PLINTA NAUJI SUKČIAVIMO BŪDAI: KAIP NEPAKLIŪTI Į PINKLES?

Fantazija sukčiams atveria naujus pasipelnymo šaltinius. Telefoninius skambučius keičia sukčiavimas elektroninėje erdvėje.

"Kauno diena" pasidomėjo ne tik naujais sukčiavimo būdais, bet ir kaip neprarasti budrumo bei apsisaugoti nuo galimo turto praradimo.

Apie sukčiavimo atvejus išsamiau papasakojo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos viršininkė Rima Zieniuvienė.

– Kokios yra sukčiavimo tendencijos? Ar sukčiavimo atvejų daugėja, ar mažėja?

– Sukčiavimo atvejų tikrai daugėja ir jie įvairėja. Sukčiai labiau prisitaiko prie esamos situacijos, kokių prekių ar paslaugų ieško žmonės, tokias ir siūlo. Visuomet atsiranda tokių, kurie nesuteikia jokių paslaugų, bet nori apgaule pasisavinti pinigus.

– Kokie nauji sukčiavimo būdai?

– Nuo pernai paplito naujas sukčiavimo būdas, kai į elektroninį paštą atsiunčiamas neva direktoriaus vardu nurodymas persiųsti pinigus. Būna, kad pasirašoma egzistuojančios įmonės vardu, tačiau elektroniniame pašte pakeičiama viena raidė ar skaičius, tad galima lengvai apsigauti.

Nuo pernai paplito naujas sukčiavimo būdas, kai į elektroninį paštą atsiunčiamas neva direktoriaus vardu nurodymas persiųsti pinigus.

Pastebėjome dar vieną būdą, kai iš įmonių sukčiai bando išvilioti pinigus per suklastotą elektroninį parašą. Tuomet užsakomos kažkokios prekės, jas prašoma perduoti per kurjerius. Sąskaita yra apmokama, tačiau įvairios prekės neatsiunčiamos.

Nemažai atvejų, kai sukčiai prisistato policijos, "Sodros", Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovais ar kitais pareigūnais ir tikrina pinigus, jų kilmę iš fizinių asmenų.

Prieš rugsėjį ypač padaugėjo sukčiavimo atvejų dėl butų nuomos. Pasitaiko, kad siūlo išsinuomoti butą, tačiau apgaule įgyjami pinigai, nes buto savininkas, paaiškėja, yra kitas žmogus arba butas iš viso realiai nenuomojamas. 2017 m. dėl tokio pobūdžio sukčiavimo pradėta vienuolika ikiteisminių tyrimų.

Rima Zieniuvienė

– Seniau daugiau sukčiai skambindavo telefonu, o dabar gal persikelta į socialinius tinklus?

– Tikrai stebime, kad sukčiai suintensyvėjo internetinėje erdvėje. Feisbuke taip pat siūlomos įvairios prekės, paslaugos, vykdomi pardavimai. Tokiais atvejais nurodoma, kur reikia pervesti pinigus, tačiau po to puslapis užblokuojamas ir žmonės negauna nei prekės, nei pinigų.

– Į kokią auditoriją sukčiai yra nusitaikę?

– Feisbuke ar kituose socialiniuose tinkluose jie labiau orientuoti į jaunesnius žmones. Užsakymai elektroniniu paštu daugiau orientuoti į įmones siekiant apgauti darbuotojus dėl jų neatidumo, nes būna didelis užsakymų srautas. Na, o skelbimai, vaikščiojimas po namus orientuoti į vyresnio amžiaus žmones.

– Kaip apsisaugoti nuo sukčių?

– Kiekvienas nori įsigyti prekę ar paslaugą pigiau, bet tai neturėtų būti vienintelis veiksnys, lemiantis pasirinkimą pirkti konkretų daiktą. Visuomet reikėtų naudotis žinomų įmonių, organizacijų paslaugomis ir vengti visų rizikingų pirkimo, pardavimo operacijų, ypač tuomet, jei nurodomi siuntimo, kaip prekės perdavimo, būdai.

Visada reikia pasitikrinti, panaršyti internete ir pasidomėti apie pardavėją, ar tikrai toks elektroninis paštas, ar egzistuoja nurodytas telefonas. Reikia vengti sandorių, kurie kelia abejonių, ypač tokių, kai siūloma pirkti daug pigiau nei tos  prekės kaina rinkoje.