GYVOSIOS DROBĖS, ARBA KO NEŽINOJOTE APIE TATUIRUOTES

Asmenybės saviraiška per išvaizdą jau neapsiriboja vien ryškesniu makiažu ar aprangos stiliumi. Norėdami įamžinti reikšmingą įvykį, atspindėti svarbias vertybes ar tiesiog turėti niekada nepasimesiantį papuošalą žmonės ryžtasi savo kūną visam gyvenimui papuošti piešiniu.

Dar pasitaiko į tatuiruotes žiūrinčiųjų skeptiškai, tačiau paneigti, kad ši sritis – įvairiapusis, daugiasluoksnis ir profesionalumo reikalaujantis menas, praktiškai neįmanoma.

Papasakoti apie tatuiravimo meną, įvairias stilistikas ir jų pačių pirmuosius žingsnius į piešinių ant kūno pasaulį paprašėme trijų labai skirtingų šios srities ekspertų.

Vytautas Vy, "Ink Argentum"

– Kaip ir kada atradote tatuiruočių meną? – paklausiau Vytauto Vy. – Ar ilgai šio amato mokėtes, kol ėmėte vadinti save profesionaliu tatuiruočių meistru?

– Tatuiruotės mane žavėjo nuo vaikystės, bet niekada nemaniau, kad pats kada nors tatuiruosiu. Baigęs menų studijas dirbau Anglijoje, kavinėje, kuri buvo apsupta tatuiruočių salonų. Nemažai tatuiruotojų buvo mūsų nuolatiniai klientai. Taip ilgainiui susipažinau su didžiąja dalimi miesto tatuiruotojų. Mane labai sužavėjo patys meistrai kaip žmonės, jų gyvenimo būdas ir darbo pobūdis. Mokymasis tatuiruoti užtruko apie dvejus metus, kol pasijaučiau savimi pasitikintis tiek, kad imčiausi ir itin sudėtingų tatuiravimo projektų. Turiu pridurti, kad tatuiravimui tobulėti nėra ribų ir dar dabar smarkiai to siekiu.

– Kaip apibūdintumėte savo tatuiruojamų piešinių stilių? Kokie yra tokio braižo tatuiravimo ypatumai, kokios dažniausiai piešiniuose pasikartojančios temos, spalvos?

– Tatuiravimo stilius būtų blackwork (grafiškas) arba dotwork (taškelinis). Tatuiruotės, daromos tokiu stiliumi, yra labai grafiškos. Tai nespalvotos tatuiruotės, kurių pagrindą sudaro linija. Šešėliai yra daromi arba taškuojant, arba juos kuriant naudojant tam tikrą tekstūrą. Dažnai mano piešiniai yra pilni smulkių detalių ir smarkiai stilizuoti, sukuriant įvaizdį, kad galbūt tai galėtų egzistuoti ir tikrovėje. Darant tokio stiliaus tatuiruotes oda nėra smarkiai pažeidžiama, dėl to nesusiformuoja dideli šašai, o tatuiruotės gyja lengvai ir greitai.

– Ar pastebite kintančias tendencijas šioje srityje? Kokios tatuiruotės madingiausios šiandien?

– Taip, yra tam tikrų motyvų, kurie yra labai populiarūs, bet nemanau, kad egzistuoja toks dalykas kaip madingiausios tatuiruotės. Šiais laikais gyvuoja daugybė skirtingų piešinių stilių, motyvų ir būtų labai sunku išskirti vieną jų kaip madingiausią. Manau, šis dalykas priklauso nuo individualaus skonio ir grožio supratimo.

– Kaip patartumėte apsispręsti dėl piešinio, kad, jam tapus nebemadingam, netektų jo slėpti po drabužiais ar varstyti tatuiruotes šalinančių specialistų durų?

– Siūlyčiau rinktis klasikinius motyvus, nes klasika visuomet išliks madinga.

– Kokie žmonės yra dažniausi jūsų klientai? Galbūt šiandien tatuiruočių mėgėjų amžius jau toli gražu nebe paaugliškas, o profesijos – ir itin rimtos?

– Dauguma klientų priklauso 23–35 metų amžiaus kategorijai. Tatuiruojasi ir žmonės, turintys labai rimtas profesijas, tik galbūt tokiais atvejais pasirenkamos mažiau matomos vietos.

Siūlyčiau rinktis klasikinius motyvus, nes klasika visuomet išliks madinga.

– Gal vis dar tenka išgirsti kokių nors mitų apie tatuiruotes, kurie būtų visiškai melagingi?

– Vienas tokių, kad jeigu žmogus priauga daug svorio, tai tatuiruotė išsitempia, ir numetus svorio nebesugrįžta į pradinį vaizdą.

– Ar per jūsų darbo praktiką yra tekę atsisakyti tatuiruoti klientą? Jei taip, kokia tai buvo situacija?

– Taip, kartais tenka atsisakyti atlikti tam tikrus darbus, kai kliento norai nesutampa su mano tatuiravimo stiliumi. Tokiu atveju pasiūlau meistrą, kuris galbūt specializuojasi būtent toje piešinių stilistikoje, kuria domisi klientas. Šiais laikais jau nebėra tokių meistrų, kurie galėtų daryti viską. Paprastai kiekvienas meistras turi savo mėgstamą tatuiravimo stilistiką, kurioje ir specializuojasi.

– Į ką reikėtų atkreipti dėmesį renkantis tatuiruočių meistrą?

– Patarčiau rinktis meistrą pagal jo darbų pavyzdžius. Tokiu būdu žinosite, kokie yra jo sugebėjimai ir kokio rezultato tikėtis.

– Kaip reikėtų prižiūrėti naują tatuiruotę, kad ši sėkmingai sugytų?

– Tatuiruotė gyja apie 10–14 dienų. Tuo periodu galima praustis tik po tekančiu vandeniu. Labai svarbu piešinį saugoti nuo nešvarumų, nesikasyti susiformavusių šašų ir sąžiningai plonu sluoksniu tepti tatuiruotę gydančiu kremu 3–4 kartus per dieną. Tatuiruotei gyjant draudžiama sportuoti, maudytis jūroje, degintis saulėje, eiti į pirtis ir baseinus.

Rokas Plius Trys

"Nuo vaikystės užsiėmiau menais, baigęs mokyklą įstojau į Vilniaus dailės akademijos tapybos specialybę. Meno raiška per tatuiravimo prizmę gimė jau baigus mokyklą, pradėjus rimčiau studijuoti meną akademijoje. Tuomet ir supratau, kad čia bus mano kelias", – prisiminė tatuiruočių meistras, pasivadinęs Rokas Plius Trys.

"Pradėjau mokytis tatuiruoti iš pradžių ant vaisių, tuomet perėjau ant savo kūno, kojų, rankų. Juokingai nuskambės, bet bendrakursiai taip pat buvo nebloga praktikos dalis", – tęsė jis.

"Profesionalu savęs niekuomet nevadinau ir nevadinsiu, manau, kad kiekvienas žmogus, kaip individas, mokosi ir tobulėja visą savo gyvenimą ir mes visi tobulėjame labai individualiai ir skirtingai, bet atsakant į klausimą kiek kitaip, užsiimu šiuo menu apie penkerius metus", – tarė Rokas.

Pirmąją savo tatuiruotę jis pasidarė dar besimokydamas mokykloje, vienuoliktoje ar dvyliktoje klasėje.

"Važiavau ją darytis į saloną Šiauliuose "Totemas", pas meistrą Aivarą Ly. Dabar pagalvoju, kad pati tatuiruotė, kaip pirmam kartui, buvo per masyvi, seansas truko šešias valandas, tatuiruotė dengė ranką nuo alkūnės iki peties. Grįžus namo į Kauną buvo pakilusi temperatūra, purtė šaltis. Pamenu, kad tuo metu pagalvojau, jog daugiau niekada gyvenime nesidarysiu tatuiruočių, bet gyvenimas pasisuko visiškai kita linkme", – pasakojo tatuiruotojas.

Manau, kad viskas, kas susiję su tatuiruotėmis, yra labai individualu ir negalima smerkti nė vieno, nepriklausomai, ar jo tatuiruotė turi reikšmę, ar neturi.

– Kaip apibūdintumėte savo tatuiruojamų piešinių stilių?

– Man visuomet labai sunku apibrėžti dabartinę savo kūrybą kaip tam tikrą stilių. Žinoma, visi pradmenys, iš ko tai įvyko, buvo vadinamieji old school (liet. senosios mokyklos), traditional/neotraditional (liet. tradiciniai/neotradiciniai) stiliai, kurie išsiskiria savo storomis ir sodriomis linijomis, dažniausiai būna labai minimalūs dizainai, bet su ryškiomis, sodriomis spalvomis. Šiuo metu kuriami dizainai turi daug Rytų religijos motyvų arba tai kosmoso ir gamtos sąlytį atspindintys portretai ar figūratyvai. Kartais kūryboje vyrauja ir visiškai iliustratyvūs minimalistiniai dizainai, todėl manyčiau, kad visą bendrą kūrybą būtų galima pavadinti tiesiog contemporary tattooing (liet. šiuolaikinis tatuiravimas).

– Itin dažnas klausimas žmogui, turinčiam tatuiruotę: "Kokia šio piešinio reikšmė?" Kaip manote, ar tam, kad papuoštum savo odą piešiniu, būtina juo žymėti svarbų gyvenimo įvykį ar kitą reikšmingą dalyką?

– Kurdamas kiekvieną savo individualaus dizaino pavyzdį, sukuriu jam istoriją. Ji susidaro iš tam tikrų dizaine atsispindinčių veiksmų ir simbolikų. Jei kreipiasi klientas su tam tikra idėja, prašau jo papasakoti, kaip ji kilo, kurioje kūno vietoje jis norės tatuiruotės, kad galėčiau sukomponuoti kūrinį. Leisdamas jo idėjas per savo prizmę, bandau atvaizduoti jam reikšmingus gyvenimo įvykius. Vis dėlto yra ir visiškai kita grupė žmonių, kuriems tatuiruotės yra tiesiog gražu, ir tiek, jie pasidarę kartais net visiškai spontaniškai pasirinktą dizainą jaučiasi taip pat laimingi kaip ir žmonės, kurie pasirinko gilias ir įprasmintas piešinių reikšmes. Manau, kad viskas, kas susiję su tatuiruotėmis, yra labai individualu ir negalima smerkti nė vieno, nepriklausomai, ar jo tatuiruotė turi reikšmę, ar neturi.

– Ką manote apie tatuiruočių madą? Prieš keliolika metų itin populiarios buvo tribal stiliaus tatuiruotės, vėliau jas pakeitė įvairūs hieroglifai ir t.t.

– Na taip, buvo tikrai visko! Ir pelėdų, ir vilkų, ir miškų, ir tų pačių tribal’ų. Dabar jau gal tai net būtų galima pavadinti ir klasika. Manau, kad Lietuvoje smarkiai pradėjo populiarėti stick and poke (tatuiruotės, daromos rankoje laikant tik adatą) stiliaus tatuiruotės, taip pat tikrai akivaizdžiai daugėja ir blackwork stilistikos. Matyt, žmonės nori visiškos priešpriešos tam, kas buvo anksčiau, ir leidžiasi sau atsiverti naujovėms.

– Didžiausias melas apie tatuiruotes.

– Kad tatuiruotas žmogus negalės Lietuvoje susirasti darbo. Tikrai mes, kaip valstybė, liberalėjame ir dauguma darbdavių visiškai kitaip žiūri į savo esamus ar būsimus darbuotojus negu prieš aštuoniolika, devyniolika metų, kai tatuiruotės asocijavosi su nusikaltėliais. Kitas mitas būtų susijęs su tatuiruotės gijimo procesu, nes žmonės vis dar klausia: "Kiek laiko negalėsiu šlapinti tatuiruotės?" Tiesa ta, kad plauti ją tikrai reikės.

– Kokios tatuiruotės nebijo laiko?

– Manau, kad jeigu prieš darydamasis tatuiruotę pagalvoji apie jos šalinimą lazeriu arba tiesiog dvejoji – nesidaryk. Jeigu ką, visuomet yra galimybė pasidaryti toje vietoje blast ower, t.y., kai ant senos tatuiruotės iškala tamsią naują tatuiruotę, arba tiesiog atnaujinti seną dizainą su tam tikromis detalėmis. Ir, žinoma, juodas kvadratas visada bus madingas (šypsosi).

– Ar teko pasakyti "ne" klientui?

– Netgi labai dažnai atsisakau tatuiruoti tam tikrus klientus, nes visuomet stengiuosi dirbti tik su savo sukurtais dizaino pavyzdžiais, neplagijuoti kitų meistrų darbų. Aš visuomet noriu, kad mano klientas išeitų turėdamas kažką išskirtinio. Kartu tai, ką aš kuriu, yra mano kaip atlikėjo meninė raiška, tarsi tapybos darbas ant vaikščiojančių drobių. Taip stengiuosi tarsi atsiskirti nuo aplinkos nuostatos, kad tatuiruotė – tai tiesiog piešinys ant kūno. Manau, kad tai daug daugiau.

Simona, "Green Buddha Tattoo"

Kai Simona švęntė aštuonioliktąjį gimtadienį, tarp jos vienmečių vyravo du populiariausi norai – arba vairuotojo pažymėjimas, arba tatuiruotė. "Ant šios bangos šokau ir aš, tatuiruotės labai norėjau. Esu dailės mokytoja, visą gyvenimą piešiau, baigiau mokslus, susijusius su menais, taip viskas ir susiklostė", – pasakoja ji.

– Kalbamės kaip tik jūsų įkurtos tatuiruočių studijos atidarymo dieną. Papasakokite daugiau apie "Green Buddha Tattoo" koncepciją.

– Jau vien pavadinimas išduoda, kad mūsų koncepcija yra šviesesnis ir sąmoningesnis ėjimas į tatuiruočių meną, visą atlikimą. "Green Buddha" tai toks džiaugsmo, sąmoningumo ir Rytų filosofijos mišinys mūsų Lietuvoje. Tikimės, kad suteiksime Kaunui daugiau džiaugsmo, įvairovės, spalvų. Nes spalvų, kaip supratau, Kaunui truputėlį trūksta (šypsosi).

– Kas įkvėpė pasirinkti būtent Rytų kultūrą primenantį tatuiruočių stilių? Galbūt pati keliavote po Rytų šalis, žavitės jų kultūra?

– Visos rytietiškos kryptys pavergė jau turbūt nuo paauglystės, šiems dalykams turėjau potraukį. Keletą kartų teko apsilankyti Indijoje, gavau labai nemažai inspiracijos. Stengiuosi tai perteikti, atiduoti tiek per kūrybą, tiek per bendravimą – visapusiškai.

Dabar žmonės tikrai yra pasimetę, jie yra užvaldyti "Facebook", visų kitų publikacijų, nori atrodyti kaip žvaigždės.

– Kokie yra jūsų piešinių tatuiravimo ypatumai, kokios dažniausiai  pasikartojančios temos, spalvos?

– Daugiausia dirbu rytietiškais motyvais ir ornamentika. Pastaroji, manau, žmogui yra kaip papuošalas, ornamentas yra itin turiningas, gali labai daug ką parodyti. Mėgstu savo darbuose ornamentą maišyti tiek su realizmu, tiek su kitokių stilistikų motyvais ar detalėmis. Kalbant apie temas, ornamentikos yra labai įvairios – tai gali būti tiek filosofinės kryptys, rytietiškos, vakarietiškos, yra ir afrikietiškų elementų. Taip pat augaliniai, gyvūnų motyvai, geometrija. Dar veidai – mėgstu piešti moterų veidus, portretus.

– Ar prisimenate situaciją, kai yra tekę atsisakyti tatuiruoti klientą?

– Asmeniškai aš visada pasilieku sau teisę atsisakyti daryti tatuiruotę. Tokių atvejų keletą kartų yra pasitaikę. Juk nėra taip, kad ateina žmogus, pasako, ko nori, ir tu paimi ir padarai. Iš pradžių bandai pajausti tą žmogų, matai, kaip jis jaučiasi, elgiasi, ko jis nori. Čia yra psichologinis darbas su klientu, svarbu pažinti jį, ypač kai kalbama apie pirmas tatuiruotes. Dabar žmonės tikrai yra pasimetę, jie yra užvaldyti "Facebook", visų kitų publikacijų, nori atrodyti kaip žvaigždės. Būna, ateina mergina, nuotraukoje jos rodoma tatuiruotė atrodo gražiai, bet ar jai tiks? Kodėl nesinori kažko unikalaus, originalaus, savito? Stengiuosi dirbti su žmonėmis, nupiešti kažką originalaus. Kadangi mano tatuiravimo pradžia buvo Danijoje, kur dirbau dvejus metus, o ten yra nelegalu tatuiruoti plaštakas ir kaklą, privengiu tatuiruotes daryti ant šių itin matomų vietų. Tai gal toks mano nusiteikimas, kad bent jau pirma tatuiruotė neturėtų būti šiose vietose.

– O kaip su tatuiruočių reikšmėmis? Gal tiesiog kai kuriems žmonėms tai būdas pasipuošti ir nieko daugiau?

– Man atrodo, kad žmogus, pasidaręs tatuiruotę, jau kažką pažymi, ji jau yra įkrauta tam tikros energijos. Kalbant apie prasmes, tai čia jau kaip klientas pats nori. Gali žmogus nenorėti prasmės, bet jis ją susigalvoja bešnekant su manimi… Kiti darosi tiesiog dėl to, kad gražu. Ir jeigu žmogui patinka, tai kodėl gi ne? Jeigu jis dėl to laimingas, tai tuo ir pasidžiaukime.

– Kokias tatuiruočių mados tendencijas pastebite?

– Tatuiruočių piešinių bangos dabar tikrai labai jaučiasi ir jos kyla labai spontaniškai. Šiandien viskas eina per spaudą, televiziją, internetą. Būna, kad per savaitę ateina net penki klientai, prašantys to paties, nes, pavyzdžiui, praeitą savaitę Rihanna pasidarė romėnišką gimimo datą prie raktikaulio. Kalbant apie konkrečias madas, tai užrašai jau eina metai iš metų, prieš porą metų labai populiarus buvo begalybės ženklas, įvairūs simboliukai. Šiomis dienomis kažkokio vieno dalyko konkrečiai negalėčiau išskirti, bet daugiausia tai simboliukai, rožės, ornamentai.

– Kaip patartumėte apsispręsti dėl piešinio?

– Reikia atlikti namų darbus. Meistras tikrai gali daug ką pasiūlyti, nupiešti individualų dizainą, bet žmogui reikia sužinoti, ko jis iš tiesų nori. Tai turėtų būti bent jau idėja, nebūtinai kažkoks konkretus piešinys. Tai turėtų būti apgalvotas sprendimas.

– Ar yra koks nors laikas, per kurį patartumėte pagalvoti prieš darantis tatuiruotę?

– Laikas, skirtas tokiems apsvarstymams, labai individualus, štai būna, ateina žmonės, norėję tatuiruotės dvejus, penkerius metus, o kiti ateina ir sako: "Žinot, aš dvidešimt metų laukiau tos tatuiruotės ir pagalvojau, kad arba dabar, arba niekada" (šypsosi). Ypač dirbant užsienyje turėjau nemažai ir pensinio amžiaus klientų.

– Kas svarbu ieškant tatuiruočių meistro?

– Siūlyčiau visada atkreipti dėmėsį į tai, kaip atrodo meistro darytos tatuiruotės, o ne tik piešti eskizai. Dažnai pasitaiko, kad žmonės pamato daug gražių piešinių, o nuėję nusivilia tatuiruočių kokybe, ant kūno jos atrodo visiškai kitaip. Svarbus energinis ryšys su meistru. Žinoma, jei tatuiruotė tėra tik nedidelis darbelis, tiesiog užtektų pasižiūrėti, kad studijoje būtų kokybiškai atliekami darbai. O dėl kūrybinių procesų, dėmesį reikėtų kreipti ir į patį meistrą bei rinktis jį atsakingai.