Pagaliau žinome, kodėl zebrai dryžuoti. Didelė Jungtinių Amerikos Valstijų ir Didžiosios Britanijos mokslininkų grupė po ilgų ir nuodugnių eksperimentų, regis, rado teisingą atsakymą.

Nuo šiol ginčuose jūs būsite teisūs, jei teigsite, kad dryžiai gelbėja zebrus nuo vabzdžių.

Prieš tai gyvavo profesorės iš Švedijos teiginys. Anot jos, dryžuota oda sukuria apsauginį optinį efektą. Todėl akliai ir musės cėcė nepastebi zebrų. Norėdama įrodyti savo tiesą, švedė nudažė tris arklius: vieną – baltai, kitą – juodai, o trečią – kaip zebrą. Visus juos ištepė lipniu tepalu. Vėliau eksperimentatorė paskaičiavo prilipusius vabzdžius. Mažiausiai jų buvo ant dryžuoto gyvūno.

Amerikiečių ir britų bandymai buvo panašūs į švedės. Jie taip pat tiesos ieškojo su arkliais. Mokslininkai nedažė arklių, o ant jų uždėjo dryžuotą audeklą. Eksperimente dalyvavo ir patys zebrai.

Dvi vasaras išminčiai skaičiavo, kiek aklių prisiartino prie keturkojų, kiek nutūpė, kiek laiko praleido tupėdami.

Buvo akivaizdu, kad musės, akliai vienodai gausiai atakavo ir arklius, ir zebrus. Profesoriai įsitikino, kad dryžuota oda nė kiek nemaskavo gyvūnų.

Vėliau vienus arklius aprengė juodos ir baltos spalvų "paltais" lyg šachmatų lenta, kitus – dryžuotais lyg zebrai. Ant pastarųjų musės tūpė rečiau. Mokslininkai padarė išvadą, kad lemiamu faktoriumi, jog vabzdžiai renkasi savo aukas, buvo ne gyvuliai, o jų išvaizda.

Žodžiu, dryžiai trikdo muses, kurios blaškosi ieškodamos vietos, kur tūpti. Jos arba atsitrenkia, arba nuskrenda šalin. O jei jau tupia, tai ant baltos juostos. Kodėl ant baltos? Atsakymo į šį klausimą mokslininkai dar neturi.

Senais laikais pasaulyje vyravo nuomonė, kad dryžuota oda zebrams yra lyg maskuotė nuo plėšrūnų. Klydo ir tie išminčiai, kurie dievagojosi, kad dryžiai atvėsina zebrus.

"Kokteilio" pozicija

Lauksime naujų eksperimentų su zebrais išvadų. Galėtų padirbėti ir ataskaitą apie dryžius pateikti Klaipėdos universiteto profesoriai.