SARDINIJA – ROJUS DIEVO PĖDOJE: KAS ČIA VILIOJA LABIAUSIAI?

Sakoma, kad kiekvienas save gerbiantis italas bent kartą per metus turi pailsėti Sardinijoje. "Nuostabi gamta, fantastiški paplūdimiai, įdomi salos kultūra, aukšto lygio aptarnavimą siūlantys viešbučiai, kuriuose mielai poilsiauja patys italai", – vardija Italijai priklausančios salos Viduržemio jūroje ypatumus "Baltic Clipper" kelionių ekspertas Gintaras Januškevičius.

Unikalus kampelis

Iš šiaurės į pietus Sardinija tęsiasi apie 270 km, iš vakarų į rytus ─ apie 120 km, tad yra antra pagal dydį Viduržemio jūros sala, mažesnė tik už Siciliją. 24 tūkst. kv. km užimanti Sardinija – vienas mažiausiai ir rečiausiai apgyvendintų šalies regionų. Salos klimatas ir gyvenimo kokybė čia – tiesiog pavydėtini. Saulė šviečia 300 dienų per metus, žiemą temperatūra retai kada nukrenta žemiau nei 14 laipsnių.

Vietiniai gyventojai sardai – atsipalaidavę ir niekur neskubantys, gal todėl jie – vieni ilgiausiai gyvenančių žmonių. Šimtamečių skaičiumi Sardinijos gyventojai nusileidžia tik Okinavos salai Japonijoje.

Sardinija ne veltui vadinama rojumi žemėje. Vietiniai tiki legenda, kad kai Dievas sukūrė pasaulį, jam liko žiupsnelis žemės. Tuomet metė jį į jūrą, primynė koja, surinko gražiausius augalus, gyvūnus ir įkurdino juos pėdos formos saloje.

Tuo nesunku patikėti, nes Sardinijoje vis dar galima sutikti laisvėje gyvenančių arklių, baltųjų asiliukų, čia peri vėžliai, o flamingus sardai vadina genti arrubia – raudonaisiais žmonėmis. Besibūriuojantys 1,5 m aukščio paukščiai iš tolo išties primena žmonių grupelę.

Apie ketvirtadalį Sardinijos salos sudaro nacionaliniai parkai. Būdingi šiai salai pinijų miškai – Dievo sukurta atgaiva ir natūralus pavėsis nuo kaitrių saulės spindulių. O kur dar šių medžių gydomosios savybės! Poilsis tokiose vietose atitinka bet kokį sanatorinį poilsį su SPA procedūromis.

Tarsi meno kūriniai

Smėlėtos Sardinijos pakrantės driekiasi 2 tūkst. km, todėl paplūdimių yra daug ir įvairių: nuo smulkaus aukso spalvos smėliuko iki spalvotų akmenukų. Krištolo skaidrumo jūra – ne turistinio atviruko, o tikrovės vaizdas.

Šiaurinėje salos dalyje esančią Smaragdinę pakrantę skalaujantis Viduržemio jūros vanduo iš tiesų yra smaragdo spalvos. Dėl šio nepaprasto vaizdo Sardinija vadinama Europos Karibais. Ši 55 km besidriekianti pakrantė traukia ne tik turistus ir gamtos mylėtojus, bet ir pasaulio turtuolius. Tarp prabangių vilų – ir garsiojo italų politiko Silvio Berlusconi vasaros rezidencija. Aplinka čia griežtai prižiūrima, tačiau paplūdimiai prieinami visiems.

Ties šiaurine salos pakrante išsibarstęs Madalenos salynas, kurį sudaro septynios didžiosios ir 20 mažų salų. Į pasaulinio gamtos paveldo UNESCO sąrašą įtrauktą archipelagą organizuojamos pusdienio ar dienos kelionės.

Rytinės ir vakarinės pakrantės – labiau uolėtos, tačiau ir čia yra ilgų ir plačių smėlio paplūdimių. Pietinė salos dalis keri itin švaria ir žydra jūra, neperpildytais paplūdimiais, tarsi paveiksle įrėmintais įspūdingo grožio Sulčio kalnų.

Pietinės salos dalies karūna – sostinė Kaljaris. Jo senamiestis įsikūręs ant kalvos viršūnės, kurią iš abiejų pusių supa lagūnos. Prie turistų pamėgto Pulos miestelio diekiasi ilgas smėlėtas Šv.Margaritos paplūdimio ruožas, o pavažiavus pakrantės keliu 15–20 min. atsiveria akinamai baltos Kijos smėlio kopos.

Į rytus nuo Kaljario nutolusi pakrantė žavi gražiais paplūdimiais ir vilioja kurortiniais miesteliais, tokiais kaip Solanas, Porto Sa Ruksis ir Vilazimiusas. Solanas pagrįstai didžiuojasi ilgiausiu šios zonos smėlio paplūdimiu, kurį dėl lėkšto kranto daugiausia renkasi šeimos su vaikais. O Porto Sa Ruksis, įsitaisęs iš abiejų pusių jūros skalaujamame uolėtame kyšulyje, puikiai tinka plaukioti ir nardyti. Vilazimiuso paplūdimyje gali pasisekti išvysti flamingus. Tikra šios salos dalies puošmena – Rei pakrantė, garsėjanti ilgesniu nei 12 km ilgio paplūdimiu, spalvomis ir vandens skaidrumu, be galo primenančiu tropinius kraštus.

Ką sutvėrė milžinai

Autonomiją nuo Italijos turinčios salos gyventojai aršiai gina savo kilmę ir identitetą. Dauguma jų – nuo italų besiskirianti etninė grupė sardai, kalbantys tarme, kuri yra ligūrų kalbos atmaina. Savo išskirtinumu Sardinijos gyventojai labai didžiuojasi: daugelis jų sako, kad Sardinija – ne Italija, savęs nevadina italais.

Sardai – žmonės su charakteriu. Vis dėlto jie tiesūs, atviri ir nuoširdūs, o jų svetingumas tveria stebuklus. Turistai saloje laukiami, iš svetur atvykstantieji vietiniams – įdomūs, bendravimas – nuoširdus.

Sardai didžiuojasi unikaliu savo salos paveldu, iš akmenų sudėtais šulinius primenančiais nuragais. Vietinių manymu, juos pastatė iš dangaus nusileidę milžinai, nes jie pastatyti be jokios rišamosios medžiagos. Nuragų saloje suskaičiuojama apie 7 tūkst. Vienas didžiausių ir seniausių ─ Su Nuraksi, stovintis maždaug 65 km į šiaurę nuo Sardinijos sostinės Kaljario, įtrauktas į UNESCO Pasaulio ir kultūros paveldo sąrašą.

Skani viešnagė

Neatsiejama Sardinijos kultūros dalis yra maistas. Šioje saloje turistai gali palepinti savo skrandį ne vien tik mažomis žalsvai mėlynomis žuvelėmis – sardinėmis. Salos virtuvė didžiuojasi žuvų ir jūrų gėrybių patiekalais, liepą čia rengiama Žuvies šventė.

Saloje avių skaičius gerokai didesnis nei gyventojų, todėl nenuostabu, kad avienos patiekalai čia ypač populiarūs, o pekorinas, avių pieno sūris, garsina Sardiniją visame pasaulyje. Ypatinga jo rūšis – kazumarcas, pūdomas pridedant sūrio muselės lervų. Tai pagreitina ir sustiprina fermentaciją, o sūris tampa minkštas, kreminės tekstūros.

Vienas iš tradicinių Sardinijos patiekalų yra botarga, gaminama iš sūdytų ir rūkytų kefalių arba tunų ikrų. Butariga (taip sardai taria) tepama ant duonos, dedama į salotas, makaronų patiekalus.

Vėdarus mėgstančių lietuvių nenustebins dar vienas ypatingasis Sardinijos patiekalas treccia – kepti ėriuko arba ožiuko vidaus organai, apvynioti žarnomis.

Pakrančių gyventojai valgo daugiau žuvies ir įvairių jūrų gėrybių. Salos centre valgoma daugiau mėsos – kiaulienos, avienos ir net arklienos patiekalų.

Mėsos mėgėjams patiks porchetto arrosto – ant iešmo keptas paršiukas, arba tradicinis sardiniečių patiekalas. Carne a carraxiu – paršiukas, ėriukas arba veršiukas, apdengtas mirtos lapais, kepamas žemėje iškastoje duobėje.

Saldumynų mėgėjams turėtų patikti sebada – su medumi patiekiami aliejuje gruzdinti pyragaičiai, įdaryti šviežiu pekorinu. Mirto di Sardegna – Sardinijoje gaminamas laukinių mirtų likeris, skaninamas medumi. Limončelas – skaisčiai geltonas saldus citrinų likeris, paprastai patiekiamas po valgio mažose atvėsintose molinėse stiklinaitėse.

Lengva pasiekti

Sardinija verta svajonių atostogų ir ta svajonė gali išsipildyti. Į Kaljarį iš Vilniaus nuo rugsėjo 5 d. iki spalio 10 d. rengiami tiesioginiai skrydžiai.