ŠVENTOSIOS UOSTO ŽEMĘ PRILYGINO KLAIPĖDAI

Daugybę pokyčių, kurie planuojami Šventosios uoste, galima vertinti ir kaip veiklos kopiją Klaipėdos uoste.

Iniciatyvą perduos direkcijai

Šiuo metu Susisiekimo ministerija Vyriausybei yra pateikusi derinti Šventosios jūrų uosto žemės nuomos tvarkos aprašą, mokesčio apskaičiavimo tvarką, žemės nuomos Šventosios uoste sutarties pavyzdinę formą.

Ši tvarka jau buvo ir anksčiau, bet ji, panašu, neveikė. Kol Šventosios uosto valdymo funkcija buvo deleguota Palangos miesto savivaldybės tarybai.

Dabar pagal Vyriausybei pateiktą projektą Šventosios jūrų uosto žemės nuoma rūpinsis Šventosios jūrų uosto direkcija.

Viskas panašu į tai, kaip daroma Klaipėdos uoste. Skirtumas tik tas, kad Klaipėdos jūrų uosto direkcija yra valstybinė, o Šventosios jūrų uosto direkcija – Palangos savivaldybės įmonė.

Jau teigta, kad Šventojoje turime tipišką municipalinio uosto pavyzdį, kai uostas priklauso vietos savivaldai. Skirtumas tik toks, kad tose šalyse, kur uostai yra municipaliniai, savivalda juose ir sprendžia, ką daryti su žeme, kam ir kokia tvarka ją išnuomoti.

Šventosios jūrų uoste yra visai kitaip. Visos nuorodos, kaip Palangos savivaldybei elgtis su uosto žeme, yra nuleidžiamos iš Vilniaus – ministerijų ir Vyriausybės. Šiuo atveju Šventojoje turime tarsi valstybinį-municipalinį uostą. Lietuvoje valdant ir organizuojant Šventosios uosto darbą taikomi seniausiai pasiteisinę municipalinių uostų veiklos principai.

Nustebino: taip dar prieš kelerius metus atrodė Šventosios uostas, kur dar tarpukaryje buvo įrengtos krantinės. / V. Matučio nuotr.

Gylis Šventojoje net 17 metrų

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto valdymo principų ir schemų perkėlimas į Šventosios uostą atrodo kiek neįprastai.

Šventosios jūrų uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos apraše nurodyta, kad leistina laivų grimzlė prie krantinės ar jos dalies gali būti nuo 0 iki 17 ir net daugiau metrų. Numatyta, kad, kai krantinės gylis yra toks, kad laivas negali stotis su didesne nei 1 metro grimzle, mokestis iš viso nebūtų imamas.

Kai grimzlė didesnė nei 1 metras ir siekia iki 17 metrų, mokestis už metrą švartavimo krantinės ilgį gali siekti nuo 20,27 iki 1 210,61 euro.

Realiai šiandien Šventosios uoste nėra nė vienos krantinės, kur gylis būtų didesnis nei metras. Jei šiame uoste net ir būtų kokia nors giliavandenė krantinė, vis tiek niekas prie jos priplaukti negalėtų, nes Šventosios uosto laivybos kanalas be molų yra užnešamas. Vasarą per jį galima perbristi.

Tai yra tipiškas pavyzdys, kai Vyriausybei teikiama tvirtinti Šventosios uosto žemės nuomos tvarka su komercinio Klaipėdos uosto skaičiais.

Net ir pačiu palankiausiu scenarijumi, su molais Šventojoje niekada nebuvo planuojamas didesnis nei 6 metrų gylis. Todėl 17 metrų gylis su teoriškai galima 1 210,61 euro suma už vieną švartavimo metrą ir atrodo keistokai.

Daroma tarsi atvirkščiai

Pasaulyje įprasta, kad municipaliniuose uostuose pirmiausia sukuriama infrastruktūra su molais, gyliais prie krantinių, o po to skelbiamas uosto žemės nuomos konkursas. Tokiu atveju infrastruktūra išnuomojama už uostams priimtiną ir pagrįsta kainą.

Šventosios uosto atveju viskas, kaip galima numatyti, būtų daroma atvirkščiai. Būtų išnuomojama uosto žemė, kurios Šventojoje ir taip nėra daug, iš esmės be infrastruktūros.

Šventojoje turime tarsi valstybinį-municipalinį uostą.

Grimzlės prie krantinių nėra arba ji nesiekia ir metro, todėl, pagal Šventosios jūrų uosto žemės nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą, grimzlės ir švartavimo krantinės ilgio santykio vertė būtų nulinė.

Galbūt žemės nuomos sutartys būtų pasirašinėjamos su kokiais nors įsipareigojimais, kad pats nuomininkas gilintųsi prie krantinių. Jeigu jis gilintųsi, veikiausiai reikalautų, kad jam būtų kompensuojama arba mažinama nuomos kaina.

Neaišku, kokia prasmė Šventosios uosto žemės nuomininkui būtų gilintis akvatoriją prie krantinių, jei laivybos kanalas, kol nebus įrengti molai, vis tiek neleis įplaukti į uostą bent 2–3 metrų grimzlės laivams, kurie galėtų suteikti komercinę naudą.

Kaip beperiminėsi Klaipėdos uosto tvarką Šventosios uoste, efektyvi jo veikla vis tiek galėtų prasidėti tik nuo to, kad pirmiausia turi būti įrengti Šventosios uosto molai, išgilinta akvatorija, įrengtos krantinės, numatytos Šventosios uosto komercinės veiklos sąlygos ir tada už pagrįstą kainą išnuomojama uosto žemė su krantinėmis.