„Norint būti madingam svarbiausia sudaryti harmoningą įvaizdį“, – paprašius pakomentuoti šio rudens ir žiemos sezono madą, pabrėžė dizaineris Kęstutis Lekeckas. O mados namų „Julia Janus“ rudens–žiemos kolekcijos pristatymas virto smagiu žaidimu.

Sunku būti madingam

„Norint būti madingam reikia suderinti visus elementus prie savo figūros, situacijos, darbo. Neskoningai sudėliojus galima būti dar labiau nemadingam, nei skoningai apsirengus nemadingais drabužiais“, – žinomas dizaineris, Kauno technologijos universitete mados teoriją ir mados produkto dizainą dėstantis K.Lekeckas neslėpė, kad šiais laikais labai sunku būti madingam.

Kiekvieno dizainerio kolekcijose dabar rasi įvairiausių spalvų, detalių, faktūrų. Svarbiausia – viską gerai priderinti.

„Violetinė spalva, eglutės ar vištos kojos raštai, kailio detalės, odinės striukės, rokerio įvaizdis, įdomios detalės ir aksesuarai, – paprašytas konkrečiau įvardyti vyrų rudens ir žiemos mados akcentus, vardijo K.Lekeckas. – Svarbų vaidmenį atlieka išskirtiniai aksesuarai, kurie tarsi užbaigia įvaizdį: pirštinės, kepurės, šaliai. Arba aukšti, originalūs, bet ne smailianosiai verslo batai.“

Menininkams ir verslininkams

Pasidomėjus mada atskiroms vyrų amžiaus grupėms, Kęstutis dvidešimtmečiams pataria ieškoti.

„Kol nepabandei įvairios mados, taisyklės nieko vertos. Studijuojant pasaulį, siekiant jį pažinti, reikia bandyti įvairų stilių. Nuo patogių džinsų iki kostiumų. Tai – įdomių sprendimų laikas“, – tikina K.Lekeckas.

Trisdešimtmečių madą diktuoja jų darbas, aplinka, kurioje būna. Jei vyras – sėkmės lydimas verslininkas, vadovas, vadybininkas, svarbu atrodyti patikimam, išmanančiam, pabrėžti savo autoritetą.

„Toks vyras turi žinoti, kad nesegama apatinė švarko saga, marškinių rankovės iš švarko išlenda pusantro centimetro, nugaroje marškinių apykaklė turi matytis vieną centimetrą, jei liemenė su iškirpte – turi matytis dvi sagos, kelnės turi būti iki pakulnės, o batų rašteliai – klasikiniai“, – klasikinio verslo etiketo detales vardijo dizaineris K.Lekeckas.

Meniškų ir kitų laisvesnių profesijų atstovų aprangoje derinant spalvas, siluetus, detales, galima leisti atsiskleisti saviraiškai, kuri atspindėtų charakterį.

Keturiasdešimtmečiai jaunatviškiausiai atrodo su klasikine arba sušvelnintos klasikos apranga, kai nėra pernelyg daug šokiruojamų detalių. Tai tarsi koks, pavyzdžiui, a la Armani stilius be provokuojamų detalių.

„Klasikinio švarko apykaklė nebūtinai turi būti kietinta, sagutės – nebūtinai dvi, gali būti pamažintos, ryškios, įdomios, herbinės“, – mokė Kęstutis.

Vyresniems – šviesios spalvos

Panaši apranga tinka ir penkiasdešimtmečiams: be šokiruojamų detalių, švelnesnė klasika, bet daug kas priklauso nuo darbo, aplinkos.

Spalvos – pagal tipažą: ar tai šalto, ar šilto tipo žmogus. Šiltam, tamsių kaštoninių, juodų plaukų vyrui dera šilti atspalviai, ruda, pieno spalvos.

„Tiesa, po 60 metų vyrams, kaip, beje, ir moterims, tinka šviesesnės spalvos. Senas žmogus su tamsiais drabužiais atrodo niūriau, o šviesesniais tarsi provokuoja džiaugsmą – taip dėvintys pagyvenę žmonės atrodo jaunatviškiau, kelia teigiamų emocijų ir sau, ir kitiems“, – pastebėjo K.Lekeckas.

Ir šį rudenį bei žiemą labai svarbu aksesuarai: šalikai, pirštinės, kepurės. Megztos labiau tinka jauniems ir prie sportinės aprangos.

„Meniškų žmonių kepurės su snapeliu yra labiau išpūstos, pakrypusios ant šono, griežtesnių formų, su vos išlindusiu snapeliu puikiai derės ir prie klasikinio palto. Aksesuarai užbaigia įvaizdį“, – patarė K.Lekeckas.

Pozavo ir dizainerė

„Julia Janus“ 2012–2013 m. rudens–žiemos kolekcijos veidu turėjo tapti žurnalistė, televizijos laidų vedėja Lavija Šurnaitė, tačiau pademonstruoti savo kurtus drabužius neatsispyrė ir pati dizainerė Julija.

L.Šurnaitės išvaizda, stilius atitiko moterį, kuriai Julija kūrė šiuos drabužius: šiek tiek bohemiška svajotoja, humoro nestokojanti, tačiau žemiškus darbus puikiai atliekanti, nuolat skubanti mama. Jai turėtų patikti minkštos, laisvai krentančios linijos, natūralūs audiniai ir maloniai kūną apgaubiantys drabužiai su paslaptimi.

Dizainerės Julijos paslaptis – spalvoti pamušalai, ryškių spalvų siūlais išsiuvinėtos anglų poeto Edwardo Learo kadaise nupieštos papūgėlės arba haiku stiliaus trieiliai apie Vilnių.

“Man patinka haiku, – sako Julija. – Užtat savo meilę Vilniui sudėjau į drabužius būtent tokia poezijos forma.”

Julija tikina, kad naujoje kolekcijoje yra palikta daug vietos improvizacijai. Naujos ir senos kolekcijos drabužius galima puikiausiai derinti tarpusavyje.

“Kuriame kokybiškus drabužius, kuriuos būtų galima nešioti ne vieną ir ne du sezonus”, – atskleidė dizainerė.