Po liūties Klaipėdoje – laistyti medžių | Diena.lt

PO LIŪTIES KLAIPĖDOJE – LAISTYTI MEDŽIŲ

Neabejingi savo miesto gerovei ir grožiui klaipėdiečiai mano, kad uostamiesčio želdynus prižiūrinčios bendrovės darbuotojai vėjais švaisto biudžeto pinigus po liūties laistydami augalus, o po sausros šienaudami išdžiūvusią žolę. Bendrovės "Klaipėdos želdiniai" vadovas įsitikinęs, kad miesčionys nieko neišmano ir pyktį lieja be pagrindo.

Užklupo beveik štormas

Antradienį po 17 val. centrinėje miesto dalyje prapliupo liūtis. Tokį didelį debesį ir staigų lietų klaipėdiečiai seniai bematė.

Meteorologai tikino, kad per valandą iškrito 12 milimetrų vandens, o tai yra labai didelis kiekis.

Iki štorminio kiekio pritrūko vos trijų milimetrų. Staiga paplūdo visa centrinė Klaipėdos dalis.

Paradoksalu, bet šis debesis pietinės miesto dalies nepasiekė.

Pasak Klaipėdos kranto meteorologijos stoties budinčiosios, tai buvo antra panašaus stiprumo liūtis mūsų mieste.

Pirmoji prapliupo prieš dvi dienas iki antrosios ir plovė miestą nakties metu. Ji buvo dar stipresnė.

Tąkart per valandą iškrito 16 milimetrų vandens.

Tai nebuvo pirmi lietūs po ilgos sausros, mažesnių liūčių klaipėdiečiai sulaukė ir praėjusią savaitę.

Po pastabos liovėsi

Trečiadienis išaušo šiltas, drėgnas, žolynai dvelkė gaiva, o asfaltas ir šaligatvių plytelės garino drėgmės perteklių.

Pakeliui į darbą S.Šimkaus gatvėje viena klaipėdietė, pamačiusi neįtikėtiną vaizdą, net stabtelėjo.

Netoli Santuokų rūmų stovėjo automobilis su vandens cisterna, vyrai, vilkintys "Klaipėdos želdinių" įmonės darbo rūbais, žarnomis laistė permirkusią žemę aplink pernai pasodintus medelius.

Moteris neištvėrė – ji pradėjo kalbinti darbininkus ir klausti, kodėl jie daro bereikalingą darbą. Juk dar vakar vakare lietus čia pylė kaip iš kibiro, visos gatvės buvo virtusios upėmis, o laistomi medžiai telkšojo balose.

Darbininkai ramiai atsakė, kad šiam darbui yra skirti pinigai, todėl ir laisto.

Vis dėlto kitų medžių toje pačioje gatvėje jie nebelaistė.

Medžiams maža drėgmės?

Miesto želdynų priežiūros atsakomybė užkrauta savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausiajai specialistei Jolantai Rimkienei.

Valdininkė patarė žmonėms nesistebėti ir nesipiktinti, nes tris mėnesius gyvenome sausroje, o trumpos, nors ir gausios liūtys pakankamai nesudrėkina medžių šaknų.

Gausūs pastarųjų dienų lietūs esą nepakankamai palaistė ne tik medžius, bet ir krūmus, daugiametes gėles, rožynus, todėl juos tenka laistyti.

Saulė ir šiauriniai vėjai drėgmę labai greitai išgarina.

Pasak J.Rimkienės, medžiai būtų pakankamai palaistyti, jeigu lietus nesustodamas merktų bent jau tris paras.

Įmonės "Klaipėdos želdiniai" vadovas Gediminas Valašinas tikino, kad panašios abejonės dėl medžių ir gėlynų laistymo ypatumų dažniausiai kyla mieste "ant asfalto" užaugusiems žmonėms.

Pasirodo, želdinių priežiūros sutartis trejiems metams buvo pasirašyta pernai.

Šioje sutartyje numatyti ne tik laistymo, bet ir kiti želdinių priežiūros darbai.

"Mes visą pavasarį laistome. Buvome gavę ir baudų, kad nudžiūvo kelios gėlės. Vienu metu susodino visas vienmetes gėles. Ne tik jas reikia laistyti, bet ir medžius, gyvatvores. Labiausiai jautrios gėlės, nes jų šaknys nėra giliai įsiskverbusios į dirvą", – aiškino G.Valašinas.

Pasak jo, kai praėjusią savaitę pradėjo lyti, gėlynų nebereikia laistyti.

Ar reikia laistyti medžius ir gėlynus, sprendžia "Klaipėdos želdinių" bei savivaldybės atsakingi darbuotojai. Jie pasižiūri, ar giliau dirvožemis nėra sausas.

G.Valašinas tikino, kad dabar medžiams lietaus vandens dar nepakanka, reikėtų gerokai daugiau lietaus.

Tokios staigios liūties metu paviršinis vanduo nubėga, jo labai mažai įsigeria į žemę prie medžių šaknų.

Vieno kvadratinio metro plotelis aplink medį sugeria pernelyg mažai vandens, visas kitas tiesiog nuteka plytelėmis ir trinkelėmis.

Medžių šaknys prasideda metro gylyje ir driekiasi žemyn bei į šonus.

Medžiui – 100 litrų

Išgirdęs, kad praeiviai stebėjosi trečiadienį ryte pamatę laistančius medžius darbuotojus, "Klaipėdos želdinių" vadovas teigė, jog miestiečiai amžinai nepatenkinti.

Jis pripažino, kad specialių prietaisų drėgnumui matuoti neturi, tačiau tikino, kad darbuotojai pakrapšto dirvožemį ir pažiūri, kiek giliai yra įsigėrusi drėgmė.

"Kai nelaistai, pyksta, kodėl niekas nelieja vandens, kai palyja, vėl piktinasi. Žmonėms niekada neįtiksi. Kiekvieną kartą jie sako, kad po lietaus laistant švaistomi pinigai. Ypač sunku tokius dalykus suprasti miestiečiams. Tie, kas augo kaime arba turi sodą, supranta, kad tokio lietaus negana, reikia gerokai daugiau. Ypač tai aktualu ten, kur medžiai apgaubti betoninėmis trinkelėmis. Didžioji lietaus dalis nuteka medžio laja ir prie kamieno į kvadračiuką žemės nepatenka. Kai lyja vadinamasis grybų lietus, drėgmė susigeria, o liūties metu vanduo staigiai nuteka, o šaknys lieka sausos, – kalbėjo G.Valašinas. – Mes matome situaciją, nepilame ten, kur nereikia. Po tokios sausros, kokia buvo šį pavasarį ir vasaros pradžioje, gruntiniai vandenys yra nusileidę, tad dabar vandens medžiams nebus per daug. Ant vieno medžio išpilame apie 100 litrų."

Kai nelaistai, pyksta, kodėl niekas nelieja vandens, kai palyja, vėl piktinasi. Žmonėms niekada neįtiksi.

J.Rimkienė tikino pati nebijanti susitepti rankų, kišanti pirštus į dirvą ir žiūrinti, kiek ji yra įmirkusi. Net ir laistymai nepakankamai apsaugo medžius, nes didelis kiekis vienu metu liejamo vandens sunkiai susigeria.

Paklaustas, kodėl darbininkai palaistė ne visus medžius S.Šimkaus gatvėje ir darbus nutraukė po pokalbio su praeive, įmonės vadovas patikino, kad vienu metu paliejami ne visi medžiai, vieną dieną – vieni, kitą – kiti.

Laistyti medžius ir kitus miesto želdinius ketinama ir šią, ir kitą savaitę. Tai priklausys ir nuo oro prognozių.

Medžiai laistomi S.Šimkaus, Liepų, S.Daukanto, K.Donelaičio gatvėse, Sąjūdžio parke.

Papiktino šienpjoviai

Miesto žmonėms pikta žiūrėti ne tik į po lietaus laistomus augalus, bet ir šienaujamus nudegusius nuo saulės žaliuosius plotus.

Debreceno gatvėje gyvenantis klaipėdietis Andrejus Braterskis stebėjosi pamatęs, kaip po pirmojo šienavimo likusius ir nė kiek neūgtelėjusius žolės stabarus darbininkai dar kartą nupjovė, palikdami žolyno vietoje smėlio ir dulkių pustomą dykrą.

Maža to, vėliau tie patys darbininkai išpustė nupjautą žolę po visą kiemą, labiausiai stengdamiesi nublokšti į kampus.

Vyras pyko, kad namų langai ir balkonai po tokio darbo bus nukloti dulkėmis.

"Galbūt žmonėms atrodo, kad mes šienaujame sausą žolę. Atrodo, žolė išdegusi, bet piktžolėms drėgmės užtenka, jos išlenda ir sudaro negražų vaizdą. Dabar ruošiamės pagrindines vietas šienauti antrą kartą. Jokiu būdu neužsiimame saviveikla, viską deriname su savivaldybe, ji viską sprendžia ir duoda nurodymus", – patikino G.Valašinas.

J.Rimkienė pasakojo, kad parkuose žolė neišdžiūvo ir juose jau šienaujama antrą kartą.

Po pirmojo žolės pjovimo viešosiose vietose pastebėtos išaugusios arkliarūgštės, kitos krapus primenančios žolės.

Todėl prieš didžiąją uostamiesčio metų šventę norima papuošti Klaipėdą.

"Mes taip ir galvojome, kad, vos pamatę, žmonės vėl puls piktintis. Visa tai turėtų būti aprašyta savivaldybės tinklalapyje, bet kiek galima tą patį pasakoti", – kalbėjo Miesto tvarkymo skyriaus darbuotoja.

GALERIJA

  • Stichija: liūtis permerkė net tik žmones, bet ir centre augančius medžius.
  • Po liūties Klaipėdoje – laistyti medžių
  • Po liūties Klaipėdoje – laistyti medžių
  • Po liūties Klaipėdoje – laistyti medžių
Rašyti komentarą
Komentarai (8)

Antanas

Pries metus ties smilteles gatv. 2,4 namais,kalnelyje pasodino medzius ,gyventojai dziaugesi bet daugelis ju neprigijo. Klausimas kodel, o todel kad kazkas pasirase uz darba ,paeme pinigus is valstybes uz augala neprigijusi ,bet vandens laistyti taip ir neatveze. Augalai paprasciausiai zuvo, del vandens stigiaus. Klausiu liberalios valdzios, ar sunku atvezti pasodintiems augalams vandens sisterna ir palaistyti ne viena karta .Pinigai apzeldinimo imonei turi buti mokami uz galutini rezultata ,bet ne uz miruius medzius.Mes klaipedieciai manome kad mirusieji medziai turi buti atsodinti jau si rudeni.

Naja

Bobute paverke.koks tavo reikalas kas laisto kas nelaisto.ne bobu reikalas.buciau pyles jai is slanges.

Anonimas

Žolę pjauti reikia ,kai tik ji paauga. Ypač ,kai sausa. Kritusi žolė neleidžia saulės spinduliams prasiskverbti iki žemės. Taip išsaugoma drėgmė. Medžius mieste laistyti....Ypač po to ,kai vietinius nukirto o vietoj jų pasodino invazinius...Ką aš žinau. Laistyk nelaistęs, jei visas plotas apie medį trinkelėm nuklotas. Laisto kamieną. Kamienas ne šaknys. Šaknys metrais nuo medžio driekiasi. Naudos minimum. Pinigai dideli. Nemanau ,kad kūbas vandens išlietas ant šaligatvio mažiau dešimties eurų įkainotas. Liberastų pirštukai laaaaabai linkę į save. Užsieniuose mačiau ,kad apie medžius miestuose trinkelės sudėliotos su dideliais tarpais.; 2-4 cm. tarpuose akmenukai. Kad vanduo pasiektų medžių šaknis. Bet mūsų valdžiažmogiai po užusienius nevažinėja ,tai iš kur aniems žinot kaip reikia tvarkytis. Bobutė darė taip ,kaip ponas liepė , anie irgi daro taip masiulis sako...
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS