Prieš filmo apie save premjerą Rūta Meilutytė negalėjo nuslėpti jaudulio ir šmaikštaudama susirinkusiems svečiams sakė, kad bijo labiau nei prieš varžybas. Ronaldo Buožio ir Roko Darulio dokumentiniame filme galima iš arti pažvelgti į 2012 metais tarsi meteoritas į sporto pasaulį įsiveržusios olimpinės čempionės gyvenimą.

Net ir čempiono gyvenimas – pakilimai ir nuopuoliai. Filme „Rūta“ be alinančių treniruočių, pasirengimo varžyboms ir kitų užkulisių R. Meilutytė atskleidžia ir sunkiausią gyvenimo etapą. Kai atrodė, kad po 2012-ųjų Londono olimpinių žaidynių jaunoji plaukikė turėtų mėgautis netikėtai užklupusia šlove ir populiarumu, po kelių metų ją užvaldė niūrios mintys. Apie depresiją prabilusi R. Meilutytė savo pavyzdžiu tikisi padėti ir padrąsinti kitus žmones.          

„Iš tiesų buvau pasiekus labai labai žemą tašką savo gyvenime ir šiaip ne taip man pavyko iš jo išsikapstyti. Tiesiog pagalvojau – jeigu negaliu pasidalinti savo istorija, tada mano visos pastangos išeiti iš to nebus to vertos. Aš noriu pasidalyti savo sunkumais su tais žmonėmis, kurie irgi susiduria su sunkumais. Noriu pasakyti, kad jūs nesate vieni ir kad jaustis vienaip ar kitaip yra normalu, ir kad pagalbos gauti gali visi, ir jaustis gerai gali visi. Tiesiog reikia atvirai kalbėti apie problemas, ypač Lietuvoje, nes depresija, psichologinės ligos, sutrikimai dar yra tabu“, – sako olimpinė čempionė.

Iš tiesų buvau pasiekus labai labai žemą tašką savo gyvenime ir šiaip ne taip man pavyko iš jo išsikapstyti.

Po gruodį iškovotų dviejų aukso medalių Europos plaukimo trumpame baseine čempionate 20-metė sportininkė vėl patikėjo savo jėgomis. Šiandien ji svajoja apie Tokijo olimpines žaidynes.

Tačiau plačiau apie savo karjeros planus R. Meilutytė kol kas atvirauti nelinkusi. Metų pradžioje ji atsisveikino su vos metus ją treniravusiu Pauliumi Andrijausku ir išvyko apžiūrėti treniruočių sąlygų San Diege.

Išsamiau apie premjerinį filmą „Rūta“ –  reportaže.