Kretingalės centre buvo pašventintas akmuo, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui.

Šio Klaipėdos rajono miestelio bendruomenės nariai, kurdami tekstą ant akmens ir atsižvelgdami į istorinius niuansus, ieškojo aukso vidurio.

Kadangi Kretingalė tik 1923 metais tapo Lietuvos dalimi, akmenyje buvo iškalti žodžiai be jubiliejinio skaičiaus: "Vardan Tos Lietuvos Vienybė Težydi."

Anot Kretingalės seniūno Žiginto Narmonto, akmuo iš netoli esančio slėnio į miestelio centrą buvo atvežtas vasarą – liepos mėnesį. Slėnį tvarkantis verslininkas Augenijus Gudžiūnas kvietė išsirinkti riedulį iš daugiau nei dešimties. Dėmesį patraukė didelis akmuo lygiu šonu, kurio, prieš raižant raides, nereikėjo net gludinti.

Tautodailininkas Igoris Rimeika darbavosi savaitę, kol minėtu užrašu ir šių metų data paženklino riedulį.

Kretingalėje: akmens atidengimo iškilmės susietos su 100-mečio paminėjimo renginiu, kuris vyko miestelio kultūros namuose.

Žinoma nuo XIII a.

Ne juokas, Kretingalė minima nuo 1253 m. Dar XVII a. buvo įkurta evangelikų liuteronų parapija, tiksliau – 1652 m. pastatyta koplyčia.

Važiuojantys per miestelį žmonės visada pamato šalia gatvės stovinčią bažnyčią, kuri iškilo 1741 m. Sovietmečiu ji, kaip ir daug kitų bažnyčių, buvo virtusi sandėliu.

Istorijos puslapius pavarčius

Mažoji Lietuva (Prūsų Lietuva) – XV a. susidariusi istorinė sritis, kuriai priklausė Tilžės, Klaipėdos, Gumbinės, Šilutės, Įsruties, Stalupėnų, Ragainės, Geldapės, Labguvos ir kitos apskritys. 1701–1918 m. vokiečių valdomoje Prūsijos kunigaikštystėje Mažoji Lietuva buvo tarsi atskira valstybė su skirtingais etninės kilmės gyventojais. Po Pirmojo pasaulinio karo ir Europos padalijimo Mažosios Lietuvos pietinė dalis tapo Vokietijos protektoratu, o kitą Mažosios Lietuvos dalį globojo karo nugalėtojos – Antantės bloko Prancūzų ginkluotųjų pajėgų daliniai.