UOSTAMIESTYJE LIŪTYS IŠPLOVĖ PARKŲ TAKUS

Uostamiesčio gyventojų ne kartą linksniuota Ąžuolyno giraitė vėl sulaukė skundų – smarkios liūtys išplovė pėsčiųjų takus. Tokia pat situacija fiksuota ir Malūno parke.

"Po Ąžuolyno giraitės parko rekonstrukcijos takai prie ežero nuolat išplaunami per liūtis. Problema  neišspręsta, nors akivaizdu, jog tai rangovo arba projektuotojų klaida, kuri turi būti ištaisyta. Reikia pabrėžti, jog vien tik dangos atstatymas iš esmes nepadės", – skundėsi klaipėdiečiai.

Ąžuolyno giraitės projektas turbūt netrukus pelnys paties nesėkmingiausio projekto vardą, nors aplinka šiame mikrorajone pasikeitė neatpažįstamai.

Miesto valdininkams jau teko aiškintis su rangovais, kodėl parko žolynai virto balomis, o čia susodintos kelios dešimtys pušaičių tiesiog sunyko, taip ir neprigijusios apsemtoje teritorijoje.

Iš pradžių galvos skausmu tapo lietaus nuotekų tinklų sistema, kuri buvo užkimšta.

Savivaldybės prašymu įmonė "Klaipėdos vanduo" patikrino lietaus nuotekų vamzdynus ir rado vietą, kuri lemia teritorijos užtvindymą.

Kaltųjų ieškoti neverta, dabar reikia ieškoti sprendinių.

Paaiškėjo, kad vamzdis, kuriuo perteklinis vanduo turėtų nutekėti į bendrovės paviršinių vandens nuotekų tinklus, yra užsikimšęs.

Tačiau šiuo metu naują rebusą tenka spręsti dėl lietaus išplautų pėsčiųjų takų.

"Ši problema išaiškėjo ne tik šiame, bet ir Malūno parke. Panašu, kad reikia ieškoti kitų sprendinių. Ąžuolyno giraitės parke palei tvenkinį nuolydis driekiasi į vandenį, todėl lietus visada plaus takus. Manau, kad problema čia užkoduota ilgam", – tikino laikinai savivaldybės Miesto tvarkymo skyriui vadovaujanti Inga Kubilienė.

Pėsčiųjų takai suformuoti iš specialios birios frakcijos, kuri ne tik sutankinama, bet ir surišama specialia medžiaga.

Tačiau patirtis parodė, kad toks sprendimas visai netinka nuolydį turinčioje teritorijoje.

"Takai jau buvo atnaujinti. Bet naudos nebuvo. Reikės kalbėtis su Statybų skyriumi, ką mes galime dar padaryti, nes projekto sprendinių keletą metų negalima keisti. O panašu, kad šis sprendimas nebuvo tinkamas konkrečiai vietai", – svarstė I.Kubilienė.

Ne trinkelėmis kloti takai yra artimesni gamtai, todėl nenorėta parko nukloti betono ruožais.

"Tai yra rebusas. Visada čia bus vandens ir jis visada tekės į vieną pusę. Kol kas tikslaus atsakymo neturiu, kaip tai sutvarkyti. Panašu, kad projektuotojai gal net nebuvo vietoje. Kaltųjų ieškoti neverta, dabar reikia ieškoti sprendinių. Nors suprantama, kad parkuose vis mažiau norisi matyti trinkelių takų, norisi natūralumo", – pastebėjo I.Kubilienė.