Skrajojanti voveraitė išsikovojo teisę būti savimi | Diena.lt

SKRAJOJANTI VOVERAITĖ IŠSIKOVOJO TEISĘ BŪTI SAVIMI

Gimnastei Gabrielle'i Douglas – tik 24-eri, o ji jau trijų olimpinių aukso medalių savininkė ir pirmoji afroamerikietė, pelniusi šį apdovanojimą individualioje rungtyje. Artistišką, lanksčią ir grakščią sportininkę gerbėjai vadina skrajojančia voveraite. Tačiau sporto žvaigždei teko ir nemažai išbandymų: ji patyrė rasistines patyčias, seksualinį priekabiavimą, nepagrįstos kritikos laviną.

Priklausoma nuo adrenalino

Pirmą kartą olimpinėse žaidynėse G.Douglas dalyvavo vos šešiolikos, ir iš karto laimėjo trofėjų, kurio kai kurie sportininkai siekia visą gyvenimą. Jos gyvenimo istorija sužavėjo pasaulį. G.Douglas istoriją pasakoja dvi autobiografinės knygos, dokumentinis ir meninis filmai, jos vardu pavadinta kosmetikos linija, ji tapo vardinės barbės prototipu. Gabby kviečiama vaidinti televizijos ir kino filmuose.

Voveraitės skrydis prasidėjo vos trejų, kai Gabby beveik tiesiogine žodžio prasme namuose laipiojo sienomis. Judri mažylė nejautė jokios aukščio baimės, tad užsikabaroti ant durų staktos ar šokinėti nuo baldų viršaus ant žemės jai buvo niekis. "Jau tada buvau priklausoma nuo adrenalino", – juokiasi ji.

Su gimnastika G.Douglas supažindino jos sesuo Arielle. Matydama, kaip treniruojasi sesė, jaunėlė ėmė mėgdžioti. Vyresnėlės pamokyta, nė savaitei nepraėjus, atliko pirmąjį salto. Šeima suprato, kad ši dukra gimnastikai turi ypatingų gabumų, tačiau to nesureikšmino. Tik po kurio laiko, įkalbėta Arielle's, mama nuvedė Gabby į sporto mokyklą.

Užteko vos dvejų metų, kad mergaitė taptų valstijos meninės gimnastikos čempione. Būdama devynerių Gabby per televiziją pamatė interviu su olimpinėmis gimnastikos čempionėmis ir jų treneriu Liangu Chow. Tada ir užsibrėžė tapti tokia kaip jos. Skynė pergalę po pergalės, kol visiems tapo aišku, kad gimtojoje Virdžinijos valstijoje jai nebėra ką veikti. Teliko įkalbėti tėvus, kad jai, keturiolikmetei, leistų vienai išvykti į Ajovą, kur dirbo ne vieną olimpinę čempionę išugdęs L.Chow.

Toli nuo namų

Tėvus kamavo abejonės, tačiau galiausiai jie sutiko. Gabby teko gyventi svetimoje šeimoje. Tėvai negalėjo vykti kartu su ja, kadangi dvi Gabby seserys ir brolis dar nebuvo baigę mokyklos.

Globėjai ir jų dukros buvo draugiški, tačiau paauglė savo laikinuosiuose namuose jautėsi svetima. Vien dėl to, kad globėjai buvo baltaodžiai, skyrėsi jų gyvenimo būdas, tradicijos. Kol gyveno Virdžinijoje, G.Douglas buvo giriama už tai, kad yra kitokia, kad jai, afroamerikietei, pavyko tiek daug pasiekti meninės gimnastikos sporto šakoje. Ajovoje viskas apsivertė aukštyn kojomis: ją imta kritikuoti kone dėl visko, ir dažniausiai visai be jokio pagrindo.

Vieniems užkliūdavo netvarkinga jos šukuosena, nes garbanoti plaukai niekaip nenorėjo laikytis griežtame kuoduke, kitiems per daug blizganti apranga, per daug raumeningos rankos, dar kitiems – kad nesišypso, o grojant JAV himną nelaiko rankos ant širdies. Sulaukdavo ir žeminančių, rasistinių įžeidimų, susijusių su tuo, kad yra juodaodė, netgi buvo vadinama beždžione.

Be to, kai kartelę užsikeli taip aukštai, tenka priimti visai kitas žaidimo taisykles, kurios galioja olimpinėje scenoje. Disciplina itin griežta, niekas neatsižvelgia į tavo amžių, tikisi, kad paauglė elgsis kaip subrendusi jauna moteris. Turėjo pritapti prie olimpinio penketo – gimnasčių komandos, kurioje buvo ryškiausia žvaigždė, tačiau jautė, kad tuo pat metu praranda savo individualumą, tapatybę.

Norėjo viską mesti

Besistengiant patikti ir įtikti, blėso jai būdingas charizmatiškumas, veržlumas, artistiškumas – tai, kas ją darė išskirtine, kas buvo jos jėga. Susikoncentravusi į tikslą gerai pasirodyti olimpiadoje, staiga pajuto, kad gimnastika tapo našta. Netgi spontaniškai buvo nusprendusi palikti šį sportą, tačiau bijojo apie tai pasakyti tėvams, todėl parašė mamai žinutę.

Atsisakyti šios minties privertė mamos reakcija – perskaičiusi žinutę ji vos nenulėkė nuo kelio, mat tuo metu vairavo automobilį. Mama, tėvas, seserys ir brolis tapo darnia palaikymo komanda, atrama tuo sunkiu jai metu. Be jų paramos ji nebūtų apsiėjusi ir tada, kai patyrė traumą, visai prieš pat nacionalinį čempionatą. Treniruotis tai lyg ir netrukdė, tačiau varžybų metu ėmė nesisekti.

Ji krito net septynis kartus, ir tai prilygo tragedijai. Padėjo mamos žodžiai: "Nugalėtojai yra tie, kurie tęsia, ką pradėję. Jei nukrenta, jie atsikelia ir eina toliau." Įkalbėta artimųjų ir trenerių meninės gimnastikos pasaulio čempionate vis dėlto dalyvavo ir padėjo JAV komandai laimėti aukso medalį.

Gabby vėl tikėjo savimi, tikėjo, kad yra geriausia. Jos talentas sužibėjo dar ryškiau. Jos pasirodymai buvo kaip maži spektakliai su sudėtingiausiomis gimnastikos figūromis. Tie, kurie iki tol jos buvo nepastebėję, ėmė kalbėti: "Oho, ir iš kur gi ji atsirado?" Seserys ir brolis ją ragino kovoti už save, netylėti, kai yra kritikuojama, o kai reikia, drąsiai atsikirsti. Mama jai sakydavo, kad jos misija yra įkvėpti kitas merginas turėti svajonę ir jos siekti.

Tapo įkvepiančiu pavyzdžiu

2012 m. vasaros olimpinės žaidynės Londone atpirko visus vargus, nuoskaudas nustūmė į antrąjį planą. G.Douglas iš jų parsivežė du aukso medalius, komandinės ir individualios gimnastikos daugiakovės. Netrukus su šeima, kurios buvo labai išsiilgusi, persikėlė gyventi į Los Andželą. Pakeitė ir trenerius, tačiau nusprendusi dalyvauti kitoje olimpiadoje metams sugrįžo į Ajovą pas ankstesniuosius.

Rio De Žaneiro olimpinėse žaidynėse 2016 m. ir vėl lydėjo sėkmė, iš jų parsivežė trečiąjį aukso medalį. G.Douglas sportinių trofėjų sąraše yra ir trys pasaulio čempionės medaliai. Gimnastės karjerą paprastai baigia anksti, ne išimtis – ir Gabby. Manoma, kad kitais metais Japonijoje vyksiančioje olimpiadoje ji nedalyvaus, nors apie pasitraukimą iš aktyvaus sporto dar nepaskelbė.

Pagaliau norisi išbandyti ir kitus gyvenimo skonius. Man patiko darbas kine, noriu jį tęsti. Su malonumu dalyvauju susitikimuose su jaunimu, smagu, kad mano istorija juos įkvepia.

Sportininkė sako, kad gimnastikos jai jau gana, juk net keturiolika savo gyvenimo metų ji beveik nematė nieko kito, išskyrus sporto salę. "Pagaliau norisi išbandyti ir kitus gyvenimo skonius. Man patiko darbas kine, noriu jį tęsti. Su malonumu dalyvauju susitikimuose su jaunimu, smagu, kad mano istorija juos įkvepia. Daug dėmesio skiriu kampanijoms, skirtoms patyčių prevencijai, dalyvauju diskusijose, laidose", – apie savo naują veiklą kalba G.Douglas.

Pernai ji viešai papasakojo apie paauglystėje patirtą seksualinį priekabiavimą. Atsiverti ji išdrįso, kai apie savo skaudžią patirtį papasakojo kitos gimnastės, nukentėjusios nuo to paties žmogaus, buvusio JAV nacionalinės gimnasčių rinktinės gydytojo Lawrence'o G.Nassaro. Apie jo netinkamus prisilietimus medicininių apžiūrų metu liudijo 100 sportininkių. Kilo didžiulis skandalas, vyras buvo nuteistas ilgus metus kalėti.

Širdis neužimta

Žurnalistai, kuriems G.Douglas duoda interviu, visuomet akcentuoja, kad šlovė olimpinės čempionės nesugadino. Ji liko tokia pat paprasta kaip ir kitos jos amžiaus merginos. Laisvalaikiu mėgsta klausytis muzikos, skaityti, žaisti su savo šunimis, dar vienas pomėgis – mezgimas. Arba mergaičių dienos su mama ir seserimis, kai vienos kitai daro šukuosenas, makiažą ir lakuoja nagus.

Dėl pinigų gimnastikos žvaigždei ir jos artimiesiems nebereikia sukti galvos, jos metinės pajamos siekia apie 3 mln. eurų. Sportininkė nemažai uždirba reklamuodama įvairius produktus, pavyzdžiui, ji buvo "Nike" kompanijos veidu, bendradarbiavo su "Kellogs", kitais žinomais gamintojais. Pajamų gauna ir iš knygų, kurios tapo bestseleriais, už dalyvavimą renginiuose, darbą kine.

Vaikino Gabby kol kas neturi. Prieš metus šia tema kalbinama sportininkė yra pasakiusi, kad tam daugybę metų neturėjo laiko, nes jai rūpėjo tik sportas ir pergalės. "Mano vaikino vardas – Gimas...Nastikas", – juokauja ji. Madingais įžymybių vakarėliais olimpinė čempionė pernelyg nesižavi, į skandalus nesivelia, tad jos veidas spaudoje ar televizijoje pasirodo nedažnai.

Ji tikina, kad vis dar ieško savo vietos gyvenime, naujų tikslų ir svajonių. "Medaliai, sportiniai pasiekimai nepadės identifikuoti, kas aš esu ir kuo noriu būti, kas man svarbu. Kol kas judu pirmyn po žingsnelį. Kelionė laukia ilga, kupina iššūkių. Svarbiausia pasitikėti savimi, neklausyti, ką kiti sako, ir turėti drąsos bandyti", – kalba apie jai rūpinčius dalykus G.Douglas.


G.Douglas apie...

Aukso medalius: "Jie pagaminti iš prakaito, kraujo ir ašarų."

Pasitikėjimą: "Tiesiog būk savimi ir drąsiai eik į priekį."

Voveraites: "Man patinka šie gyvūnai, jie tokie ištroškę nuotykių."

Rašymą: "Visada svajojau parašyti knygą, dar prieš olimpines žaidynes."

Pagarbą: "Turi išmokti apsiginti, atsikirsti, tada tave gerbs."

Tikslą: "Kai per daug susikoncertuoji į tikslą, prarandi gyvenimo džiaugsmą".

Klaidas: "Jei padarei klaidą, nebijok atsiprašyti".

Alternatyvas: "Jeigu nebūčiau tapusi gimnaste, būčiau hip hopo šokėja".

Kliūtis: "Gyvenimas tau po kojomis nuolatos mėto akmenis ir tik nuo tavęs priklauso, ar neparkrisi ir eisi toliau".

Patyčias: "Kai atrodo, kad visas pasaulis susimokė prieš tave, atsigręžk į šeimą".

GALERIJA

  • Skrajojanti voveraitė išsikovojo teisę būti savimi
Rašyti komentarą
Komentarai (3)

Anonimas

nuostabu, grozis kuno ir judesio

***

Just a monkey......

Ko

Arba aš kažko nesupratau, arba neturit supratimo apie ką rašot, nes meninė arba dar kitaip vadinama ritminė gimnastika nėra sportinė gimnastika, ši gimnastė yra sportinės gimnastikos atstovė.

SUSIJUSIOS NAUJIENOS