PAJŪRYJE UŽSIMOJO APGYVENDINTI MEŠKAS

Pajūryje gimė idėja vietos miškuose užveisti meškų. Jau daugiau nei šimtmetį Lietuvoje šių plėšrūnų neaptinkama, tačiau norima atgaivinti Žemaitijos simboliu tapusių gyvūnų populiaciją. Vis dėlto gamtininkai tokios idėjos nepalaiko, mat šiems žinduoliams nėra nei tinkamų vietų, nei sąlygų.

Pajūryje gimė idėja vietos miškuose užveisti meškų. Jau daugiau nei šimtmetį Lietuvoje šių plėšrūnų neaptinkama, tačiau norima atgaivinti Žemaitijos simboliu tapusių gyvūnų populiaciją. Vis dėlto gamtininkai tokios idėjos nepalaiko, mat šiems žinduoliams nėra nei tinkamų vietų, nei sąlygų.

Pavojų nenumato

Iniciatorių teigimu, paradoksalu, jog Žemaitijos simboliu esančio gyvūno aplinkiniuose miškuose neaptinkama jau daugybę metų.

Idėja užgimė išgirdus apie kitų šalių patirtį. Valstybėse kaimynėse šie gyvūnai skaičiuojami dešimtimis ir šimtais. Estijoje netgi licencijuojama gauruotųjų medžioklė.

Neabejojama, kad klajoti ir toliau nuo žmonių gyventi mėgstančios meškos žmonėms grėsmės nekeltų, o tik stiprintų regioninę savimonę.

Gamtininkai nepalaiko

Šiuo metu, kaip labiausiai tinkamą vietą meškoms įveisti, idėjos autoriai nurodo Rietavo miškus. Esą žmogui jie nepatrauklūs, o meškos čia galėtų gyventi netrukdomos. Lietuvoje minėtų plėšrūnų neaptinkama jau maždaug 150 metų. Tiesa, pasienyje su Baltarusija, Švenčionių miškuose pastebima šių gyvūnų pėdsakų, tačiau manoma, kad meškos čia užklysta iš kaimyninės šalies.

Vis dėlto gamtininkai tokią pajūrio krašto gyventojų idėją vertina skeptiškai.

Trūktų erdvės

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius patikino, jog kol kas šiems gyvūnams gyventi ir veistis trukdo pats žmogus.

"Didžiausias trukdys meškoms veistis pajūryje –  lietuviškas noras eiti į miškus ir nuolat ten kažką daryti. Kur toji meška turėtų pasidėti?" –  retoriškai paklausė pašnekovas.

Tam, kad meška galėtų patogiai gyventi ir veistis, reikia bent 10 tūkst. ha miško, kuriame būtų absoliuti ramybė arba žmogus įžengtų tik retkarčiais ir tam tikru sezonu.

"Meška yra labai jautrus žvėris. Ji tiesiog nežinotų, kur turėtų slėptis, kai aplink nuolat pjausto pjūklais ir vaikšto žmonės. Šiandien tokia idėja yra nerimta", – užtikrino gamtininkas.

Meškos ateis pačios

Ministerijos darbuotojo teigimu, tokią idėja bus galima palaikyti tik tada, kai žmonės supras, kokią gamtą turi, ir faktą, jog miškas vertingiausias tada, kai nėra išpjautas.

"Kada nors, Dieve duok, kai išmoksime patys tvarkytis su savo gamta, meška pati pas mus ateis. O jeigu ne – kaip nors jų įveisime ar "prisikalbinsime", – prognozavo S.Paltanavičius.

Skyriaus vedėjas pabrėžė, jog prieš imantis kokių nors įveisimo veiksmų būtina numatyti, kokie bus padariniai ateityje.

Yra kur pasitempti

Lietuvai esą pirmiausia reikia atlikti dar daug darbų, kad tokį žvėrį sudomintų šios apylinkės. Pajūryje taip pat pastebima trūkumų.

S.Paltanavičius vardijo, jog visų pirma Žemaitijos apylinkėse prie visų didžiųjų upių reikėtų iškelti inkilus pelėdoms bei didiesiems ančiasnapiams, išvalyti upių pakrantes.

"Mes savanoriškai turime daug ką sutvarkyti. Meška dar palauks, pasižiūrės", – sakė gamtininkas.