Gyvenimas bei karjera užsienyje daugelį metų vilioja jaunus, išsilavinusius lietuvius. Spaudoje skaitant sėkmės istorijas įsivaizduojama, kad išvykusiems pasiseka, nes retas prabyla, kai nutinka priešingai.

Šį antradienio vakarą 20 val. LNK laidoje „Bus visko“ sėkmingas vestuvių organizatorius bei vedėjas Giedrius Leonavičius pasidalins prieš keturiolika metų nutikusia istorija, kai baigęs mokslus išvyko į Olandiją užsidirbti savarankiško gyvenimo pradžiai ir atsidūręs gatvėje gyveno landynėse, po to stotyje, prašė išmaldos ir net buvo apkaltintas žmogžudyste.

Viskas prasidėjo nuo to, kai vyras patikėjo grupės draugės pažadais apie neva esantį darbą Amsterdame, laikraščių spaustuvėje. Moteris žadėjo gyvenamąją vietą su lietuviais ir gerą atlyginimą, tačiau vos atvykęs, suprato, kad buvo apgautas ir atsidūrė landynėje.

„Ji mane pasitiko oro uoste ir pirma stotelė buvo vieta, kurioje ji nusipirko Olandijoje legaliai parduodamą marihuanos suktinę. Ją surūkė ir informavo, kad nėra nei darbo, nei pastogės“, – pasakos vestuvių organizatorius.

Kaip tikras lietuvis Giedrius į užsienį neišvyko tuščiomis, su savimi atsivežė dešrų ir maisto skardinėse, tačiau net nenutuokė, kad visą savaitę teks jomis maitintis. Pagal susitarimą už surastą darbą bei namus grupės draugė turėjo pasilikti vieną vyro uždirbtą atlyginimą, todėl likimo valiai jo nepaliko. Pirmą naktį jie apsigyveno landynėje.

„Tai buvo nuskendęs laivas, denis pasviręs kampu. Sausio mėnuo, šalta. Prie įėjimo konteineriuose degė laužai. Jei ateidamas atnešdavai malkų, visi pasitikdavo plojimais“, – pasakos Giedrius.

Landynėje visi vartojo narkotikus, Giedrius nesijautė saugiai, todėl nusprendė nakvoti nedideliame grupės draugės automobilyje. Antrąją naktį vyrui buvo pasiūlyta apsigyventi pas „skvoterius“– žmones, kurie užgrobia svetimus būstus ir laikinai juose gyvena.

Kai vienoje rankoje laikiau kelis kilogramus kokaino, kitoje – maišą marihuanos, buvau nemiegojęs ir nesiprausęs daugiau nei mėnesį, supratau, kad man gana, laikas namo. Tačiau neturėjau pinigų ne tik bilietui į Lietuvą, bet net ir galimybei susisiekti su šeima.

„Ten galiojo labai griežtos taisyklės. Prieš įeinant turi kelias minutes pastovėti, dairytis, ar tavęs niekas nemato. Durys užkaltos, yra sutartinis beldimas, tam, kad tave įleistų. Užėjus duris papildomai užremia sunkiu metaliniu vamzdžiu, o miegoti turi su visais savo daiktais. Jei atvyktų policija, turi per kelias sekundes pasišalinti iš trečio aukšto nusileisdamas lietvamzdžiu“, – pasakos vyras.

Po trijų savaičių, kai baigėsi atsivežtas maistas ir pinigai, Giedrius pats bandė ieškoti darbo vaikščiodamas po kavines. Apsilankė net darbo biržoje, tačiau nemokėjo olandų kalbos ir niekas darbo nepasiūlė. Tikėdamasis gauti vienkartinių darbelių dalinti skrajutes, slankiojo raudonųjų žibintų kvartalo gatvelėmis. Vyras net neįtarė, kad ten paklius į situaciją, kurios nesapnavo net baisiausiame savo sapne.

„Sustojau prie vieno lango. Jame stovinti prostitutę kvietė užeiti į vidų. Prie manęs priėjo vyras, klausia, graži? Sakau, graži... Klausia, eisi? Sakau, ne. Jis užėjo, o aš nuėjau savo keliais“, – pasakos Giedrius.

Kitą dieną einantį gatve Giedrių sulaikė policija. Vyrui nieko nebuvo paaiškinta. Jis buvo išvežtas į tardymo izoliatorių. Pasirodo, kai sutiktas vyras užėjo pas prostitutę, ją nužudė uždusindamas pagalve, o Giedrius pagal gatvėje filmavusias kameras buvo užfiksuotas kaip paskutinis su nusikaltėliu bendravęs žmogus.

„Pradžioje mane maloniai klausinėjo pareigūnė. Tada atėjo civiliais persirengę vyrai. Mane išrengė iki apatinių, nieko nepaaiškinę paliko keturias valandas šalti, tada atėję mušė, reikalavo pasakyti ką žinau, bet aš nieko nežinojau”, –skaudžia patirtimi dalinsis Giedrius.

Vidurnaktį vyrą paleido. Apsilankęs įvykio vietoje Giedrius palūžo, apsiverkė. Galvojo, ką galėjo padaryti, kad išgelbėtų nužudytą moterį. Prie jo priėjo kita prostitutė, prisistačiusi Dianos vardu. Moteris informavo, kad nužudytosios draugai bei suteneriai ieško vyro su lagaminu, kurį suėmė policija, galvodami, kad jis yra įvykio bendrininkas. Suvokęs, kad nusikaltėliai nebus tokie supratingi kaip pareigūnai, Giedrius nusprendė pasislėpti.

Apsigyvenęs baržoje ant vandens, po kelių dienų Giedrius buvo atvestas pas narkotikų prekeivius, kur jam buvo pasiūlyta prekiauti kokainu bei marihuana.

„Kai vienoje rankoje laikiau kelis kilogramus kokaino, kitoje – maišą marihuanos, buvau nemiegojęs ir nesiprausęs daugiau nei mėnesį, supratau, kad man gana, laikas namo. Tačiau neturėjau pinigų ne tik bilietui į Lietuvą, bet net ir galimybei susisiekti su šeima“, – pasakos Giedrius.