Žvejai labai laukia gero oro. Bent jau saulėtų dienų ir kad oro temperatūra pakiltų nors iki 10 laipsnių šilumos. Tada tuntai strimelių turėtų susispiesti ties molų akmenimis ir atsikratyti ikrų. Būtent tada geriausias metas merkti meškeres. Tačiau žūklautojai mėgėjai vis piktinasi gausiai užkimbančiais invaziniais grundulais, kurie pas mus gyvena ir veisiasi jau keliolika metų. Šie įsiveržėliai atkeliavo čia veikiausiai laivų balastiniuose vandenyse iš Juodosios ar Azovo jūrų, nes ten ir yra "jautukų" (taip juos kažkodėl vadina rusai) tėvynė. Ir pasklido jie pas mus. "Jautukai" minta sraigėmis ir smulkiais vėžiagyviais, yra labai vislūs, bet nepopuliarūs  tarp žvejų. Vis dėlto pamažu pripažįstama, kad grundalų žuvienė labai gardi. Juos lengva paruošti, valyti beveik nėra ko. Mažai ašakų, daug baltos ir sultingos mėsos. Visu kuo jie pranašesni ir net pigesni už strimeles, tik įvaizdžio specialistams reikia dar padirbėti.

Susitarimo reikalas

– O aš vieną kartą pagavau 70 kg lašišą.

– Niekis. Aš esu ištraukęs bronzinę žvakidę su dar degančiomis žvakėmis!

– Klausyk, jei sumažinsiu lašišos svorį iki 40 kg, ar užpūsi žvakes?

Dopingo klausimas

Nusprendė žvejai prastumti žvejybą į olimpines sporto šakas. Surengė varžybas, pakvietė stebėtojus iš Tarptautinio olimpinio komiteto. Viskas pavyko sklandžiai. Po varžybų vienas organizatorių klausia Olimpinio komiteto atstovo:

– Na, kaip, pavyko įtikinti, kad žvejyba gali būti olimpine sporto šaka?

– Beveik, – atsako tas, – telieka įrodyti, kad degtinė nėra dopingas.

Dovana mylimajai

– Brangusis, ar nupirkai man dovaną gimtadienio proga?

– Nupirkau.

– O ji man patiks?

– Na, jei nepatiks, galėsi atiduoti man. Apie tokį spiningą aš seniai svajojau.

Českos sekretorė (397 725; praktinis atradimas: nustatyta, jog, plaunant kojas, nusiplauna ir rankos)