Grupė lietuvių ir latvių mokslininkų su visuomene pasidalijo žinia apie ilgamečio triūso rezultatą – pirmąjį jungtinį tokio pobūdžio projektą Baltų kalbų atlasą.

Darbo vertė

Dažnai sakoma, kad lietuvių ir latvių kalbos yra labai panašios, turi daug bendrų žodžių, kuriuos abi tautos nesunkiai atpažįsta. Ar tikrai taip ir yra? Lietuvių ir latvių kalbos vienintelės išlikusios baltų kalbos pasaulyje,  tačiau tyrimų apie jų panašumus ir skirtumus nedaug.

Prof. dr. Danguolės Mikulėnienės iš Lietuvių kalbos instituto ir Latvijos mokslų akademijos narės korespondentės dr. Annos Stafeckos iš Latvijos universiteto Latvių kalbos instituto vadovaujamų mokslininkų sudarytame didelės apimties leidinyje "Flora" išsamiai supažindinama su baltų kalbų augalų pavadinimų kilme, jų paplitimu ir vartosena. Pateikiama informacija, kaip šie pavadinimai vartoti ir senuosiuose XVI–XIX a. raštuose, ir dabartiniuose lietuvių bei latvių šaltiniuose.

Bendrų baltų kultūros tyrimų iki šiol atlikta palyginti mažai, todėl mokslininkai tikisi, kad šis darbas taps svarbiu šaltiniu įvairių sričių mokslininkams: baltų kultūros, istorinės sociolingvistikos tyrėjams, antropologams, etnologams, etnografams. Atlasas pateikiamas trimis kalbomis: lietuvių, latvių ir anglų, todėl bus prieinamas tarptautinei mokslininkų bendruomenei.

Mirusių kalbų pėdsakai

"Su Latvijos kolegomis jau seniai svajojome apie tokį baltų kalboms skirtą leidinį. Mus stabdė tai, kad ilgai nebuvo bendrų klausimynų, tinkamų abiem kalboms. Baltų kalbų atlasas ir surinkta medžiaga nukelia į senuosius laikus. Dar kartą įsitikinome, kad lietuvių tarmės susidariusios substrato pagrindu", – sako prof. D.Mikulėnienė.

Anot mokslininkės, lietuvių tarmėse pėdsaką paliko įvairios gentys: kuršiai darė įtaką dabartiniams žemaičiams, žiemgaliai – Šiaurės Lietuvos aukštaičiams, sėliai – Rytų Lietuvos aukštaičiams, o pietų aukštaičių patarmė formavosi veikiama jotvingių palikimo.

"Nemažai šių, deja, jau mirusių kalbų pėdsakų išliko mūsų vandenvardžiuose, vietovardžiuose ir, žinoma, pačioje leksikoje. Džiugu, kad XXI a. pradžioje pagaliau galime didžiuotis bendro darbo su Latvijos kolegomis rezultatais", – sakė prof. D.Mikulėnienė.

Tarmių ribų rebusai

Mokslininkai susidūrė su iš pirmo žvilgsnio netikėtomis kliūtimis.

Kuriant Baltų kalbų atlasą pirmiausia teko išspręsti metodologines problemas, iškilusias dėl skirtingų dialektologijos tradicijų. Abi šalys taiko skirtingus tarmių aprašymo ir vizualizacijos principus: Lietuvos plotas žemėlapiuose pagal aiškiai nusakomus fonetinius požymius suskirstytas tarmėmis ir patarmėmis, o latvių tarmių ribos suprantamos visai kitaip.

"Latvių dialektologai žymi senųjų valsčių ribas, kurios ne visada sutampa su realiomis tarmių ypatybėmis. Ilgai diskutavome, kol sutarėme dėl bendrų tarminės medžiagos pateikimo principų", – pastebėjo darbo bendraautorė dr. Rima Bakšienė.

Vieni svarbiausių mokslininkų naudotų lietuviškos medžiagos šaltinių buvo Lietuvių kalbos žodynas ir jo kartoteka, senieji raštai, kompiuterinės senųjų lietuviškų ir latviškų raštų duomenų bazės.

Labai naudingi buvo ir lietuvių bei latvių tarmių žodynai, kurių vien Lietuvoje išleista daugiau nei penkiolika. Naudotasi ir kitais prieinamais šaltiniais: Europos tarmių atlasu, specialiai jam surinktomis lietuviškos ir latviškos medžiagos kartotekomis bei daugybe kitos medžiagos.

"Rengdami atlaso komentarus nesitenkinome tik etimologijomis ar geolingvistine analize. Pateikėme ir nemažai papildomos iliustracinės medžiagos, praplečiančios floros pavadinimų tyrimų laukus", – sako kita Baltų kalbų atlaso bendraautorė dr. Asta Leskauskaitė.

Jungčių paieškos

Mokslininkai tikisi, kad Baltų kalbų atlasas – tik pirmasis iš daugybės bendrų Latvijos ir Lietuvos mokslininkų darbų, padėsiančių geriau pažinti paskutines gyvas baltų kalbas.

"Mes tik labai apytiksliai įsivaizduojame, kad lietuviai ir latviai turi daug panašumų ir bendrybių. Iš tikrųjų gana miglotai nujaučiame, kas iš tiesų tarp mūsų bendra ir kuo skiriamės. Šis darbas – tik pradžia, jį ketiname tęsti", – teigia prof. D.Mikulėnienė.