Netoli Jono kalnelio, laukymėje, kur kadaise stovėjo Šv. Jono bažnyčia, ir veikiausiai kada nors vėl stovės, visus metus akis džiugina žavus vienos garbios Klaipėdos ponios kūrinys – didelė prakartėlė po stiklo gaubtu, kuri pernai puošė Teatro aikštę, o po pernykščių Kalėdų buvo perkelta čia, prie Jono kalnelio. Tad visus metus ta prakartėlė čia prastovėjo. Ir tikras stebuklas – jokiam piktavaliui neužkliuvo, kuo visi džiaugiasi. Smagu, kad žmonės pamažu ima suprasti, jog galbūt tikrai grožis išgelbės pasaulį. Žmonės supranta, bet ne katės. Šie padarai, kaip žinome, labai smalsūs. Ir nėra tokios vietos, kur jie neįlįstų, jei jau sumanė. Taip nutiko ir šį sykį. Pasirodo, vietinei senamiesčio rainei buvo labai įdomu, kas ten viduje. Gal tos žuvys, kuriomis prekiauja Jėzaus laikų žydai, dar tinkamos ėsti? Pasirodo, ne. Tačiau ta katė senajame Betliejuje didesnės žalos nepadarė, tiesiog pasivaikščiojo, apžiūrėjo iš arti, kaip kas atrodo, o jei viena kita figūra ir nuvirto, tai čia ne jos kaltė.

Neblaivus džentelmenas

Policininkai bando iš balos iškelti girtutėlį jūreivį. Tas priešinasi ir veblena:

– Ne, palaukite, pirmiausia gelbėkite moteris ir vaikus.

Paprašė patikslinti

– Jūs turite tris vaikus?

– Taip, tris berniukus.

– O kiek mergaičių?

Iš prokuroro kalbos teisme

– Kaltinamasis gerai apgalvojo, kaip nužudys žmoną, kur paslėps jos kūną ir kitus įkalčius. Ir tik po to žengė pirmąjį žingsnį link nusikaltimo – pasiūlė savo aukai susituokti.