Pacientai pasveiksta, o skolos lieka – su tokiomis situacijomis kartais susiduria gydymo įstaigos, suteikusios skubią pagalbą medicinos draudimo neturintiems piliečiams. Dažnas jų, iš pradžių dėkojęs už išgelbėtą gyvybę, vėliau tiesiog pasipusto padus.

"Atsidėkoja" skolomis

Sušlubavus širdžiai tolimųjų reisų vairuotojas buvo atvežtas į ligoninę. Užsieniečiui gydytojai suteikė skubią pagalbą – plyšusi širdies aorta buvo operuota. Žmogus ne tik išgyveno, pasveiko, bet ir grįžo į darbo rinką.

Europos Sąjungos šalyse dirbęs vairuotojas, trečiosios šalies pilietis, neturėjo sveikatos draudimo, tad jo paprašyta už suteiktas gydymo paslaugas susimokėti. Tačiau žmogus atsisakė tai padaryti ir už sugrąžintą gyvybę "atsidėkojo" tūkstantinėmis skolomis.

Ūmaus infarkto ištiktas kaimyninės šalies pilietis taip pat buvo atgabentas į ligoninę. Jam buvo įdėti stentai, plečiantys kraujagysles.

Prieš guldant į ligoninę, pacientas raštiškai pasižadėjo atlyginti gydymo išlaidas. Tačiau gavęs sąskaitą pažadą pamiršo, aiškindamas, kad neturi pinigų ir nuostolius padengs jų draudimas.

Pasitaiko ir tokių atvejų, kai žmogus teigia neturįs pinigų, kelionėje viską išleidęs, tačiau žada grįžęs namo būtinai sumokėti. Nurodo savo adresą, kontaktus, tačiau išėjęs iš ligoninės tampa nebepasiekiamas.

Nustemba paprašius susimokėti

Gydymo įstaigose galima išgirsti ir daugiau tokių istorijų, kai neturintys sveikatos draudimo piliečiai, vos geriau pasijutę, pamiršta susimokėti už suteiktas gydymo paslaugas.

Į Klaipėdos jūrininkų ligoninę ne taip jau retai atgabenami ūmaus miokardo infarkto ištikti tolimųjų reisų vairuotojai, jūrininkai, pajūrio poilsiautojai ar turistai, tarp kurių būna ir neturinčių sveikatos draudimo.

"Kai kyla grėsmė paciento gyvybei, visais atvejais daroma viskas, kad ji būtų išsaugota, o sveikata kuo mažiau sutrikdyta.

Civilizuoti santykiai ir praktika diktuoja, kad atsakas turėtų būti toks pat besąlygiškas – pacientai, kurie nėra drausti mūsų šalies privalomuoju sveikatos draudimu, turėtų sumokėti už suteiktas paslaugas.

Turime gražių patirčių ir gražių istorijų, deja, bet kartais ligoninės atžvilgiu viskas baigiasi nelabai gražiai", – pasakojo Klaipėdos jūrininkų ligoninės viešųjų ryšių specialistė Jolanta Juškevičienė.

Svetur keliaujantys mūsų šalies gyventojai žino, kad sutrikus sveikatai užsienyje būtina su savimi turėti ne tik ES šalyse galiojančią sveikatos draudimo kortelę, privataus draudimo dokumentus, bet ir pinigų.

Susimokėjus už paslaugas pačiam, vėliau, pateikus kvitus, suteiktą medicinos pagalbą liudijančius dokumentus, išlaidos kompensuojamos.

Tačiau mūsų šalyje tokia praktika kai kuriuos pacientus stebina arba piktina.

Emigrantai šokdina medikus

Kartais mokėti už gydymą vengia ir Lietuvos emigrantai.

Deklaravusieji savo išvykimą ir nemokantys mokesčių lietuviai, grįžę trumpam pasisvečiuoti pas artimuosius, mėgsta šokdinti medikus.

Emigrantai įvairiais būdais stengiasi pakliūti į ligoninę, čia kartu su artimaisiais sukelia ne vieną skandalą.

Emigrantai įvairiais būdais stengiasi pakliūti į ligoninę, čia kartu su artimaisiais sukelia ne vieną skandalą, įrodinėdami savo teises.

Jie būna įsitikinę, kad visos gydymo paslaugos jiems vis dar priklauso nemokamai, nors mokesčių į Privalomąjį sveikatos draudimo fondą nemoka.

Stengiasi susitarti

Klaipėdos jūrininkų ligoninės teisininkas Žilvinas Kiaušas paaiškino, kad kai sveikatos draudimo neturintys pacientai atsisako mokėti, pirmiausia bandoma susitarti, už suteiktas paslaugas siūloma susimokėti dalimis.

Nepavykus rasti kompromiso, susidariusi situacija sprendžiama teisės aktais numatyta tvarka.

Teisininkas neslėpė, kad išieškoti susidariusias skolas – gana sudėtingas procesas, tad tokiais atvejais labai svarbus paciento geranoriškumas.

"Prioritetas yra žmogaus sveikata, tad jeigu galime, stengiamės išvengti teisminių procesų", – pridūrė pašnekovas.

Šiemet ir pernai nė vienam buvusiam pacientui nebuvo iškeltas teisminis ieškinys.

Skolos – nuo 200 eurų

Ž.Kiaušas pastebi, kad lengviau pavyksta susitarti su Lietuvos gyventojais, o štai bandant tartis su užsieniečiais, tarp jų ir ES piliečiais, neretai kyla įvairių keblumų.

Sudėtingiau per teismus išsireikalauti pinigus iš Rusijos piliečių, nes tarp Lietuvos ir Rusijos nėra pasirašyta susitarimų dėl teisinės pagalbos. Tad kartais tuo piktnaudžiaujama.

Pasitaiko ir beviltiškų situacijų, kai net neaišku kurioje šalyje tektų bylinėtis su buvusiu pacientu: pagal gyvenamąją ar registracijos vietą. Be to, teismo procesai – brangūs.

Nesumokėtos gydymo išlaidos vidutiniškai prasideda nuo poros šimtų ir siekia kelis tūkstančius eurų.

Tikisi, kad pamirš

"Kodėl nesutinka mokėti? Atsiranda tūkstančiai priežasčių", – atsiduso teisininkas.

Dažniausiai pacientai nesupranta, kodėl turi mokėti už gydymą. Tada juos tenka supažindinti su Lietuvoje galiojančiais teisės aktais. Kiti teisinasi neturintys pinigų arba žada sumokėti rytoj.

Kai kurie pacientai, prieš išeidami namo, rėžia ilgas padėkos kalbas už suteiktas kokybiškas paslaugas. Tačiau, vos užvėrę ligonines duris, pamiršta apie skolas.

Ž.Kiaušas spėjo, kad jie greičiausiai viliasi, jog skolos bus nurašytos. Arba koją pakiša įsitikinimas, kad už juos turi sumokėti kas nors kitas. Tačiau pasiteiravus, kas tai galėtų padaryti, trauko pečiais.

Pastebima, kad sveikatos draudimo neturintys lietuviai bando piktnaudžiauti savo teisėmis.

Bendrovės išsisukinėja

Pasak teisininko, papildomų rūpesčių kyla ir dėl draudimo bendrovių. Pastarosios dėl įvairių priežasčių kartais atsisako mokėti.

Klaipėda išskirtinė tuo, kad čia atvažiuoja daug turistų. Prieš išvykdami į kelionę žmonės sulaukia draudimo bendrovės patikinimo, kad svečioje šalyje bet kokiu atveju bus pasirūpinta jų sveikata.

Tačiau prireikus mokėti už klientą, draudimo bendrovės kartais ima išsisukinėti.

Sulaukia ir padėkų

"Tačiau yra ir kitokių istorijų. Istorijų, kai išgelbėti pacientai ne tik susimoka už suteiktas paslaugas, bet ir negaili dėkingumo žodžių. Neseniai ligoninėje gydyta Kinijos pilietė atnešė padėkos atviruką, padėkos žodžių negailėjo ir žymus aktorius iš Rusijos. Tokių atvejų tikrai yra ne vienas ir ne du", – sakė J.Juškevičienė.

Nemokama būtinoji medicinos pagalba mūsų šalyje garantuojama asmenims, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, nepriklausomai nuo jų pilietybės, taip pat nuolatiniams Lietuvos Respublikos gyventojams, nepriklausomai nuo jų pilietybės ir neatsižvelgiant į tai, ar jie yra apdrausti privalomuoju sveikatos draudimu, bei ES, Europos ekonominės erdvės šalyse, Šveicarijos Konfederacijoje apdraustiems asmenims, turintiems Europos sveikatos draudimo kortelę arba ją pakeičiantį sertifikatą.

Komentarai

Vinsas Janušonis, Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas

– Pasitaiko pavienių atvejų, kai nedrausti pacientai pridaro skolų. Taip dažniausiai nutinka su pacientais, kuriems po suteiktos skubios pagalbos prireikia papildomų gydymo paslaugų.

Tada lieka vienintelis būdas – išieškoti per teismus, tačiau šie kaštai paprastai būna didesni nei padaryti nuostoliai. Tokiais atvejais, kurių būna itin retai, gydymo įstaiga skolą nurašo į nuostolius.

Esame bandę bylinėtis, bet teismai trunka metų metus. Tad paskaičiavus darbuotojų laiką, išlaidas – tai kainuoja kur kas brangiau nei pacientui suteiktos paslaugos, kurios dažniausiai siekia apie kelis šimtus eurų.

Didesnė problema, kai pacientas yra sudaręs  draudimo sutartį, pateikia polisą, o vėliau draudikai pradeda išsisukinėti, kad pacientas nėra apdraustas.

Mes nežinome, kokią sutartį su pacientu yra sudariusi draudimo bendrovė. O pacientai dažnai neįsigilina į sutartį, kurią sudaro tomų tomai. Arba draudimo bendrovės už suteiktas paslaugas sumoka ne visą sumą, o pacientas jau būna išleistas į namus.

Vilma Stasiulienė, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos direktoriaus pavaduotoja

– Būtinoji pagalba suteikiama nemokamai. Mes gydymo įstaigoms apmokame tik tai, kas priklauso pagal sveikatos draudimo įstatymą socialiai draustiems, arba jeigu neturinčiam sveikatos draudimo suteikiama būtinoji pagalba, o kaip gydymo įstaigos sprendžia problemas su nedraustais ir nesusimokančiais pacientais, mes nesikišame. Žinoma, visada padedame išsiaiškinti, ar Lietuvos pilietis arba užsienietis yra draustas, kokia yra situacija. Kol kas neturime duomenų, kaip dažnai būtinoji pagalba suteikiama nedraustiems pacientams.