KELIONIŲ VADOVAS A. BIELSKUS: BALKANŲ NEMAINYČIAU Į NIEKĄ

Jau dvidešimt metų „Guliverio kelionės“ turistams organizuoja išvykas į Balkanų šalis. Turistų grupes lydintis gidas Audrius Bielskus negalėtų išskirti vienos kurios. „Kroatija lietuviams pažįstama jau dvidešimt, Juodkalnija – dešimt metų, Albanija, dar tik atrandama. Visos jos – puiki atostogų kryptis“, – tikina patyręs kelionių vadovas.

– Ką patartumėte turistui, pasirinkusiam Balkanų kryptį: nuo kurios šalies pradėti pažintį su šiuo pusiasaliu Europos pietuose? O galbūt iš pradžių rinktis apžvalginę kelionę?

– Visada patarsiu: pirma – su kelionių organizatoriumi, po to – savarankiškai. Jūs patys įvertinkite: ar galite lygintis su vairuotoju, kuris kalnų keliais važiuoja 10 kartų per sezoną, ar galite daugiau žinoti už kelionės vadovą, kuris čia keliauja 50-ą kartą, ar galite daugiau atrasti už gidą, kuris viename ar kitame miestelyje jau išvaikščiojęs dešimtmetį?... Nuo kurios šalies pradėti pažintį su šiuo pusiasaliu Europos pietuose? Patariu nuoširdžiai, nedarykite populiarios klaidos – per vieną kelionę apkeliauti visą Kroatiją ar pervažiuoti Adrijos jūros pakrante. Siūlyčiau susidaryti 4–6 metų planą ir nuosekliai keliauti kasmet aplankant tam tikrą regioną.

„Dobro došli!“ („Sveiki atvykę!“) – taip jus pasitiks kiekviena Balkanų šalis. Ką rinktis pirma? Kroatiją, ir būtent šiaurinę. Tai ypatingas kraštas, kurio istorija ir kultūra susipynusi su itališka architektūra, slavišku nuoširdumu ir balkanišku temperamentu. Įstrijos pusiasalio kalnų masyvas, tarsi įsibridęs į Adrijos vandenis, turistus vilioja Porečo, Rovinio, Pulos itališkos arcitektūros miestais. Kalnų miškai slepia didžiausią gurmanų paslaptį – trumus. Pakrantės uostai siūlo įdomiau pasiplaukioti stebint delfinus po Brijūnų nacionalinį parką. Būtinai skirkite laiko Creso ir Krko saloms. Didesniuose kurortuose (Opatijoje, Rijekoje, Omiše) dominuoja vokiečių senjorų turistai, o salose atrasite miestelių (Krkas, Baška, Vrbnik), kurie jus pakerės savo ramybe ir unikalumu. Centrinėje Kroatijos dalyje nepraleiskite progos susipažinti su kalnų parkais (Velebito, Paklenicos), pasiplaukioti Kornačio salų labirintais, atsipūsti didingame Zadaro mieste. Jaunimui – be abejo, patiks triukšmingiausias Europos paplūdimys Zrce.

Žinoma, populiariausia pietinė Kroatija – Dalmatijos regionas. Unikalus istorinis-architektūrinis UNESCO paveldas (Trogiras, Splitas, Dubrovnikas), kerintys kalnai (Biokovo, Mosor), turistus viliojančios pripažintos salos (Bračas, Hvaras, Korčula, Mletas). Štai jau turite atostogų planą trejiems metams.

Reikia pripažinti, kad smalsų turistą visada vilioja nauji iššūkiai ir patirtys.

Kiti metai – Juodkalnija. Ši Adrijos pakrantės nykštukė išsiskiria religiniais motyvais, kurie kis nuo Romos katalikų iki stačiatikių ir net islamo, vietinių gyventojų linksmumu, nuoširdumu, svetingumu. Tačiau pagrindinė priežastis ten keliauti – didingas gamtos grožis. Skirkite laiko didžiausiam Balkanų fjordui (Kotoro įlanka), būtinai pervažiuokite viršukalnių (Lovčeno kalnai) ir kanjonų (Tara, Morača, Pivna) keliais, apsilankykite žinomiausiuose kurortuose (Būdvoje, Sveti Stefan, Porto Montenegro, Petrovace, Sutomore, Bar, Dobra Voda, Ulcinyje), atraskite dvasinę ramybę vienuolynuose (Cetinje, Ostrog, Morača). Juodkalnija vejasi Kroatiją ir turistų srautais, ir kainomis.

Reikia pripažinti, kad smalsų turistą visada vilioja nauji iššūkiai ir patirtys. Jūsų laukia Albanija – neatrasta, nepažinta, nepakartojama. Tai šalis, kurios žmonės, vis dėlto sugebėjo atsitiesti ir įšokti į sparčiausiai besivystančių šalių ešeloną. Tačiau ne viskas taip greitai... Taip, kontrastų čia daug, bet tai suteikia dar daugiau žavesio. Unikalus istorinis-architektūrinis paveldas, kerintis gamtos grožis, šiuolaikiniai kurortai prie Adrijos ir Jonijos jūrų (Diures, Vliore, Himare, Sarandė, Ksamil), didingos investicijos (oro uostai, keliai, logistikos centrai, pramogų ir viešbučių kompleksai) puikiai dera šiandienės Albanijos kontekste.

– Kokį namų darbą reikia atlikti rengiantis į šiuos kraštus? Ką būtina žinoti, kad nenuviltų lūkesčiai ir netektų pakliūti į nepageidaujamas situacijas?

– Svarbiausia – pasirinkti kelionę, kurios metu būtų suderinta ir pramogos, ir pažintis, ir poilsis. Antras dalykas – teisingai pasirinkti kelionės laiką. Liepos, rugpjūčio mėnesiams tarčiau ne, gegužės, rugsėjo – taip! Adrijos pajūrio kurortų sezoną galima skirstyti į vasaros (gegužė, birželis, rugsėjis) ir įtemptos vasaros (liepa, rugpjūtis). Įtemptos vasaros sezonas pasižymi turistų gausa, aukštomis kainomis, superkarštu oru (iki +40). Gegužės, rugsėjo mėnesiais čia ramybė. Oras (+20–25) ir vanduo (+21–23) pakankamai šiltas. Gamta gražesnė, daugiau žiedų, spalvų.

Balkanų šalyse saugu. Visur galima keliauti su asmens tapatybės kortele. Beveik visur galioja automobilio draudimas. Keliai – mokami, tad būkite atidūs sudarydami kelionės sąmatą. Tačiau daugelio tokių ir panašių rūpesčių jūs galėsite išvengti pasirinkę galimybę keliauti su kelionių organizatoriumi.

– Balkanų šalys turi ilgai ir sunkiai gyjančią žaizdą. Tai buvo viena valstybė su septyniomis tautomis, kurią karai suskaldė į mažų šalių mozaiką. Kaip ją geriau perprasti? Ko nedaryti, kad neužgautume vietinių žmonių skausmingos patirties ir jausmų?

– Taip, XX a. pabaigoje įsiplieskę karai Balkanuose sudrebino visą pasaulį. Kai žūsta taikūs žmonės, juo labiau niekuo dėti vaikai, nebūna nugalėtojų. Tačiau tokia, matyt, yra laisvės kaina. Pradžią nepriklausomybei nuo serbų diktato inicijavę slovėnai ir kroatai padarė milžinišką darbą. Slovėnai kariavo dešimt dienų, kroatai – penkerius metus, todėl karas jiems tikrai dar gyva žaizda. Kroatijoje nėra šeimos, kurios nebūtų palietę karo žiaurumai: žuvę tėvai, vaikai, broliai, seserys, todėl jie laikosi santūriai ir vengia šios temos. Juodkalniečiams ir makedonams jau buvo lengviau, jiems padėjo JTO, ES, NATO. Sunkiausi padariniai jaučiami Bosnijoje ir Hercegovinoje. Čia ir šiandien vienoje valstybėje dominuoja trys tautos, trys religijos. Kiekviena ši tautinė grupė renka savo prezidentą, o šalį valdo prezidentinė taryba, sudaryta iš trijų prezidentų, einančių pareigas rotacijos principu.

– Kroatija romantiškai vadinama Tūkstančio salų šalimi. Neaplankyti jų – tiesiog neatleistina, tačiau tenka rinktis. Padėkite apsispręsti turistui, kurio viešnagė šioje šalyje – ne guminė laiko prasme. Į kurias salas plaukti?

– Jūs mūsų šalį nuvertinate vadindami Tūkstančio salų šalimi – pas mus jų beveik 1 300“, – juokauja kroatai. O, salos iš tiesų įspūdingos! Čia puikiai dera vietinių gyventojų šiuolaikinė veikla, tradicijos ir paveldas. Žmonės, gyvenantys salų miesteliuose ir kaimuose, – tikra atgaiva ir egzotika išpaikusiam turistui. Čia atrasi visko: nuo prabangios nakvynės iki vietinio gyventojo asmeniškai tau iškepto aštuonkojo... Linkėčiau apsilankyti Krko, Creso, Kornačio, Bračo, Hvaro, Korčulos, Mleto salose.

– Albanija apipinta mitais, kad čia klesti vagystės, nesaugu, nešvaru. Infrastruktūra dar tik tvarkoma. Nepaisant nieko, norinčių apsilankyti šioje šalyje – vis daugiau. Kokia traukos priežastis?

– Manau, kad pagrindinė traukos priežastis ir yra tai, kad mitai skiriasi nuo realybės. Vagysčių pasitaiko visur, kur tik klesti turizmas. Vietiniai patys kovoja su veltėdžiais ir tokiais atvykėliais, kurie gali pridaryti nemalonumų. Kiekvienas turistas visada privalo saugotis, nesvarbu, kokia tai šalis. Saugumo klausimas Albanijoje daug kam užkliūva, tačiau dažniau čia apsilankęs supranti, kad turistas albanui yra svečias, tai pagal jų tradicijas ir papročius yra didžiulė, o kartais net ir perdėta pagarba. Taip, infrastruktūra tvarkoma, bet visa tai daroma milžiniškais tempais. Tenka per sezoną šioje šalyje lankytis 5–7 kartus, stebina teigiami pokyčiai.

– „Forbes“ išgirta Juodkalnija išties atima kvapą gamtos grožiu. Kas, jūsų žvilgsniu, čia verčiausia dėmesio?

– „Forbes“ giria – „Forbes“ žino! Išskiriant Juodkalnijos turizmo ypatumus, reikėtų akcentuoti, kad turizmo paslaugos čia gerai išvystytos ir labai kokybiškos. Puikus pasiplaukiojimas Kotoro įlanka, aplankant Mamulos fortą, Herceg Novi tvirtoves, Šv.Jurgio salą, Porto Montenegro prabangų naujai įkurtą miestą, senuosius Risano, Perasto žvejų miestelius, didingą Kotoro miestą-tvirtovę. Abejingų nepalieka pažintinės kelionės po Taros, Moračos, Pivnos upių kanjonus, apsilankymas Žabljako kalnų kurorte prie Juodojo ir Lokio ežerų. Įsimins kelionės Kotoro kopėčiomis vadinamu keliu į Lovčeno kalnus, aplankant antroje pagal aukštį Juodkalnijos viršukalnėje įkurtą kunigaikščio P.Njegošo mauzoliejų, pasivaišinant Njeguši ar Kopito kalnų kaimeliuose gaminamo pršut vytintu kumpiu, sūriu, vietinio paveldo gėrimais ar kitomis gėrybėmis. Norintiems pajusti jūros dvasią – puikūs pasiplaukiojimai laivais po Būdvos ir Ulcinio pakrantes. Įdomi pažintis su Škadaro ežeru ir Bojanos upe ir jos sala – Ada Bojana. Besidomintys architektūra ir istorija patenkins savo įgeidžius apsilankę Būdvos, Kotoro, Cetinės, Ulcinio senamiesčiuose, susipažinę su Senojo Baro miesto liekanomis. Juodkalnijoje labai stipri religinė dvasia. Čia gausu bažnyčių, cerkvių, vienuolynų. Verta apsilankyti išskirtiniuose Ostrogo ir Cetinės vienuolynuose. Tačiau, kad ir kiek visko norėtųsi pamatyti šiame krašte, nepamirškite pasilepinti saulės ir jūros teikiamais malonumais.

– Išties Adrijos jūros pakrantė – rojus akiai, druskingas vanduo sveikas maudytis, tačiau jame reikia saugotis jūros ežių, daugelis paplūdimių – akmenuoti. Kurie paplūdimiai Balkanuose geriausi? Kokius kurortus rinktis vaikams su šeimomis?

– Adrijos jūra, skalaujanti Balkanų pusiasalio krantą, tikrai nešykšti grožio pakrantėms. Tačiau nuostabaus lietuviško pajūrio smėlio čia nesitikėkite. Stiprūs rudens ar žiemos vėjai, vadinami būra, čia kaipmat viską išpustytų. Tačiau į salas, kurių gausu Kroatijoje, vėjai rečiau parsiskverbia nei Juodkalnijoje ar Albanijoje, kur salas galima suskaičiuoti ant pirštų.

Balkanų pakrantėje galima išskirti trijų rūšių paplūdimius. Smėlio ir žvirgždo paplūdimiai dažniausiai įrengti miesteliuose. Mėgstami šeimų su mažais vaikais ir tingių turistų. Vanduo, ypač karštą vasarą, ne visai skaidrus, brendant gylis prasideda gana tolokai. Gludintų akmenukų paplūdimiai – populiariausi ir mėgstamiausi. Vanduo būna švarus ir skaidrus. Tokie paplūdimiai kiekvienais metais sutvarkomi, privežama akmenukų, prižiūrima, kad vandenyje nebūtų duobių. Tokie paplūdimiai įrengti beveik kiekviename pajūrio miestelyje. Tarp uolų ir akmenų įsikūrę paplūdimiai – žavūs, tačiau ne kiekvienam. Vanduo čia švariausias, spalva smaragdinė, bet į jį reikia šokti, nerti arba lipti kopėtėlėmis, rekomenduotina avėti maudymosi batelius. Besimaudant reikėtų būti atsargesniam nei bet kur kitur. Tačiau tokie paplūdimiai tikra atgaiva egzotikos ir dvasinės ramybės ieškotojams.

– Gyventi apartamentuose ar viešbutyje – kiekvieno pasirinkimas. Papasakokite apie viešbučių servisą šiuose kraštuose ir apie privataus sektoriaus teikiamas galimybes?

– Pagrindinė problema, kad ant jūros kranto didesnių apgyvendinimo objektų yra minimaliai, išskyrus Albaniją, kur suformuoti nauji kurortai (Diures, Vliora, Saranda). Dažniausiai gražias pajūrio erdves užima viešbučiai, kurie išsikėlę kainas. Tad dauguma turistų renkasi nakvynę atokiau pakrantės, bet geresnės kokybės. Privatūs apartamentai suteikia pažinties ir bendravimo su svetingais šeimininkais pranašumų, galimybę patiems pasiruošti maistą iš vietinių produktų. Nakvynės kaina dažniausiai pasako apie kokybę. Čia viskas apskaičiuota, išmatuota ir niekas gerų sąlygų veltui nesiūlys. Geras vaizdas į jūrą, arti paplūdimys, geras maitinimas, vieta automobiliui – tai tikrai atsilieps kelionės biudžetui. Ypač – įtemptuoju vasaros sezono metu (liepa, rugpjūtis).

Kalbant apie kainas, skirtumai akivaizdūs. Tai, ką pirksite Kroatijoje, kainuos 1,5–2 kartus brangiau nei Albanijoje. Pagal visas kainas pirmoje vietoje – Kroatija, po to – Juodkalnija, galiausiai – Albanija. Kroatai turi daugiausia patirties turizmo sektoriuje. Įstoję į ES net juokaudavo: „Pas mus jau daugiau nei 50 metų visa Europa suvažiuoja, tai ES mums nieko naujo ...“ Juodkalnija – labai maža šalis (4,7 karto mažesnė už Lietuvą), o norinčių čia atvykti – tūkstančiai. Todėl pastaruoju metu kainos sparčiai auga, nors ir vyksta masinės statybos (ypač apgyvendinimo sektoriuje). Albanija puikiai išnaudoja savo geografinius ir klimato pranašumus. Dviejų jūrų pakrantės, puikus klimatas, nepriekaištingas kraštovaizdis, unikali krašto ir tautos istorija – visa tai neleidžia liūdėti naujų krypčių atradėjams. Didėjant turizmo paslaugų paklausai, jie adekvačiai didina ir pasiūlą.

– Kas jus labiausiai žavi iš šių kraštų kulinarijos paveldo? Ko būtina paskanauti čia viešintiems?

– Kalbant apie maistą, jo kokybę, mitybos papročius ir tradicijas, Balkanų krašto nemainyčiau į nieką. Vietiniai žmonės neįpratę valgyti marinuoto, konservuoto, šaldyto maisto. Mitybos racionas neįsivaizduojamas be daržovių ar vaisių, kurie ką tik iš daržo, sodo (ar turgaus), mėsos, kuri tiesiai iš skerdyklos, žuvies ar kitų gėrybių tiesiai iš jūros. Kiekvieną dieną žuvies turguje nuo ryto jūsų laukia šviežios žuvys, krevetės, midijos ir kt. jūrų gėrybės. Nepopuliarūs rūkyti gaminiai, išskyrus vytintą kumpį pršut.

Mėgstamiausias mėsiškų patiekalų ir žuvies gamybos būdas yra kepimas ant žarijų. Populiariausias patiekalas – pėka (po dangčiu). Tai didelėje keptuvėje (5–7 asmenims) kepama trijų rūšių mėsa (ėriena, veršiena, kiauliena arba vištiena) su bulvėmis ir žolelių prieskoniais. Keptuvė dedama ant įkaitintos krosnies, uždengiama storu dangčiu, apdedama žarijomis. Įsivaizduokite, kokio skonio taip ištroškinta mėsytė! Prie tokios keptuvės po darbo dienos susėda visa šeima, pasistato vyno ar grafinėlį rakijos ir neskubėdami, pasišnekučiuodami vaišinasi. Ant žarijų kepamas ir kitas populiarus patiekalas – mješano miaso. Tai 5–6 skirtingų rūšių mėsos rinkinys, patiekiamas su daržovėmis ir padažu. Norėdami šių ir kitokių panašių patiekalų pavalgyti ieškokite su užrašais „domače“ („naminis“) barų ar restoranų.