Spalio 18-oji – kovos su prekyba žmonėmis diena. Oficialus tokių nusikaltimų skaičius nėra didelis, tačiau teisėsauga ir bažnyčia ieško efektyvesnių būdų, kaip apsaugoti nuo šiuolaikinės vergovės.

Aukos savęs neatpažįsta

Pagal pasaulinį vergystės indeksą pernai beveik 46 mln. žmonių pasaulyje atsidūrė šiuolaikinės vergijos gniaužtuose. Skaičiuojama, kad šios duonos ragavo beveik 12 tūkst. lietuvių. Pernai Lietuvoje darbuotasi su 273 asmenimis, nukentėjusiais nuo prekybos žmonėmis.Tarp jų buvo 38 nepilnamečiai.

Šie skaičiai tėra oficialioji statistika. Tikrieji prekybos žmonėmis mąstai, neabejojama, yra kur kas didesni. Toli gražu ne kiekvienas, patyręs šiuolaikinio vergo dalią, išdrįsta kreiptis pagalbos ar bendradarbiauti su policija. Gėda, baimė, noras tiesiog pamiršti, neviltis – tik dar labiau plečia žmogaus orumą marinantį prekybos žmonėmis voratinklį.

"Dažnai nukentėjusieji būna persekiojami. Grasinama susidoroti ne tik su jais, bet ir su jų artimaisiais. Būna ir taip, kad prekybos žmonėmis auka neidentifikuoja savęs kaip aukos. Tačiau bet kokią veiklą, jei žmogus priverstas dirbti nepaliekant jam kito pasirinkimo, jau galima įtarti esant prekyba žmonėmis", – pastebi Kauno apygardos prokuratūros specializuota prokurorė Gabija Večerinskienė.

Prokurorė pripažįsta, kad tokių bylų Lietuvoje nėra daug. Informaciją apie nukentėjusiuosius teisėsauga dažniausiai gauna iš Prekybos žmonėmis ir išnaudojimo centro, ambasadų. Tokios bėdos lietuvius dažniausiai ištinka užsienyje. Lietuvoje prekybos žmonėmis atvejų kol kas tėra vienetai.

"Jei žmogus sutinka bendradarbiauti su teisėsauga, iš jo sužinome daug faktų. Tarsi paėmus siūlo galą išvyniojamas visas nusikalstamas kamuolys, išaiškinami kiti nukentėjusieji, kurie dar likę nusikaltėlių rankose arba tie, kuriems pasisekė grįžti. Pagrindinis bylų formatas būtent toks – paėmus siūlo galą išvyniojamas nusikaltimas", – specifiką aiškina G.Večerinskienė.

Jei žmogus priverstas dirbti nepaliekant jam kito pasirinkimo, jau galima įtarti esant prekyba žmonėmis.

Subtili prievarta

"Margaritai buvo šešiolika, kai sutiko ir įsimylėjo savo būsimąjį sutenerį. Aštuoniolikos ji paliko savo girtaujančių tėvų namus ir išsikraustė gyventi pas jį, tikėdamasi susikurti geresnį gyvenimą. Porai trūko pinigų, tad Tomas pasiūlė padirbėti Olandijoje. Margarita buvo išprievartauta dar automobilyje, pakeliui į Olandiją. Tomo draugai perspėjo, kad nei priešintis, nei verkti nėra prasmės, nes niekas tikrai nežada jai padėti", – tai tik vienos merginos pasakojimo dalis iš prieš keletą metų išleistos Eglės Plytnikaitės knygelės "Nematomi".

Ši knyga buvo tarptautinio projekto "Gatvės lelijos" dalis, kuriame meno kalba pasakojamos į prostituciją įtrauktų asmenų patirtys skirtingose Europos šalyse. Šiandien pastebima, kad išnaudojamų moterų amžius pajaunėjo. Vidurkis 15–25 metai.

"Anksčiau prievartinės prostitucijos faktas buvo gerokai akivaizdesnis. Dabar jau matome labiau subtilias formas. Merginoms pasiūlomas konsumatorės darbas. Jos lyg ir suvokia, kas tai per darbas, tačiau tikrai nemano, kad tai prostitucija. Subrendęs žmogus gal kiek labiau abejotų ir būtų atsargesnis, tačiau jaunas merginas įtikinti lengviau, o konsumatorės darbas netrukus transformuojasi į prostituciją. Švelniai tariant, nesusikalbėjimas virsta išnaudojimu", – aiškina prokurorė.

Patiki melu

Prekyba žmonėmis egzistuoja dėl dviejų priežasčių: pelno siekimo ir žmogaus pažeidžiamumo. Spindintys gyvenimai žurnaluose ir gyvenimo būdo laidose, pelenės istorijos dirbant užsienyje bare. Daugybė dedamųjų galo su galu nesuduriančiųjų galvose gali virsti jiems siaubingu košmaru, dar labiau atitolinančiu nuo dirbtinio blizgesio.

"Jokių intymių paslaugų", – nuolatinė frazė darbo užsienyje skelbimuose, o žadamas uždarbis 3–4 tūkst. eurų. Tokios perspektyvos piešiamos konsumatorėms. Ir už tokį atlyginimą tereiks šypsotis, gurkšnoti kokteilius ir maloniai bendrauti? Dėl amžiaus ir nepatyrimo dažniausiai nesuvokiama, kuo tai gali baigtis. Kritinį mąstymą, kad nemokamas tik sūris pelėkautuose, išjungia įsivaizduojama pasaka apie blizgantį rytojų.

"Septyneri metai kovos teismuose, siekiant įrodyti, kad buvęs mylimasis laikė tave uždarytą ir privertė užsiimti prostitucija, girdint jo grasinimus, kad jei nenutilsi, jis nužudys ne tik tave, bet ir visą tavo šeimą. Septyneri metai pašaipų, kad tapai prostitucijos auka, ir nuolatiniai įžeidinėjimai, kad tai tavo pačios kaltė", – dar vienos merginos istorijos iš tos pačios knygos ištrauka.

Atpažinti ir vengti

"Kas čia kalbama yra pūliniai. Vien operuojant žmogus negyvena. Jį reikia maitinti. Jį reikia gydyti. Prikelti žmogaus orumą, o tai labiau nei policija ar prokuratūra padeda padaryti bažnyčia, bendruomenės", – sako Kauno apskrities policijos kapeliono asistentė sesuo Fausta Rasa Palaimaitė.

Vyskupų konferencija lapkritį pristatys patvirtintas kovos su prekyba žmonėmis gaires. Pasak kapeliono asistentės, bus paskelbtos metodinės rekomendacijos parapijoms, kaip galima bendradarbiauti su policija, kitomis socialinėmis struktūromis, besirūpinančiomis žmonėmis.

"Reikia siekti pažadinti žmonių kritinį mąstymą, todėl labai svarbu atpažinti galimą prekybą žmonėmis, atpažinti į šias pinkles papuolusį arba bepuolantį žmogų", – pabrėžia sesuo Fausta.

Ji atstovauja Šv.Mortos grupei. Tai popiežiaus Pranciškaus globojama Tarptautinė policijos ir bažnyčios iniciatyva kovojant su prekyba žmonėmis ir teikianti pagalbą šios nusikalstamos veikos aukoms.

Ji apima ne tik kovą su tradicine prekyba žmonėmis – prostitucija, organų prekyba, bet ir šiuolaikine vergija – įdarbinimu žeminančiomis sąlygomis.

Į širdį – per bažnyčią

Vietinės bažnyčios raginamos vienyti jėgas su policija, kad būtų sukurti efektyvūs mechanizmai kovai su šiandienos piktžaizde. "Bažnyčia – tai ne tik Mišios. Beje, jų metu kunigai raginami priminti žmonėms apie prekybos žmonėmis grėsmes. Yra daug grupių bendruomenių, kurios atlieka įvairias tarnystes", – pastebi sesuo Fausta.

Jos nuomone, socialinės rizikos grupės policininko dar neatpažįsta kaip galinčio padėti, nes dažniausia tie žmonės būna susidūrę su teisėsauga, nes kažką pažeidė, kažką galbūt neteisėto padarė. Jie patys nesijaučia esantys įstatymo ribose, todėl sesuo Fausta įsitikinusi, kad tokiems žmonėms sunkiau klausytis policininko. Tikimasi, kad bažnyčios bendruomenės atstovas gali būti artimesnis ir jo pateikiamą informaciją pažeidžiamas žmogus priims labiau.

"Dialogas per bažnyčios, kaimo, socialines bendruomenes gali būti daug efektyvesnis ir atviresnis. Dėl to telkiamės į būrį, kad žinotume aiškų santykį ir su prokuratūra, su policija, tais atvejais, kai žmogui jau reikia pagalbos. Šv.Mortos ir kitos prevencinės grupės gali daug gero padaryti padedant atpažinti ir nepapulti į vergijos liūną", – tiki sesuo Fausta.

Kaip atpažinti grėsmę?

Sesuo Fausta ir prokurorė G.Večerinskienė sutinka, kad svarbiausia bandyti užkirsti kelią nusikaltimui. Artimieji turėtų pasidomėti, kur jų žmogus vyksta, kokiu tikslu, išsiaiškinti smulkmenas, ką dirbs, ar yra darbo sutartys, koks atlyginimas, kokiu tiksliai adresu gyvens, kas mokės už gyvenamąjį plotą, kas mokės už bilietus.

Reikia siekti pažadinti žmonių kritinį mąstymą, todėl labai svarbu atpažinti galimą prekybą žmonėmis, atpažinti į šias pinkles papuolusį arba bepuolantį žmogų.

Darbdaviai tau apmoka kelionę, perka drabužius, maistą – tiesiog iš geros valios, nori padėti įsikurti?  "Taip nebūna. Tarpininkavimo paslaugos visada yra mokamos", – prekybos žmonėmis aukoms teismuose atstovaujanti prokurorė rėmiasi bylų medžiaga.

Prekeiviai padeda dėl dviejų priežasčių. Pirma, tai yra savotiška investicija į prekę . Padedama tik todėl, kad vėliau ruošiamasi pelningai parduoti. Antra, prekiautojai žmonėmis siekia, kad tu įsiskolintum ir taptum nuo jų priklausomas.

"Jei mano vaikas man pasakytų, kad jo bendraklasis kažkur užsienyje kažką dirba, man iš karto kiltų įtarimas. Nepilnamečiai užsienyje labai sunkiai įdarbinami. Jei vaikas iš rizikos šeimos, socialinis darbuotojas turėtų susirūpinti, pranešti policijai, kad kažkas toje šeimoje negerai, kad pasigedo nepilnamečio", – labiausiai pažeidžiamos dėl nepatirties ir patiklumo žmonių grupės saugiklius vardija G.Večerinskienė.

Tikrovę atskleidžia smulkmenos

Prokurorė minėjo baudžiamąją bylą, kai nepilnametis buvo išnaudojamas Lietuvoje. Vaikas buvo verčiamas dirbti prekybos kioske. Jis pabėgdavo, tačiau pagautas ir vėl buvo pristatomas prie prekystalio.

Vis dėlto didieji išnaudojimo arimai atsiveria užsienyje. "Auka taip įsukama, kad galiausiai įsiskolina už būstą, pragyvenimą ir, kad kiek dirbtų, skola ne mažėja, o didėja ir jie nemato tų pinigų. Galiausiai net neturi, kaip grįžti namo, todėl artimieji neturėtų apsiriboti išvykusiojo atsakymu, kad neva jam viskas gerai, o išsamiai klausinėti ir artimojo veiklos bei gyvenimo paveikslą susidėlioti iš smulkmenų", – pataria prokurorė.

Kaip dar vieną, iš pirmo žvilgsnio gana nekaltą, prekybos žmonėmis formą prokurorė mini fiktyvias santuokas. "Padariniai gali būti įvairūs – neleidžiama išvažiuoti, nes tam tikrą laiką reikia kartu pragyventi, gali tikrinti imigracijos tarnyba, atsiranda normalioje šeimoje egzistuojančio vyro ir moters prigimtinės pareigos, seksualiniai santykiai. Rezultatas – gražus sutikimas fiktyviai santuokai pavirsta prievarta", – riziką dėsto G.Večerinskienė.

Prekyba žmonėmis laikoma viena iš pelningiausių nusikalstamų veikų, kuri beveik nurungia ginklus ir narkotikus. Dominuojanti išnaudojimo forma yra prostitucija, antroje vietoje – daryti nusikalstamoms veikoms, o trečioje vietoje – priverstiniam darbui.

Užsienio reikalų ministerijos Konsulinis departamentas

+370 5 236 2444 – pirminė informacinė konsulinė pagalba nelaimės atveju visą parą;

pilieciai@urm.lt – palikti pranešimus departamento darbuotojams.

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centras

8 679 61617 – kreiptis pagalbos visą parą;

centras@anti-trafficking.lt – kreiptis pagalbos bet kuriuo metu;

Dingusių žmonių šeimų paramos centras

116000 – pranešti apie dingusius vaikus;

8 800 261 61 – kreiptis pagalbos darbo dienomis 9–16.