų laikymo aikšteles. Pajūryje buvo leidžiama atstatyti stichijų metu sugriautus statinius, rekonstruoti senas sodybas, jei yra pamatai, rekonstruoti poilsio ir poilsiautojų aptarnavimo statinius ir statyti laikinus paplūdimio aptarnavimo statinius.

Minėtas 7 straipsnis numatė, kad bet kokia statyba pajūrio juostos zonoje turi pereiti institucijų derinimą nuo mero iki Vyriausybės, kuri nutarimu tvirtina statybos leidimą.

Panaikinus Pajūrio juostos 7 straipsnį nebeliktų statybos išimčių. Tai reikštų, kad bet kokie statybų pajūrio juostoje dokumentai būtų derinami įprasta tvarka.

Statytojas kreiptųsi į savivaldybę, projektas būtų viešinamas, dokumentų paketas ir pastabos teikiamos Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Pajūrio juostos statyboms išimtis būtų tik ta, kad visi projektai papildomai būtų derinami ir tiesiogiai su aplinkos ministru. Neliktų grandies, kokia yra iki šiol, kad visi pajūrio juostos statybų projektai turi gauti Vyriausybės pritarimą.

Tokiu būdu būtų trumpinamas dokumentų derinimo laikas. Aplinkos ministerija planuotų į Pajūrio objektų statymo projektus įtraukti Lietuvos architektų savivaldą, kad pajūrio užstatymas nevirstų netvarka. Koreguojamas ir Architektūros įstatymas, kur architektų savivaldoms suteikiama daugiau teisių vertinti atskiroms savivaldoms teikiamų derinti projektų kokybės kriterijus.

Nauja Pajūrio juostos užstatymo tvarka su 7 straipsnio šalinimu turi pereiti per Seimo „virtuvę“. Numatyta, kad toks įstatymo pakeitimas galėtų įsigalioti nuo 2024 m. lapkričio 1 d. Priminsime, kad 2024 m. spalį Lietuvoje bus nauji Seimo rinkimai, todėl ši valdžia lyg ir galėtų trinktelėti durimis su nauju ir iki šiol vienu konservatyviausių buvusių Pajūrio juostos įstatymų.