UOSTAMIESTYJE STINGA KULTŪRININKŲ

Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriuje – darbuotojų trūkumas. Ketinama įsteigti dar vieną papildomą etatą.

Šiuo metu uostamiesčio menininkams atstovauja, strateginius kultūros klausimus sprendžia ir finansavimą skirsto vos keli Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus darbuotojai.

Pastarieji, Klaipėdos savivaldybės Kultūros skyriaus vedėjo Narūno Lendraičio žodžiais, nebespėja aprėpti visų jiems tenkančių darbų.

Reikalų dar padaugėjo Klaipėdai tapus realia kandidate ne tik į Lietuvos, bet ir Europos kultūros sostinių titulus.

Maža to, neseniai skyrius neteko vieno specialisto.

"Turime akivaizdžiai per mažai žmonių. Kai maždaug prieš mėnesį vyriausioji specialistė Karolina Paškevičienė išėjo motinystės atostogų, teko greitai ieškoti žmogaus, kuris ją pakeistų. Ką tik įvyko konkursas į pakaitinę vietą", – kalbėjo N.Lendraitis.

Vietoj trijų į savivaldybės skelbtą konkursą atvyko tik du norintieji. Tinkamiausią šiai pozicijai užimti žmogų rinko iš trijų narių sudaryta komisija.

"Vakar konkurse dalyvavo dvi šaunios ir labai stiprios kandidatės, viena jų laimėjo. Kitai merginai pritrūko labai nedaug balų", – teigė Kultūros skyriaus vedėjas.

K.Paškevičienę pakeis iki šiol Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre dirbusi Kristina Norvilė.

Tiesa, pašnekovas pripažino, kad naujokės veikiausiai nepakaks – bus dairomasi dar vieno specialisto. Mat skyriuje jaučiamas darbuotojų stygius.

"Vadovybė žada mums duoti vieną papildomą etatą, nes poreikis tikrai yra. Daug darbų, spręstinų klausimų, jau nebespėjame kuoptis, žengti koja kojon su tam tikromis procedūromis ir jų valdymu. Juolab kad turime nemažai užmojų. Iki vasario pabaigos reikia parengti strategiją ir atiduoti paraišką dėl Klaipėdos, kaip Europos kultūros sostinės vardo", – atkreipė dėmesį N.Lendraitis.

Jis pripažino pastaruoju metu jaučiantis nemenką spaudimą ir iš uostamiesčio menininkų. Vakar jie trečią kartą rinkosi diskutuoti apie tai, ko trūksta Klaipėdos kultūriniam gyvenimui, kurį kai kurie įvardija merdinčiu.

"Noras kalbėtis demonstruoja gana aukštą mūsų kultūros bendruomenės demokratiškumo lygį. Pabandžiau kiek filosofiškai pažiūrėti į šią situaciją – manau, pirmieji susitikimai yra daugiau psichoterapinio pobūdžio, reikia išklausyti tuos žmones. Bet problemų išties prisikaupė. Atėjo laikas jas spręsti", – šyptelėjo pašnekovas.