PASKUI EUROPOS SĄJUNGOS PINIGUS – BĖGTE

Keliolika metų Europos Sąjungos lėšomis miestų ir miestelių gerovę kūrusios šalies savivaldybės, pasirodo, šiuos pinigus panaudojo neefektyviai. Tai, ES finansavimo terminams baigiantis, konstatavo Vidaus reikalų ministerijos specialistai. Todėl dabar esą neišvengiamai reikia kurti planą, kaip Lietuva gyvens, kai lengvų pinigų srautai baigsis.

Lėšas išleido ne tam?

Gražios centrinės aikštės, trinkelėmis grįsti šaligatviai, upių krantinės, puikiai atnaujintos mokyklos, kuriose niekas nesimoko, nes nebėra mokinių.

Tai tik menka dalis europinių lėšų, kurios mus pasiekė nuo įstojimo į ES ir buvo panaudotos.

Ir šiandien jau net ministerijose nedrąsiai prasitariama, kad galbūt tuos pinigus investuoti reikėjo kitur.

Vien 2014–2020 metais Lietuva gavo ir dar gaus apie 7,2 mlrd. eurų struktūrinių fondų paramos.

2007–2013 metais visa ES finansinė parama Lietuvai siekė daugiau nei 6,9 mlrd. eurų.

Po mažiau nei dvejų metų šie srautai gerokai sumažės.

"Iki šiol mes gavome ES paramą, bet nesugebėjome "sukabinti" tų išteklių su vizijomis ir su koordinuota veikla. Nesakau, kad visos, bet didžioji dalis savivaldybių investuodavo tuos pinigus į gatves, centrines aikštes, parkus ir skverus, kai tuo metu verslas verkė, kad jiems konkuruoti globalioje rinkoje irgi būtini valstybės koordinuoti veiksmai. Kalbame apie pramoninius sklypus, mokestines lengvatas bei elementariausias konsultacijas", – pastebėjo vidaus reikalų viceministras Giedrius Surplys.

Viceministras mano, kad Lietuvos regionai dar turi potencialo, bet nuo šiol reikia veikti "labai kryptingai ir labai koordinuotai" merams bendraujant su verslu, verslui bendraujant su švietimo įstaigomis, švietimo įstaigoms bendraujant su jaunais žmonėmis, atsiklausiant, kokie jų poreikiai ir galimybės.

Mūsų verslas augti nebegali, nes nebėra žmonių, kurie dirbtų.

"Iki šiol buvo šnekama – tik duokite pinigų, mes geriau žinome, ką su jais daryti, tačiau, paprastai kalbant, mūsų verslas augti nebegali, nes nebėra žmonių, kurie dirbtų. Panašu, kad tie pinigai nebuvo tinkamai naudojami. Ir dabar mes bandome pasakyti, kad regiono plėtra nėra tik ES pinigų įsisavinimas, regionų plėtra susijusi su privačiomis investicijomis, su normaliu susisiekimo sutvarkymu, ką Klaipėda pirmoji Lietuvoje ir pradėjo daryti", – pastebėjo G.Surplys.

"Baltosios knygos" magija

Po 2020-ųjų pinigai regionus vis dėlto pasieks.

Tačiau dėl to turėtų būti perbraižomas Lietuvos administracinis žemėlapis, nes pagal ES reikalavimus viename regione turėtų gyventi ne mažiau nei 800 tūkst. gyventojų, kad regionas galėtų tikėtis finansinių injekcijų iš Briuselio.

Veikiausiai Lietuvoje atsiras trys regionai, o jei emigracija nesumažės, vargiai pavyks net juos suformuoti, tad blogiausiu atveju liks Vilnius ir "kita Lietuva".

Būtent todėl vis garsiau prabylama apie "Baltosios knygos" svarbą, kur mėginama dėlioti ateities valstybės vystymosi planus.

"Valstybės šimtmetį Lietuva pasitinka spręsdama grėsmingą egzistencinę dilemą – socialinė atskirtis sąlygoja gyventojų skaičiaus mažėjimą, o šis stato barjerus ekonomikos augimui. Per metus netenkame daugiau kaip 1 proc. gyventojų, taigi valstybės projekcija antrajam šimtmečiui atrodo bauginanti", – rašoma "Baltosios knygos" įžangoje (kalba netaisyta – A.D.).

Toliau pripažįstama, kad vienintelė Vilniaus apskritis išlaiko santykinai pastovų gyventojų skaičių, tačiau daugiausia šis išlaikymas pagrįstas vidine migracija iš kitų Lietuvos regionų.

Todėl Vyriausybė, vietos savivalda ir ekonominiai bei socialiniai partneriai esą ir imasi regioninės politikos peržiūros, "įsitikinę, kad veiksminga regioninė politika gali garantuoti darnų ir tvarų augimą bei užtikrinti kokybišką gyvenimą visoje Lietuvos teritorijoje".

Diktato iš viršaus nebus

Tačiau, pasak vidaus reikalų viceministro G.Surplio, niekas nieko nediktuos ir nepirš savivaldybėms prieš jų valią.

VRM pakvietė visų regionų savivaldybių merus, investicijų specialistus ir verslininkus diskusijai, kur tas regionas turėtų eiti.

"Mūsų ištekliai riboti, turime ribotą kiekį potencialių investuotojų, kurie žvalgosi į Rytų Europos regioną, norėdami čia kurti darbo vietas. Todėl teigti, kad visa Lietuva turėtų tapti turistine, agrokultūrine ar logistine, negalime. Jei regionai nori išlikti tose regionų lenktynėse dėl investicijų ir žmonių, jie turi aiškiai pasirinkti keletą krypčių, kuriomis nori judėti", – teigė G.Surplys.

Klaipėdos regiono savivaldybės esą į šį VRM kvietimą pažiūrėjo labai rimtai, jiems net studiją rengė privati kompanija, o regionas pasirinko vadinamąją mėlynojo augimo strategiją.

Teigiama, kad "vakariečiai" praktikoje įgyvendins tai, kas kai kuriems yra tik teorija.

"Klaipėdos regionas yra prie jūros. Todėl uostas ir yra esminis šio krašto ekonominio augimo potencialas, tačiau tai bus bandoma aplipdyti tvariais ilgametį potencialą turinčiais verslais, kurie kurtų klasterį ir aptarnautų jūrinę logistiką. Čia kalbame apie aukštos pridėtinės vertės, aukštų technologijų įmones, tuo pat metu atsižvelgiant ir į turizmą ir netgi žemės ūkį", – pabrėžė viceministras G.Surplys.

Dabar visos apskritys pakviestos ruošti savo specializacijos veiksmų planą.

VRM prašo pateikti savivaldybių, ko joms reikėtų iš atskirų ministerijų, iš "Investuok Lietuvoje", iš "Verslios Lietuvos", kad jų specializacija "galėtų duoti vaisių".

Planų iš savivaldybių laukiama iki vasario 15 dienos.

Keleiviai prilygsta kroviniams?

Per vieną tokį "Baltosios knygos" pasitarimą VRM, kai Klaipėdos regionui iškilo grėsmė netapti turistiniu regionu, nes specializacijos regionuose kryptys esą negali kartotis, Neringos meras Darius Jasaitis panoro išsiaiškinti, iš kur paimti tie kriterijai.

"Paaiškėjo, kad Kauno rajonas mus stipriai lenkia turistais. Ir duomenis jie gavo iš Statistikos departamento. Niekaip negaliu šito suprasti, kaip čia gali būti, kad ekonominis naudingumas pagal turistus Kauno rajone yra didesnis nei Klaipėdos regione? Paaiškėjo, kad skaičiuojamas tik nakvynių skaičius viešbučiuose, o individuali veikla, patentininkai ir net svečių namai yra neįdomūs", – stebėjosi D.Jasaitis.

Maža to, pasklido kalbos, kad Statistikos departamentas prie bendro turistų skaičiaus nepriskaičiuoja kruizinių laivų turistų, kurių 80 proc. aplanko Neringą.

Ironizuojama, jog gal jie skaičiuojami kaip uosto krova?

"Mes skaičiuojame visus turistus, kurie laivais atvyksta į Klaipėdą. Neįskaičiuojame tik įgulų narių, nors jie irgi išlipa į krantą ir vaikšto po miestą. Kai įstojome į Šengeno zoną ir dingo vizos, turistų skaičiavimas tapo sudėtingas, todėl galime remtis tik apgyvendinimo, atvykusių laivais, lėktuvais ar apsilankiusių Turizmo ir informacijos centruose turistų skaičiais. Visus duomenis siunčiame į Turizmo departamentą, kruizinių laivų keleivių duomenis taip pat", – patikslino Klaipėdos turizmo informacijos centro vadovė Romena Savickienė.

Kruizinių laivų keleiviai suskaičiuojami labai tiksliai, jie sudaro pusę visų Klaipėdos turistų. Kiti atvyksta lėktuvais, automobiliais, traukiniais.

Manipuliacijos dėl ateities?

Bendras pernai į Klaipėdą atvykusių turistų skaičius, pasak Klaipėdos turizmo informacijos centro, yra 121 tūkst. Jie atvyko iš Vokietijos, JAV, Lenkijos, Latvijos, Rusijos, Šveicarijos, Estijos. Laivais atplaukė 71 tūkst. turistų.

Vis dėlto varžytuvėse dėl turizmo regiono specializacijos kai kas mėgina manipuliuoti patogiais skaičiais.

Pavyzdžiui, kalbant apie kaimo turizmo sodybų lankytojų skaičius, Kauno apskrityje pernai buvo 48,2 tūkst, o Klaipėdos apskrityje – tik 29,8 tūkst. turistų.

Tai – Statistikos departamento duomenys.

Tačiau statistika pateikia ir kitus rodmenis.

Pagal apgyvendinimo įstaigų pateiktas ataskaitas, Klaipėdos regiono viešbučiuose pernai ilsėjosi 584 tūkst. turistų (Klaipėdos mieste – 207,5 tūkst., Palangoje – 276 tūkst., Neringoje – 59,1 tūkst.), o Kauno apskrities viešbučiuose klientų buvo 346 tūkst.

Taigi Klaipėdos apskritis Kauną lenkė 238 tūkst. vien viešbučiuose nakvojusiais turistais, bet kauniečiai pareiškė norą specializuotis turizmo srityje, pateikdami tik tuos skaičius, kurie jiems palankūs – iš kaimo turizmo sodybų.

Veikiausiai artimiausiu metu dar bus nemažai ir kitokių užkulisinių žaidimų, nes artėja laikas, kai regionams teks dalintis labai sumenkusį finansinį pyragą iš Briuselio.