Tapytojas apie autoportretą: tai – savijautos diagnozė | Diena.lt

TAPYTOJAS APIE AUTOPORTRETĄ: TAI – SAVIJAUTOS DIAGNOZĖ

Andrius Makarevičius – tapytojas, ironiškai nužvelgiantis jį supantį pasaulį ir poetiškai perteikiantis jo atspindžius savo paveiksluose. Nebijodamas švelniai pašiepti tiek jį supančios aplinkos veikėjų, sociumo figūrų, tiek savęs paties, menininkas ekspresyviai drobėse brėžia skirtingas pasaulio matymo perspektyvas, atskleidžiančias ir universaliąsias gyvenimo tiesas, ir šiuolaikybės aktualijas.

Jautri, sykiu, ironiška A.Makarevičiaus kūryba sujungia priešingus pradus, paskatindama žiūrovą nukreipti savo žvilgsnį į kartais tokią tolimą realybę.

Norinčius plačiau susipažinti su tapytojo kūryba menininkas kitų metų pavasarį pakvies į Vilniuje atsidarysiančią personalinę parodą, kurioje bus eksponuojami naujausi kūriniai. O dabar kviečiame įsižiūrėti į A.Makarevičiaus autoportretus.

– Autoportretas – tai savęs suvokimo ar reprezentavimo erdvė?

– Autoportretas yra savianalizės objektas.

Svarbu atkartoti realų vaizdą, bet su aiškia nuotaika.

– Ar kūriniuose yra jaučiamas tikrovės ir pagražinto "aš" santykis? Ar, priešingai, išryškinami tie asmenybės bruožai, kuriuos kasdienybėje norisi nuslėpti?

– Nei kūryboje, nei gyvenime stengiuosi nieko neslėpti. Man svarbu, kad santykis tarp realybės ir pagautos nuotaikos kūrinyje būtų kuo artimesnis. Nors, kartais, ir abstraktus.

– Kuo žvilgsnis į save, kuriant autoportretą, skiriasi nuo kasdienio žvilgsnio į save?

– Skiriasi žiūrėjimo į save laiku. Ko gero, tapydamas autoportretą imi save nagrinėti kritiškiau, bandydamas atsiriboti nuo savęs, žiūrėti į save lyg į kitą žmogų.

– Kurdamas autoportretą, esate ir portretuojamasis, ir kūrėjas. Ar kūriniuose siekėte pavaizduoti save kaip asmenį, ar meninėmis išraiškos priemonėmis perteikti savo emocijas, būsenas, pajautas?

– Autoportretas turi likti atpažįstamas, bet man svarbiau išreikšti emocinę būseną, atskleisti, ką noriu tuo darbu pasakyti, kad tai neliktų vien tik faktų konstatavimu.

– Kūrimo procesas paremtas natūra ar dokumentine medžiaga (fotografijomis, prisiminimais)?

– Natūra.

– Ar kuriant šiuos autoportretus buvo svarbiau atkartoti realų vaizdą, ar eksperimentuoti, paliekant tik keletą atpažįstamų, jus identifikuojančių detalių?

– Svarbu atkartoti realų vaizdą, bet su aiškia nuotaika.

– Kuo rėmėtės pasirinkdamas autoportretų spalvinę išraišką?

– Savijautos diagnoze.

– Kokia yra fono reikšmė kūriniuose?

– Labai svarbi. Tas pats veidas gali skirtingai atsiskleisti raudoname arba mėlyname fone.

– Autoportretuose fiksuojate praeities įvykių refleksijas savyje, esamąjį momentą ar ateities lūkesčius?

– Esamajame momente atsispindi praeities bagažas, o su ateitimi dar nesusidūriau.

– Kurį teiginį: "tai – mano darbas" ar "tai – aš" pagrindžia šie autoportretai?

– Greičiausiai, tai – mano darbas.

– Kuo šie kūriniai išsiskiria iš kitų jūsų kurtų autoportretų?

– Kadangi laikas yra nesustabdomas, visi autoportretai – skirtingi.

– Pažvelgus į kūrinius iš šalies, koks laiko dėmuo (praeitis, dabartis, ateitis) juose atsiskleidžia?

– Dabar jau praeitis. Nors, jei nusiskusčiau barzdą, gal būtų ateitis?

– Kaip žmogus, vaizduojamas kūriniuose, suvokia save jį supančio pasaulio kontekste?

– Jį supantis pasaulis jam yra tik žaidimas, todėl žmogus save suvokia, kaip žaidimo elementą.

GALERIJA

  • Tapytojas apie autoportretą: tai – savijautos diagnozė
  • Tapytojas apie autoportretą: tai – savijautos diagnozė
  • Tapytojas apie autoportretą: tai – savijautos diagnozė
  • Tapytojas apie autoportretą: tai – savijautos diagnozė
  • Tapytojas apie autoportretą: tai – savijautos diagnozė
  • Tapytojas apie autoportretą: tai – savijautos diagnozė
Menininko darbai
Rašyti komentarą
Komentarai (5)

To jeigali

Nerasyk :)

IRKA

SĖKMĖS TAU ANDRIAU. TAPYK

pozuoja

aristotelis .......... pakvies į Wilno personalinę
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS