Teisme konstatuotas inspektorių priekabiavimas jūroje | Diena.lt

TEISME KONSTATUOTAS INSPEKTORIŲ PRIEKABIAVIMAS JŪROJE

Baltijos jūros žvejyboje yra prigalvota tiek apribojimų, jog tarp jų kartais pasimeta netgi kontrolieriai ir teismai.

Žvejai nelinkę pasiduoti

Akivaizdus pavyzdys yra neseniai Klaipėdos apygardos teisme vykusi byla pagal kurią buvo nubaustas vienos žvejybos įmonės laivo kapitonas. Bauda buvo nedidelė 180 eurų, nes ir nusižengimas ne kažin koks esminis.  Bet administracine bauda nubaustas asmuo ir dėl 180 eurų nenumojo ranka ėmėsi ieškoti teisybės.

Bausmė buvo skirta už tai, kad individuali įmonė, žvejodama Baltijos jūros priekrantės 19 žvejybos bare neva pastatė 817 m ilgio vieną tinkų eilę. Taip ji viršijo numatytą leistiną 350 metrų tinklų eilės ilgį. Toks pažeidimas numatytas dar pagal 2009 m. žemės ūkio ministro įsakymą.

Šioje vietoje kyla klausimas, kam numatyti nelogiškus tinklų ilgio ribojimus, jei žvejai ir taip neišgaudo pagrindinių žuvų menkių kvotų. Na bet yra numatyta ir inspektoriai tos tvarkos laikosi. Juo labiau, kad, kaip teigia dalis žvejų, įvairios nuobaudos žuvininkystės sistemoje taikomos pirmiausiai tiems, kurie yra, taip sakant „nelojalūs valdžios požiūriui“.

Pajutę, kad yra spaudžiami įvairiomis, kartais nelogiškomis nuobaudomis, žvejai įnirtingai kapojasi teismuose ir būna, kad juos laimi.

Rėmėsi laivo GPS

Minėta individuali įmonė inspektorių sprendimą apskundė Klaipėdos apygardos teismui. Šis paliko galioti inspektorių sprendimą. Buvo konstatuojama, kad pažeidimas buvo užfiksuotas surašius tikrinimo aktą su pastabomis ir laivo kapitonu parašu.

Parašas buvęs ir ant nubraižytos tinklų eilės schemos, kur pažymėtos tinklo koordinatės pagal inspektorių naudoto GPS prietaiso parodymą.

Klaipėdos apylinkės teismui dėl GPS prietaiso iš inspektorių laivo „Vakaris“ parodymų ir Žuvininkystės tarnybos kontrolierių kompetencijos vizualiai nustatant tinklo ilgį nekilo abejonių.

Tačiau abejones sukėlė pats individualios įmonės savininkas. Nors inspektoriai aiškino, kad laivo „Vakaris“ GPS prietaisas naudoja profesionalią elektroninių jūrlapių sistemą, bet paaiškėjo, kad GPS nebuvo atlikta metrologinė patikra.

Dar daugiau individualios įmonės savininkas tikino, kad jo tinklas buvęs tik 270 metrų ilgio ir tai buvę įrašyta schemoje.

„800 metrų ilgio tinklų statymas prieštarauja bet kokiems protingumo dėsniams, nes tokio ilgio tinklai dėl srovių jūroje būtų apgadinti arba suplėšyti“, - aiškino individualios įmonės savininkas.

Bet Klaipėdos apylinkės teismas sprendė inspektorių naudai. Jei jis būtų nustatęs kitaip, logiška išvada, kad inspektoriai galėjo daryti nusižengimą, sąmoningai kabinėtis prie žvejybos įmonės.

Reikėjo matuoti rulete

Visai kitaip į šią situaciją pažvelgė Klaipėdos apygardos teismas. Jis pripažino, kad ne žvejai, o inspektoriai buvo neteisūs.

Žuvininkystės tarnyba pripažino, kad jos naudoti prietaisai neturi metrologinės patikros. Bet teisme bandyta aiškinti, jog GPS prietaisams nereikia sertifikavimo. Teismo atsakymas buvo aiškus - GPS sistema vadovaujasi matininkai, nustatydami žemės sklypų ribas milimetrų tikslumu, ir jų prietaisai yra sertifikuoti.

Pagal Lietuvos teisės normas, kai atliekami matavimai įvairiais prietaisais nuo kurių priklauso baudžiamosiose, administracinių nusižengimų ar civilinėse bylose skiriamos baudos arba turtinės žalos atlyginimo dydis, būtinai privalo būti prietaisams atlikta metrologinė patikra. Aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad tik esant metrologinei matavimo prietaiso patikrai gali būti užtikrinta asmens teisė į teisingus matavimus.

Kadangi inspektoriai neturėjo sertifikuoto GPS prietaiso, vienintelis būdas tinkamai nustatyti tariamai per ilgą tinklą, buvo tai, kad reikėjo tą tinklą ištraukti ir matuoti... tarkim su rulete. Bet to nebuvo padaryta.

Anot Klaipėdos apygardos teismo, panašus atvejis, jau buvo ir 2010 metais, kai nesertifikuotu prietaisu žuvininkystės inspektoriai fiksavo kitą pažeidimą. Ir tuomet teismas buvo pripažinęs, kad pažeidimas nesertifikuotu prietaisu fiksuotas neteisingai.

Įžvelgė tyčinių veiksmų

Abejonių būta ir daugiau. Apygardos teismas konstatavo, kad visos jos turi būti aiškinamos   administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, nes taip numato nekaltumo prezumcija. Kyla klausimas, kodėl apylinkės teismas visas abejones konstatavo ne žvejybos įmonės, o inspektorių naudai? Ar tai nesudaro jiems prielaidas bet kaip fiksuoti galimus nusižengimus? O gal netgi sudaro prielaidas priekabiauti galimai net ir nesant jokio fakto?

Apygardos teismo medžiagoje iškelta prielaidas, kad klaidingas atstumo skaičiavimas, tyrimo veiksmų protokolo nerašymas, fotofiksacijos nedarymas, schemų taisymas leidžianti manyti, kad tai yra ne pareigūnų nerūpestingumas ar aplaidumas, o tyčiniai veiksmai, turint tikslą nubausti konkretų asmenį.

Tai daryti skatinanti pati žuvininkystės sistema. Jei subjektas padarė tris tokio paties pobūdžio žuvininkystę reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus per 3 metų laikotarpį, jam gali būti sustabdoma teisė naudoti žvejybos įrankius.

Jei vieniems ką nors sustabdo ar apriboja, geriau yra kitiems, nes jiems tarsi lieka daugiau žuvų. Taip pat tokiu būdu galima sertifikuoti lojalius ir nelojalius žvejus. Pasisakei kur nors viešai prieš žuvininkystės sistemos valdžią ir lauk inspektorių. Ir nežinosi turi jie užduotį bet kokiomis priemonėmis prie tavęs prisikabinti ar ne?

Inspektoriai aiškino, kad dėl bangavimo jūroje jie negalintys surašyti kai kurių dokumentų, jie užbaigiami rašyti krante vėliau. Todėl neva ir atsiradę įvairūs dokumentų ir schemų netikslumai, kuriuos teko taisyti.

Rašyti komentarą
Komentarai (4)

Ar

ne Taurūns papuole?

pastebėjimas

Šiaip inspektoriai ir žvejai neturėtu po teismus tampytis,nes paskui bus nebe žvejyba o to žvejo medžioklė.....

Kiauliškas žvejų elgesys

Taip išeina, jeigu vargšai inspektoriai neturi sertifikuoto prietaiso, žvejai gali daryti ką nori, ir nusispjauti į reglamentus. Su sąžine žvejai akivaizdžiai nedraugauja.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS