PASKOLA KLAIPĖDIETĘ ĮSTŪMĖ Į BEDUGNĘ

"Man ant galvos kabo tokia skola, kokią išmokėti neužtektų ir 130 metų. Lietuvoje iš tokios situacijos yra tik viena išeitis – nebegyventi", – liūdnai apie situaciją, į kurią pateko, pasakojo 45-erių klaipėdietė Simona.

Pirko sodo namelį

Moteris negali nuslėpti slogių emocijų, klausinėjama bendradarbių ji atvirai sako, kad viltys susitvarkyti gyvenimą sužlugo ir sudegino ne tik praeitį, bet ir ateitį.

2007 m. ji su sutuoktiniu sumanė įsigyti namą. Tiksliau – namelį Dituvoje.

Iki tol šeima nuomojosi būstą ir pavargo išsikraustyti kiekvieną kartą, kai būsto šeimininkai to pareikalaudavo.

Simonos vyras tuo metu uždarbiavo užsienyje, šeimos pajamos per mėnesį siekdavo 8 tūkst. litų.

Pora tikėjosi įsigyti nedidelį namuką už miesto, jį tvarkingai įsirengti ir pagaliau turėti savo būstą.

Tai buvo metas, kai bet kurio nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje buvo pasiekusios nerealią ribą.

Kiekvienas tuomet įsigijęs būstą tikina tiesiog neturėjęs kitos galimybės, tada vargu ar kas žinojo, kad po poros metų toks pat būstas kainuos perpus pigiau.

Bankas Simonos sutuoktiniui Gintarui suteikė 340 tūkst. litų paskolą būstui įsigyti.

Šeima apsidžiaugė radusi Dituvoje namą, už kurį sumokėjo 240 tūkst. litų, o už likusius įrengė būstą ir pastatė priestatą.

Šis statinys tapo paskolos mokėjimo garantu.

Iš vyro skolos nereikalauja

Bendru būstu pora džiaugėsi porą metų.

Tačiau Gintaras įjunko į alkoholį, nustojo važinėti į užsienį, o susirasti darbo Lietuvoje jam nepavyko.

Neištvėrusi vyro girtavimo Simona nutraukė su juo santuoką.

Greitai moteris suvokė, kad milžiniška paskola užgriuvo jos vienos pečius. Po skyrybų bankas iš nemokių Simonos ir Gintaro atėmė namą.

Kiekvienam buvusiam sutuoktiniui priskirta pusė namo parduota atskirai, todėl už suremontuotą ir pristačius priestatą padidėjusį statinį bankas gavo grašius.

Maža to, buvęs sutuoktinis Gintaras degradavo, išvažiavo į kitą miestą pas giminaičius, nedirba, leidžia dienas be jokių pajamų.

Iš pirmo žvilgsnio gyvenimą ištikęs krachas vyrui išėjo tik į į naudą – skolos iš jo niekas nereikalauja. Jis gyvena be rūpesčių dėl rytojaus.

Simonos padėtis – visiškai kitokia. Moters pečius slegia visa skola bankui.

"Praradau būstą, o skolinga vis dar esu tą pačią sumą, kurią skolinomės. Ji sumažėjo gal tik pora tūkstančių eurų, – pasakojo moteris. – Dabar oficialiai esu skolinga 92 tūkst. eurų. Jeigu sėdėčiau prie gatvės ranką atkišusi, skolos ir iš manęs nereikalautų. Bet kadangi bandau visais įmanomais būdais išlikti, esu laikoma moki ir turiu vežti mūsų abiejų skolą, nors jau seniai nebegyvename kartu."

Pritarė bankroto nutraukimui

Supratusi, kad išmokėti tokią milžinišką skolą neturi galimybės, moteris nusprendė paskelbti asmens bankrotą.

Tačiau pradėjusi bankroto procedūrą Simona įklimpo dar giliau.

2013-aisiais bankroto administratorius sudarė moters mokumo atkūrimo planą.

Po poros metų jis buvo patikslintas ir vėl patvirtintas, nes fizinių asmenų mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmė – tik treji metai.

Šiemet toks planas nebebuvo patvirtintas. Iš maišo išlindo ne viena yla.

Pirmiausia paaiškėjo, kad per visą moters bankroto laiką nebuvo sumokėta nė euro.

Moteris dirba valytoja ir gauna 312 eurų atlyginimą. Iš jos algos būtiniems pačios Simonos poreikiams paliekami 238 eurai, kiti 74 eurai turėjo keliauti skolai dengti.

Tačiau paaiškėjo, kad kiekvieną mėnesį bankroto administratorius pasiimdavo po 50 eurų. Kreditorius negavo nė vieno mokėjimo.

"Aš likau nesupratusi, kodėl iš manęs buvo išskaičiuojami pinigai, o skola nebuvo padengta nė vienu euru. Bankroto administratorius nieko nepaaiškino, pastarojo teismo posėdžio metu jis pritarė, kad būtų nutraukta mano bankroto byla. Jis pats nieko nedarė, skolai dengti pinigų neskyrė, sau pinigus ėmė ir manęs net neužtarė. Galėčiau ir aš taip, kaip mano buvęs vyras ir šimtai kitų panašių žmonių, nieko neveikti, nedirbti, tada iš manęs ir paimti nebūtų ko", – piktinosi Simona.

Prikišo pajamas už prostituciją

Paaiškėjo dar vienas dalykas – Simona gavo neteisėtų pajamų, bet apie tai nepranešė bankroto administratoriui ir taip nuslėpė nuo kreditoriaus galimybę dengti skolą.

Apie tai, kokios buvo šios moters neteisėtos pajamos, rašoma Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendyje – ji nuteista už pelnymąsi iš kito asmens prostitucijos.

Paprasčiau tariant, Simona tapo sąvadautoja.

"Niekam nebuvo įdomu, kaip turėčiau išgyventi iš man paliekamų poros šimtų eurų. Nepamirškime, kad neturiu kur gyventi, iš tų pačių pinigų turiu dar ir išsinuomoti būstą. Aš paprasčiausiai neišgyvenau iš to, kokia suma man buvo palikta. Taip, tapau sąvadautoja, bet visa tai truko neilgai. Panašu, kad viskas mano gyvenime vyksta prieš mane. Labai greitai buvau demaskuota ir nuteista. Dabar negaliu net į užsienį išvažiuoti, kur galėčiau uždirbti daugiau pinigų ir grąžinti skolą. Juo labiau kad ir nuosprendžiu paskirta bauda", – atviravo Simona.

Būtent šis nusikalstamas verslas tapo pretekstu nutraukti asmeninį bankrotą.

Kadangi bankroto procedūra buvo nutraukta, kitą kartą bankrutuoti moteris galės tik po 10 metų.

Paradoksalu – vienas bankroto nutraukimo motyvų buvo tai, kad moteris nedeklaravo bankroto administratoriui savo nusikalstamu būdu gautų pajamų.

Buvo padaryta klaida?

Moteris mano įklimpusi į beviltišką situaciją todėl, kad skirdamiesi su vyru jie nesulaukė protingo patarimo.

Ji įsitikinusi, kad klaida buvo padaryta tada, kai buvę sutuoktiniai leido parduoti namą dviem dalimis.

Simona svarsto, kad, parduodant namą kaip vieną vienetą, o ne padalintą pusiau, būtų pasidengusi didesnioji skolos dalis.

"Buvo ekonominė krizė. Sutuoktiniai neįvertino galimos rizikos įsigydami labai brangų būstą, dėl krizės jo vertė krito, patys žmonės neteko darbų ir nebegalėjo mokėti skolos. Tokios yra tos situacijos priežastys. Namą parduodant buvo kooperuojamasi su antstoliu, viešai skelbta, kur yra abi namo pusės, tai buvo tik techninis veiksmas. Moteriai yra dar viena galimybė – bandyti bankrutuoti po 10 metų, – tikino bankroto administratorius Irmantas Lengvinas. – Jeigu ji man būtų pasisakiusi, kaip neteisėtu būdu uždirbo pinigus, aš pats būčiau apie nusikaltimą pranešęs policijai. O pinigus, aišku, būčiau paėmęs ir sumokėjęs kreditoriams."

Simona turėjo kitą galimybę – važiuoti į užsienį ir ten sąžiningai dirbdama uždirbti pinigų skolai grąžinti.

Ketina kreiptis į Strasbūrą

Simona nemato jokios išeities, yra pasmerkta iki gyvenimo galo mokėti, nieko neturėti, gyventi pusbadžiu.

Kai buvo nutraukta asmens bankroto procedūra, antstoliai areštavo jos banko sąskaitą.

Kiek antstolis paliks pinigų jai pragyventi, dar nežinia.

"Kai kuriose užsienio šalyse ir net kaimyninėje Latvijoje tvarka yra visiškai kitokia. Jeigu paimi paskolą būstui įsigyti ir bankui įkeičiamas įgyjamas būstas, skolą galima išieškoti tik iš įkeisto turto. Tai yra, padedi raktus ant stalo ir nebesi skolingas. Lietuvoje žmonės praranda įkeistą turtą ir lieka skolingi likusią sumą pinigų. Kaip galima stebėtis, kad žmonės bėga iš Lietuvos? Juk panašių šeimų, kaip Simonos ir Gintaro, po 2009-ųjų krizės buvo labai daug, – netinkamą tvarką atskleidė advokatas Rimvydas Kairys. – Mano įsitikinimu, tai moteriai pirmiausia turėjo būti suteikta psichologo pagalba. Nesvarbu, kad ji paskui padarė nusikaltimą. Specialistai turėjo jai padėti susivokti situacijoje, kaip atsitiesti nuo patirto smūgio, rasti darbą, kad žmogus nepalūžtų, neišprotėtų ar nepasikartų. Tokių žmonių daugybė."

Advokatas ketina toliau aukštesnės instancijos teisme prašyti panaikinti sprendimą nutraukti bankroto procedūrą.

Jo argumentas – iš nusikalstamos veiklos gaunamos pajamos neturi būti deklaruojamos ir perduodamos bankroto administratoriui.

Pasak teisininko, absurdiška nusikalstamu būdu gautus pinigus naudoti skolai dengti.

Kai šiuo klausimu pasisakys visų instancijų teismai, R.Kairys neatmeta galimybės kreiptis į Žmogaus Teisių Teismą Strasbūre.

"Mano akimis, čia yra akivaizdžiai pažeistos žmogaus teisės. Ištikus krizei, ir bankas, ir skolininkas turi būti vienodoje padėtyje. Negali šone likti ir bendraskolininkis, buvęs moters sutuoktinis, nes prievolė bankui buvo solidari. Šioje situacijoje yra visiškai neteisinga atimti būstą, lupti tiek pat pinigų, kiek buvo paskolinta jam įsigyti, ir visą šią skolą pakabinti ant vienos bankrutuoti pasiryžusios moters", – konstatavo R.Kairys.