BUVĘS KLAIPĖDOS ĮMONĖS VADOVAS IŠTEISINTAS DĖL GALBŪT IŠŠVAISTYTO TURTO

Lietuvos apeliacinis teismas išteisino granito ir cemento tiekimo tarpininko paslaugas teikusios uostamiesčio bendrovės buvusį direktorių, kaltintą turto iššvaistymu ir skolininko nesąžiningumu.

Apeliacinis teismas praėjusią savaitę panaikino Klaipėdos apygardos teismo pernai gruodžio pabaigoje priimtą nuosprendį, kuriuo Tomas Valauskas buvo pripažintas kaltu dėl turto iššvaistymo bei skolininko nesąžiningumo kaip nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Apeliacinis teismas taip pat panaikino sprendimą konfiskuoti 65 tūkst. eurų, nuosavybės apribojimą ir priteistus civilinius ieškinius. Pastaruosius teismas nusprendė palikti nenagrinėtus, konstatavęs, kad ieškinius galima teikti civiline tvarka.

Anksčiau prokuratūra skelbė, kad 43 metų Klaipėdoje registruotos įmonės tuometinis vadovas, žinodamas, kad jo atstovaujama bendrovė turi įsiskolinimų kreditoriams ir dirba nuostolingai, jos vardu įsigijo prekių ir paslaugų už daugiau nei 65 tūkst. eurų, tačiau įmonės veikloje jų nepanaudojo. Įtarta, kad įsigytos prekės ir paslaugos buvo panaudotos kaltinamojo sutuoktinės vardu statomo namo statyboms vykdyti.

Tyrimo metu, kaip teigta, buvo surinkta duomenų, kad vyras, žinodamas, jog jo vadovaujamos bendrovės ekonominė padėtis sunki ir jai gresia bankrotas, perleido sau įmonės turto už daugiau nei 100 tūkst. eurų sumą, kuris galėjo padengti susidariusias skolas. Teisėsauga tuomet teigė, kad tokiu būdu buvo padaryta daugiau nei 80 tūkst. eurų turtinė žala kreditoriams.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino nei nuteistojo ir jo gynėjos teisiamajame posėdyje pateiktų argumentų, nei specialistės išvados, nei apskritai kokių nors bylos duomenų, ir T. Valauskas nepagrįstai pripažino kaltu dėl nusikalstamų veikų. Taip pat neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių, todėl padarė nepagrįstas ir klaidingas išvadas, kurios neatitinka byloje nustatytų aplinkybių.

Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad byloje liko neįrodyta, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė skolininko nesąžiningumas ir atitinkama kaltinamojo tyčia. Taip pat kolegija nurodė nematanti pagrindo abejoti specialistų išvada, kad įmonė buvo sunkios ekonominės būklės, o pagal 2020 metų balandžio įmonės duomenis įsipareigojimai 35 kartus viršijo turto vertę, taigi, jai akivaizdžiai grėsė bankrotas.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipė dėmesį, kad Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis neatitinka net minimaliausių reikalavimų, keliamų nuosprendžio surašymui ir motyvavimui. Susipažinus su skundžiamu nuosprendžiu, anot Apeliacinio teismo, akivaizdžiai matyti, kad bylą nagrinėjantis teisėjas su nedideliais struktūriniais pakeitimais nuosprendyje tiesiog perrašė arba nukopijavo prokurorės teisiamojo posėdžio metu pasakytą baigiamąją kalbą.  

Anot Apeliacinio teismo, teisėjas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodė, nei koks asmuo nuteisiamas, nei kieno atžvilgiu taikytinas turto konfiskavimas. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra viso labo keli sakiniai, kuriuos apskritai galima priskirti kaip savarankiškai parašytus teisėjo.