„Klaipėdos nafta“ – Viešųjų pirkimų tarnybos akiratyje | Diena.lt

"KLAIPĖDOS NAFTA" – VIEŠŲJŲ PIRKIMŲ TARNYBOS AKIRATYJE

Valstybės įmonės "Klaipėdos nafta" paskelbtas konkursas ieškant konsultantų, kurie turės parengti įmonės veiklos strategiją net iki 2030-ųjų, sukėlė klausimų Viešųjų pirkimų tarnybai. Konkurso sąlygos, pasak specialistų, kelia rimtų nuogąstavimų dėl konkurenciją ribojančių sąlygų. Nors pati įmonė tikina ieškanti geriausių tiekėjų, tačiau ir kiti šios bendrovės konkursai kelia nuostabą.

Sąraše – daugybė reikalavimų

Įmonė "Klaipėdos nafta" šiuo metu ieško konsultantų kompanijos, kuri sugebėtų parengti 2019–2030 metų veiklos strategiją.

Tarptautiniame konkurse norą dalyvauti pareiškė kelios įmonės.

Tačiau bendrovės "Klaipėdos nafta" keliami reikalavimai ėmė kelti nuostabą ne vienam šios srities žinovui.

Konkurso sąlygose pažymėti kvalifikaciniai reikalavimai, kurie ekspertams sukėlė įtarimų, ar tik šiame konkurse nebus įmanoma nuspėti jo laimėtojo?

Konkurso dalyviams iškeltos tokios specifinės sąlygos, kurios iš tiesų verčia susimąstyti, kiek įmonių galėtų jas visas atitikti?

Pavyzdžiui, tiekėjui keliamas reikalavimas turėti patirties uostų komercinėje ir/arba eksploatacinėje veikloje.

Taip pat tokia įmonė jau turi būti dalyvavusi suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo veikloje.

Trečiu reikalavimu įvardijamas noras matyti tokį tiekėją, kuris specializuotųsi SGD terminalų veikloje, paremtoje FSRU technologija.

Nori patirties penkiose šalyse

Dienraštis "Klaipėda" dėl šio konkurso aplinkybių teiravosi Viešųjų pirkimų tarnybos vertinimo.

Tarnybos vadovė Diana Vilytė, peržvelgusi tiekėjams keliamas kvalifikacines sąlygas, pripažino, jog konkurso tiekėjų atranka išties kelia klausimų.

Mes matome tam tikrų keistų reikalavimų, kuriems bendrąja prasme nepritartume.

"Mes matome tam tikrų keistų reikalavimų, kuriems bendrąja prasme nepritartume. Tarnyba šio konkurso sąlygų iki šiol nebuvo tikrinusi. Tačiau nusiskundimų nebuvo ir iš tiekėjų. Peržiūrėjus sąlygas matyti, jog čia nėra viskas aišku iki galo, matome konkurenciją ribojančių apraiškų", – patikino D.Vilytė.

Paprašiusi kelių dienų išsamesniam aplinkybių aiškinimuisi, Viešųjų pirkimų tarnyba išanalizavo įmonės "Klaipėdos nafta" konsultantų paieškų konkursą.

"Matome, jog konkurse pareiškė norą dalyvauti ne viena ir ne dvi įmonės. Tiekėjų yra nemažai. Reikalaujama turėti patirties uostų veikloje, keliamas keistas reikalavimas turėti patirties penkiose skirtingose šalyse. Yra ir kitų specifinių reikalavimų, tačiau reikia pripažinti ir tai, jog ir objektas yra specifinis", – aiškino D.Vilytė.

Įrodinės pasiekimus

Tarp šio konkurso sąlygų iš tiesų yra pažymėta, jog turi būti įrodytas tiekėjo tarptautinis pasiekimas – "vykdyti projektai bent 5 skirtingose šalyse per pastaruosius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas veiklą vykdė mažiau nei 3 metus)."

Taip pat konsultantų įmonės konkurso rengėjams privalės pateikti ir konsultacinių projektų, susijusių su viešąja ar reguliavimo politika, pavyzdžius.

Kvalifikaciniuose reikalavimuose pažymėta: "per pastaruosius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas veiklą vykdė mažiau nei 3 metus) tiekėjas turi būti įvykdęs arba tebevykdantis su viešąja ar reguliavimo politika susijusių konsultavimo paslaugų sutarčių, kurių bendra vertė yra ne mažiau kaip 100 tūkst. Eur be PVM".

Taip pat keliamas reikalavimas sudarytų sutarčių vertei: "Kiekvienų paskutinių pasibaigusių 3 (trejų) finansinių metų arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas veiklą vykdė mažiau nei 3 metus) bendrosios pajamos iš strateginių konsultacijų paslaugų ne mažesnės kaip 250 tūkst. Eur per metus."

Pirkimą stebės

Spalio pradžioje paskelbtas viešasis konkursas vykdomas trimis etapais.

Viešųjų pirkimų tarnyba po dienraščio "Klaipėda" užduotų klausimų nusprendė stebėti šio pirkimo eigą.

"Tokio pobūdžio pirkimų procedūros gali užtrukti. Drastiškų priemonių kol kas nesiimsime. Galvojome, ką daryti, ir nusprendėme stebėti", – aiškino D.Vilytė.

Iš tiesų konkursas nėra pasibaigęs. Šiuo metu kompanijos dar tik pateikė paraiškas jame dalyvauti.

"Jei tai būtų laikotarpis iki pateikiant pasiūlymus, o konkurso sąlygos aiškiai keltų prieštaravimų, būtų prasminga stabdyti tokį pirkimą. Antras kelias – stabdyti pirkimą, kol sutartis nėra pasirašyta. Po sutarties pasirašymo beliktų tik kreiptis į teismą, nes tik jis gali nutraukti sutartį. Bet šiuo atveju mes dar turime laiko ir vykdysime stebėseną", – patikino D.Vilytė.

Šis pirkimas, paprastai tariant, vadinamas trijų žingsnių pirkimu dėl to, jog pradžioje tiekėjai tik pateikia paraiškas.

Tik tie tiekėjai, kurie atitiko kvalifikacinius reikalavimus, kviečiami antrajam žingsniui.

"Vėliau konkurso dalyviai teikia pasiūlymus. Pasiūlymas yra vertinamas ir nagrinėjamas, ir tik tuomet vyksta derybos, o tai vadinama trečiuoju etapu. Po derybų sprendžiama, kas yra nugalėtojas ir su juo pasirašoma sutartis. Paprastai tariant, jei iš visų paraiškų liktų tik vienas tiekėjas, tai jau būtų blogai", – pastebėjo Viešųjų pirkimų tarnybos specialistai.

Dokumentai – anglų kalba

Klausimų dėl konkurso dokumentacijos teikimo valstybine ir anglų kalbomis kilo ir patiems konkurso dalyviams.

Tiekėjams pasipiktinimą kėlė tai, jog ne visi dalyviai esą turės lygias galimybes, nes reikalaujama laisvai kalbėti ir rašyti ne tik lietuvių, bet ir anglų kalbomis.

Įmonė "Klaipėdos nafta" pati praneša, jog dalį dokumentacijos tiekėjams pateiks tik anglų kalba.

Tačiau Viešųjų pirkimų tarnybai šis tiekėjų nusistebėjimas prieštaravimų nekėlė.

"Parodoma, jog nėra orientuojamasi į Lietuvoje dirbančius konsultantus. Tai yra geroji praktika, nes parodoma, jog norima pritraukti užsienio rinką, tai nėra uždaras pirkimas, lyg ir signalizuojantis perkančiosios organizacijos norą plačiai atverti duris", – paaiškino D.Vilytė.

Paslaugų pirkėjas, įmonė "Klaipėdos nafta", aiškina, jog ji yra valstybės valdoma akcinė bendrovė, kuri laikosi visų jai taikomų teisės aktų dėl valstybinės kalbos naudojimo.

"Atkreipiame dėmesį, kad didelė dalis įmonės klientų ir tiekėjų yra užsienio juridiniai asmenys, vienas iš nepriklausomų valdybos narių yra Danijos pilietis, todėl ir dalis dokumentacijos, kuri bus pateikta būsimam paslaugų tiekėjui, yra anglų kalba", – tikino įmonės "Klaipėdos nafta" generalinis direktorius Mindaugas Jusius.

Ieško geriausiųjų

Paklaustas, ar įmonės keliamas reikalavimų sąrašas konkurso dalyviams nesudaro konkurenciją ribojančių sąlygų, "Klaipėdos naftos" vadovas tikino, jog tokiu būdu įmonė esą tik ieško geriausio iš geriausių tiekėjų.

"Nustatytais reikalavimais siekiama, jog pasirinktas tiekėjas butų kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti savo įsipareigojimus. "Klaipėdos nafta" vykdo komercinę veiklą valdydama Klaipėdos naftos terminalą Klaipėdos uoste. Taip pat operuoja SGD terminalą, kuris paremtas FSRU technologija. Atitinkamai, kvalifikaciniai reikalavimai yra proporcingi pirkimo objektui", – aiškino M.Jusius.

Įmonės reikalavime matyti tokius konsultantus, kurie turėtų sunkiai įgyvendinamos patirties – per trejus metus būtų atlikę projektus penkiose šalyse – pasak M.Jusio, nėra nieko stebėtino.

"Nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai atitinka bendrovės poreikį ir užtikrina pakankamą konkurenciją tarp tiekėjų. Bendrovė siekia nusamdyti patikimą paslaugos teikėją, kuris turi realios tarptautinės patirties", – aiškino įmonės vadovas.

Privilegijuotųjų nėra?

Uostamiestyje pasklidusius gandus, jog šiame konkurse privalumų prieš kitus rinkos žaidėjus galėtų turėti britų įmonė "Poyry Management Consulting Ltd.", kuri "Klaipėdos naftai" jau rengė Ilgalaikio suskystintųjų gamtinių dujų importo į Lietuvą alternatyvų įvertinimą, įmonės vadovas neigė.

Gal būtent ši konsultantų bendrovė šiuo metu galėtų tiksliai atitikti visus tiekėjams keliamus reikalavimus?

Tačiau M.Jusius neatskleidė, ar patirties "Klaipėdos naftos" konkursuose turinti bendrovė yra pateikusi paraišką šiame konkurse.

"Pirkimo vykdymo metu paraiškas pateikusių tiekėjų skaičius yra konfidenciali informacija. Konkurse dalyvaujančių tiekėjų pavadinimai taip pat yra konfidenciali informacija, kurios negalime atskleisti pirkimo procedūrų vykdymo metu", – aiškino M.Jusius.

Ieškojo pigiau, o pirko brangiau?

Klausimų kyla ir dėl 2017 metų rudenį skelbto įmonės "Klaipėdos nafta" konkurso dėl "Ilgalaikio suskystintų gamtinių dujų importo į Lietuvą alternatyvų įvertinimo".

Šiame konkurse dalyvavo devynios įvairių šalių įmonės.

Tiesa, kai kurios bendrovės iš konkurso buvo pašalintos, nes nustatytas interesų konfliktas. Net trys tiekėjai kokybės pasiūlyme atskleidė pasiūlymo kainą, o tai draudžia įstatymai.

Iš likusių penkių pasiūlymų, įmonė "Klaipėdos nafta" nusprendė sutartį sudaryti su minėta britų kompanija "Poyry Management Consulting Ltd.", nors jos pasiūlymas tikrai nebuvo vienas pigiausių, tačiau M.Jusius dienraščiui tvirtino priešingai.

"Pirkimo laimėtojo pasiūlymas buvo pripažintas ekonomiškai naudingiausias, vertinant geriausios kainos ir kokybės santykį. Be kainos taip pat buvo vertintas įmonės "Klaipėdos nafta" poreikių supratimas bei sutartį vykdysiančio personalo patirtis", – aiškino M.Jusius.

Iš viešai prieinamų dokumentų matyti, jog šiame konkurse brangiausiai savo paslaugas įvertino ispanų konsultantų įmonė, pateikusi 690 tūkst. eurų pasiūlymą.

Vokiečių kompanijos pasiūlymas buvo perpus pigesnis – 298 tūkst. eurų.

Treti pagal kainą rikiuojasi konkursą laimėję britai, pasiūlę 165 tūkst. eurų.

Kita Didžiosios Britanijos kompanija savo pastangas įvertino kiek pigiau ir pasisiūlė dirbti už 133 tūkst. eurų sumą.

Šiame konkurse būta ir dar pigesnio pasiūlymo – JAV įkurta įmonė pasisiūlė už 125 tūkst. eurų.

Dienraščiui aiškinantis, kodėl pasirinktas šio konkurso laimėtojas, kurio pasiūlymas nebuvo vienas pigiausių, įmonės "Klaipėdos nafta" vadovas pareiškė, jog jis iš esmės buvęs ženkliai pigesnis už kitus.

Taip, sutarties su "Poyry Management Consulting Ltd." kaina buvo 165 tūkst. eurų.

"Taip, sutarties su "Poyry Management Consulting Ltd." kaina buvo 165 tūkst. eurų. Šis pasiūlymas buvo ženkliai pigesnis už pasiūlymų vidurkį", – tikino M.Jusius.

Pasiūlė tai, kas akivaizdu

Viešai jau paskelbta, tad kokį darbą už 165 tūkst. eurų nuveikė ši konsultantų kompanija.

Paprastai tariant, britai iš "Poyry Management Consulting Ltd." turėjo atsakyti į klausimą – ar apsimoka Lietuvai pirkti SGD laivą-saugyklą, ar geriau jį nuomoti, nors apie laivo įsigijimo būtinybę 2016–2020 metų veiklos strategijoje viešai kalba ir pati "Klaipėdos nafta".

Šiuo metu SGD laivo nuoma Lietuvai pagal 2012 metų kovą pasirašytą sutartį su kompanija "Hoegh LNG" per dieną atsieina 156,2 tūkst. JAV dolerių (be PVM).

Per 10 metų teks sumokėti – 689 mln. dolerių (apie 560 mln. eurų).

Kompanijos "Poyry Management Consulting Ltd." pateiktoje ataskaitoje pažymima, jog buvo nagrinėti trys scenarijai.

Pirmuoju analizuotas laivo-saugyklos įsigijimo variantas.

Svarstyti ir laivo nuomos modeliai – vienu atveju nuomos pratęsimas dešimčiai metų, iki 2034 m., kitu – iki 2044 m.

Naudingiausiu sprendimu pripažįstamas laivo įsigijimo kelias, net ir konstatuojant aplinkybes, jog Lenkijos ir Lietuvos dujotiekio jungties eksploatacijos pradžia tikėtina iki 2021–2022 m.

Skolinsis šimtus milijonų?

Jau aiškėja, kad SGD laivo-saugyklos įsigijimo sąnaudos gali siekti 121–160 mln. eurų.

Bendrovė "Klaipėdos nafta" paskelbė, jog laivo-saugyklos įsigijimui ji planuojanti skolintis iki 308 mln. eurų, o Vyriausybė suteiktų valstybės garantiją.

Iki 148 mln. eurų paskola būtų skirta nuo 2019 metų vidurio sumažinti SGD terminalo sąnaudas 40 proc.

Kita nuo 121–160 mln. eurų paskola būtų skirta SGD laivui įsigyti.

Tarp SGD terminalo veiklos sąnaudų mažinimo būdų minimas paskolų refinansavimas bei jų išdėstymas per ilgesnį laiką.

Kokia tikroji laivo "Independence" kaina?

Viešumoje buvo teigiama, jog tokio laivo statybos darbai laivų statykloje būtų kainavę apie 250 mln. eurų, todėl būtų reikėję didelių pradinių nuosavo kapitalo investicijų.

Be to, "Klaipėdos nafta" būtų turėjusi padengti su laivo įrangos gedimų rizika susijusias išlaidas, būtų išleidusi 50 mln. eurų privalomai techninei priežiūrai.

Tuomet apsispręsta laivą nuomoti.

Kainų komisijai buvo teigiama, kad laivo-saugyklos pirkimas ir su tuo susijusios kitos išlaidos siektų apie 475 mln. eurų, o nuoma per 10 metų – 430 mln. eurų.

Per 131 mln. eurų sudarė investicijos į SGD terminalo jungtį (dujotiekio sistemą), įrangą ant krantinės, statybos darbų organizavimą, leidimų gavimą, SGD terminalo paleidimo, derinimo ir kitus susijusius darbus.

GALERIJA

  • M.Jusius įsitikinęs, jog įmonės „Klaipėdos nafta“ skelbtuose konkursuose neskaidrumu negali dvelkti, nes ypatingi reikalavimai tiekėjams keliami ne be reikalo – jie dirbs ypatingiems užsakovams.
Rašyti komentarą
Komentarai (13)

Lietuvis

SGD Terminalas per Jurbarko reduktorine teikia Norvegiškas dujas į Kaliningradą, o Lietuvai nuo SGD - tik nuostoliai. Lietuva ir toliau vartoja mažiau kokybiškesnius (ir mažiau kaliringesnius) Gazpromo dujas iš Rusijos "už politinę kainą", o Kaliningradui teikia Norvegiškas dujas. Skaitykite ir kitus laikraščius - ten yra įdomesnių straipsnių.

Zelemunčikas

Jūs galvokit kaip norit,o mane juokina tos patikros.Kolchiznykų ,,profesionalai''kapstosi 10 ir daugiau metų mėšlo krūvose,randa sliekų,juis ištyrinėja,aprašo,išgatsina spaudoje savo labai ,,sunkų''darbą,įsigyja gerbėjų-baksuotojų-lengvatikių.O kas toliaunvisuomenei?Kokia iš visos tos komisijų-patikrų,darbo imitacijų nauda visuomenei?Nuostolius vien jų algom paskaičiuoti yra nesunku.

To kaip suprantu

juokina ne rimti straipsniai, o juokina tai, kad komentarus rašinėja patys funkciionieriai iš KN, vaidinantys specialistus, kurie tik vieninteliai viską žino. Jei jau tokie genialūs, tai kodėl reikia per dieną norvegams mokėt 180000 dolerių, o pusė dujų rinkos Lietuvoje vis tiek valdo Gazprom? Geriau reikėtų klauptis ant kelių ir prašyti mokesčių mokėtojų atleidimo.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS