Šimtai senovinės keramikos dirbinių buvo surasti Aleksandrijos muziejuje aptiktoje slaptavietėje, tikriausiai įrengtoje per Antrąjį pasaulinį karą, trečiadienį pranešė Egipto senienų ministerija.

Puodų ir kitokių indų, sukurtų graikų, romėnų, koptų ir islamiškuoju laikotarpiais, buvo rasti „atliekant atstatymo darbus“ Egipto šiauriniame uostamiestyej įsikūrusio Graikų ir romėnų muziejaus sodelyje, sakoma ministerijos pranešime.

„Šie puodai tikriausiai buvo paslėpti (britų) archeologo Alano Rowe'o (Alano Rouvo) ir... kitų darbuotojų muziejaus sode per Antrąjį pasaulinį karą“, – nurodė ministerijos Egipto senienų departamento vadovas Aymanas Ashmawy (Aimanas Ašmavis).

Šie dirbiniai buvo paslėpti siekiant „apsaugoti juos nuo plėšikavimo arba sunaikinimo per besikartojančius bombardavimus vykstant karui“, – pridūrė jis.

„Paslėpta buvo paskubomis, nedokumentavus ir nepažymėjus muziejaus sąraše“, – pridūrė A. Ashmawy.

Tarp rastų dirbinių esama urnų sudegintiems palaikams laikyti (hidari), naudotų graikų valdymo laikotarpiu, sakė pareigūnė Nadia Khadre (Nadia Chadrė).

„Slaptavietėje esama įvairaus dydžio ir pavidalų keramikos dirbinių“, – pridūrė N. Khadre, vadovaujanti Egipto, graikų ir romėnų senienų centriniam departamentui.

Tarp rastų darbinių taip pat buvo spalvotų vazų, didelių indų ir stalo rykų, pagamintų graikų, romėnų ir bizantiečių valdymo laikotarpiais.