VILTIS ŽUDO ABEJINGUMAS: KLAIPĖDIEČIAI PATYS NEGALI ATNAUJINTI KIEMŲ

Arčiausiai miesto centro esančio mikrorajono, ilgus dešimtmečius vadinto Prekybos uostu, gyventojai pasiryžo nelaukti malonių iš valdžios ir patys ėmėsi iniciatyvos atnaujinti savo kiemus. Tačiau realybė juos nuvylė – antrus metus rengiamas projektas, darbų pradžios dar nematyti.

Po skundų – pasiūlymas

Vitės kvartalu vadinamas rajonas ilgą laiką buvo tikriausias sovietmečio architektūros ir infrastruktūros pavyzdys.

Siaurutėliai keliukai tarp namų, be vietų automobiliams, užžėlę menkaverčiais augalais kiemai, jokių žaidimų įrenginių vaikams.

Toks vaizdas dešimtmečiais kelia ne tik nepatogumų, bet ir kuria slogią nuotaiką.

Apie tokią nemalonią padėtį Vitės kvartalo žmonės garsiai kalbėdavo sukviesti į gyventojų susirinkimus.

Tuo metu kvartalo seniūnaičio darbą dirbęs Ruslanas Shneiderat į susirinkimus kviesdavo miesto valdžios atstovus.

2016 m. pradžioje susitikime su gyventojais dalyvavo ir neseniai pareigas pradėjęs eiti Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas.

Jis iš pirmų lūpų išgirdo klaipėdiečių kalbas apie nepatogų gyvenimą ir prarastas viltis, kad XXI amžius ateis ir į šį miesto kampą.

"Labai dažnai Vitės kvartalo gyventojai išgirsta iš aukštas pareigas užimančių ponų pašaipą, esą reikia protingai rinktis gyvenimui vietą ir, jei nepatinka šis rajonas, verta pasirinkti naujesnį, geresnį, patogesnį. Baiminomės, kad ir S.Budinas pasakys ką nors panašaus. Tačiau jis labai rimtai išklausė gyventojų nusiskundimų, o kai pradėjo kalbėti, atsirado viltis, kad kažkas gali pasikeisti", – prisiminė prieš porą metų vykusį susirinkimą R.Shneiderat.

Savivaldybės administracijos direktorius tada pareiškė, kad miesto valdžia imtųsi greičiau tvarkyti kvartalo kiemus, jeigu gyventojai savo lėšomis prisidėtų prie kiemų atnaujinimo projektų.

Pinigų skyrė uosto įmonė

Ši mintis pradžioje kai kuriems žmonėms net pasirodė panaši į pasityčiojimą. Surinkti kelis tūkstančius eurų iš gyventojų, kurie skaičiuoja kiekvieną centą, atrodė nerealu.

Tačiau ne visada maloni kaimynystė su uosto bendrovėmis bendruomenei suteikė vilčių, kad reikiamą projektavimu sumą bus galima gauti iš pelningai dirbančių įmonių.

Netrukus viena arčiausiai Vitės kvartalo įsikūrusių bendrovių skyrė lėšų kiemų atnaujinimo projektavimui.

Labiausiai apleistas kvartalas nuo stadiono iki S.Dariaus ir S.Girėno gatvės buvo padalintas mažesniais kvartaliukais.

Architektė Ramunė Staševičiūtė ėmėsi braižyti arčiausiai uosto tvoros esančių ir labiausiai nuskriaustų kiemų sutvarkymo projektą.

Pirmasis jų turi apimti Sportininkų gatvės 19 ir 21 bei Pušyno gatvės 29 ir 29A namų kiemus.

Tai yra pats kvartalo pakraštys, be to, čia yra neseniai renovuotų namų, tad tikslinga atnaujinti ne tik juos, bet ir aplinką.

Sulaukė S.Budino pagyrų

Dar viename gyventojų susirinkime architektė pasakojo, kaip turėtų atrodyti ši vieta, rodė vizualizacijos vaizdus. Ji teigė, kad jau yra apžiūrėti visi šio rajono medžiai, numatyta, kurie jų išliks.

R.Staševičiūtė ragino gyventojus išsakyti savo pasiūlymus ir pageidavimus.

Vaizdas ekrane radikaliai skyrėsi nuo niūrios realybės.

Žmonės matė naujas, modernias erdves kiemuose laiką leisti ne tik vaikams, bet ir jauniems žmonėms bei senoliams.

Ateities vizijoje buvo nurodytos tiksliai apskaičiuotos vietos automobiliams bei pamąstymai, kur savo mašinas galėtų laikyti į naujas aikšteles netilpusieji.

"Man Vitės bendruomenė yra pavyzdys. Labai gerai, kad jie yra aktyvūs ir rūpinasi savo gyvenimu", – prieš porą metų kalbėjo S.Budinas.

Nemažai vilčių turėjo ir gyventojai. Tačiau nuo gražios pradžios praėjo pora metų, o veiksmo kiemuose vis dar nesimato.

Kaskart – naujos pataisos

Pasirodo, reikalas dar nepajudėjo iš projektavimo fazės.

Architektė pasakojo, kad projektas jau baigtas, bet labai daug laiko užtruko jį derinti su įvairiausiomis institucijomis.

Projektui buvo iškelta labai daug reikalavimų, tarp kurių – net numatyti ateityje lietaus kanalizaciją.

Pradžioje manyta, kad darbai lies tik žemės paviršių. Ketinta kai kur pakloti trinkeles, suoliukams ar poilsio vietoms įrengti didelių kasimų nesitikėta.

Planuojant daugiau automobilių stovėjimo aikštelių, po jomis atsidūrė tam tikri požeminiai tinklai.

Griežtesni nei anksčiau reikalavimai teigia, kad virš tinklų negali būti aikštelių arba tinklus būtina apgaubti tam tikrais "šarvais".

Po to "Klaipėdos vandenys" pareikalavo naujos lietaus kanalizacijos.

Galiausiai reikalavimas projektą suderinti su visais po žeme esančių tinklų valdytojais buvo įvykdytas.

Jau dabar aišku, kad minėtų kiemų atnaujinimas kainuos kur kas daugiau nei manyta iš pradžių.

"Elektrinės" dalies projektavimui architektė samdė atskirą projektuotoją.

Kelis pastaruosius mėnesius kliūva derinimas su elektros energijos tiekimo bendrove ESO.

Mus kankina biurokratai. Vis sulaukiame naujų pastabų.

"Jau turime visus parašus. Mums visiškai nesuprantama, kodėl nesiseka suderinti projekto. Anksčiau architektai bendraudavo su "gyvais" žmonėmis, galėdavome bent į akis pažiūrėti. Dabar veikia nauja elektroninė sistema. Projektas įkeliamas į šią sistemą ir per tris darbo dienas joje atsiranda pastabos arba patvirtinimas, – pasakojo R.Staševičiūtė. – Mus kankina biurokratai. Vis sulaukiame naujų pastabų. Įkeliame į sistemą pataisytą projektą, po kiek laiko gauname pastabas. Ištaisome nurodytas klaidas, tada gauname kitas, visiškai naujas pastabas, jas vėl taisome. Paprastai taip nedaroma. Nenoriu nieko kaltinti, bet tokia pasaka be galo gali tęstis labai ilgai."

Gaišatis trunka mėnesius

Pasak R.Staševičiūtės, pastarąjį kartą ESO į sistemą projektas buvo įkeltas prieš Kalėdas.

Projektuotojai stebisi, kad realybė labai smarkiai skiriasi nuo teorijos, kuria remiantis pateiktas projektas turėtų būti peržiūrėtas per tris darbo dienas.

"Realybė yra visai kitokia. Įkeliame projektą, palaukiame savaitę ir jau matome, kad reikalas užtruko. Tada pradedame skambinti ir raginti peržiūrėti mūsų pataisymus. Taigi realiai pataisas gauname maždaug po 10 darbo dienų. Reikia laiko įsigilinti į pastabas ir atlikti korekcijas. Patirtis leidžia teigti, kad jei mes neskambintume, užmirštų mūsų projektą ilgam. Suprantama, jie turi daug darbų ir paprasčiausiai nespėja, bet čia ne mūsų bėdos. Taip sugaišome kelis pastaruosius mėnesius. Prieš tai bendravome su dujininkais, vandens tiekėjais ir kitų komunikacijų savininkais. Paskutinis derinimas bus su Nacionaline žemės tarnyba. Čia būna dar nemažai ir asmeninių simpatijų ir antipatijų, todėl iš anksto pasakyti, kiek užtruks projektavimas, yra neįmanoma", – dėstė architektė.

ESO atstovas spaudai Tomas Kavaliauskas paaiškino, kad "projektams, kuriuose kalbama apie 0,4 kV įtampą, pastabos turi būti pateiktos ar suderinimas atliktas per tris darbo dienas".

"Gali būti, kad projektas buvo porą kartų įkeltas į sistemą, kol pašalinamos pastabos. Todėl derinimas užtruko ilgiau nei numatytą laiką. ESO projektų vadovai tikrai yra suinteresuoti, kad projektai būtų peržiūrėti per nustatytą laiką. Tai – įmonės politika", – tikino T.Kavaliauskas.

Kada pavyks pabaigti projekto derinimą ir paprašyti savivaldybę imtis jo įgyvendinimo, sunku nuspėti.

R.Staševičiūtė viliasi, kad valdininkai nedels, jau pernai būta raginimų atiduoti projektą dar nebaigtą.

Optimistiškai žvelgiant, galima būtų tikėtis, kad jau vasarą arčiausiai stadiono ir Vitės kapinių esančių daugiabučių namų kiemuose sukinėsis technika.

Reikia spėti iki vasario

Kasmet vasario ir kovo mėnesiais svarstomas miesto biudžetas.

Iki to laiko reikia turėti patvirtintą projektą ir darbų sąmatą. Tik tada galima tikėtis sulaukti darbų pradžios dar šiemet.

Jei ne, kiemų atnaujinimas prasidės ne anksčiau kaip 2020-aisiais.

Tai yra po ketverių metų nuo projektavimui gautų pinigų.

Susidūręs su tokia gaišatimi, R.Shneiderat sulaukė bendruomenės narių priekaištų.

Žmonės nebenori laukti dešimtmečius. Jie jau dabar norėtų džiaugtis šviesiais ir patogiais kiemais.

Bendraudami su uosto bendrovėmis, kurios yra pasiryžusios skirti pinigų kaimynystėje esančio mikrorajono gerovei, bendruomenės atstovai ketina prašyti, kad projektus užsakytų ir jų rengimą prižiūrėtų pačios pinigų skiriančios bendrovės.

Ši istorija – pavyzdys, kaip, nelaukdami valdžios malonės, klaipėdiečiai norėjo pagreitinti ankštų, sovietinių kiemų atnaujinimą.

Klaipėdoje daugybė labirintais vadinamų daugiabučių namų kvartalų dūsta nuo juose netelpančių automobilių.

Žmonės baudžiami, kai užvažiuoja ant žolynų, šaligatvių, palieka mašinas artimiausiose gatvėse, tačiau erdvesnių kiemų vis nesulauka.