V. Skaisgirė: visada žinojau, kad būsiu savarankiška ir stipri | Diena.lt

V. SKAISGIRĖ: VISADA ŽINOJAU, KAD BŪSIU SAVARANKIŠKA IR STIPRI

Pažvelgus į visuomet nepriekaištingai atrodančią TV3 laidų vedėją ir prodiuserę, prodiuserių kompanijos "All Screens" bendraturtę ir komunikacijos specialistę Vaidą Skaisgirę gali pasirodyti, kad ši moteris valandų valandas praleidžia puoselėdama save. Pati Vaida, kuri neužmiršta būti ir žmona bei mama, prisipažįsta, kad, nesant ypatingos progos, puošiasi tiesiog... šypsena.

Minčių mažinti tempus V.Skaisgirė, kaip ji pati sako, produktyviausiu gyvenimu etapu tiesiog nekyla. Su žavia moterimi kalbėjomes ne tik apie jai nesvetimas mados ir grožio temas, bet ir vaikų auginimo paslaptis bei iššūkius, kylančius, kai mylimas vyras – dar ir kolega.

– Atrodo, kad esate itin užimta moteris – ne tik auginate sūnų ir dirbate, bet dar ir randate laiko aplankyti įvairius renginius, keliauti. Kaip atrodo įprasta jūsų diena?

– Tas ir žaviausia, kad terminas "įprasta diena" mano gyvenime kone neegzistuoja. Kiekviena diena kupina vis kitokių darbų, veiklų, užsiėmimų. Vieną kartą visą dieną galiu praleisti filmuodamasi, kitą kartą – dirbdama biure ar kūrybiniuose susirinkimuose. Ir nors ta įvairovė irgi tampa rutina, man ji labai maloni ir priimtina mano prigimčiai. Dažnai girdžiu klausimus, kam man reikia tiek daug visko ant savęs užsikrauti, bet tokia esu, taip gyvendama jaučiuosi laiminga, toks dabartinis laikotarpis. Nespjaunu – gal ateis laikas, kai viską mesiu ir kardinaliai pakeisiu savo gyvenimą.

– Kaip viską spėjate? Galbūt žinote gudrybių, kaip per itin trumpą laiką pasiekti geriausio makiažo ar aprangos rezultato?

– Geriausias makiažas – jokio makiažo (šypsosi). Jei kalbame apie filmavimus ar renginius, dažniausiai atsiduodu į profesionalų rankas. Turiu savo mėgstamiausius specialistus, kurie dabar jau tapę ir mano artimais draugais. Jie žino, kad išsėdėti vizažisto kėdėje ilgą laiką paprasčiausiai neturiu kantrybės. Jie mane gražina ne vienus metus, tad puikiai žino, kaip greitai ir gražiai viską padaryti. Na, o kasdien beveik visai nesidažau. Tai štai jums paprasta paslaptis, kaip sutaupyti laiko – mažiau laiko prie veidrodžio, dažniau puoštis šypsena ir pasitikėjimu savimi (šypsosi). Kalbant apie drabužius, turiu padėkoti savo geram draugui stilistui Joringiui Šatui. Laikui bėgant jis gerokai pakeitė mano suvokimą apie stilių, madą. Drabužį nuo šiol perku tik tada, jei pažvelgusi į jį matau derinius su kitais drabužiais. Tad susidėlioti įvaizdį man trunka kelias minutes. Gudrybė labai paprasta: kai moteris susivokia, kas jai tinka geriausiai, tiek pasidažyti, tiek išsirinkti aprangą trunka išties neilgai.

– Vis dėlto ar nekyla minčių, kad mieliau laiką leistumėte augindama sūnų ir tiesiog rūpindamasi savimi? O gal save galėtumėte pavadinti karjeriste, kuriai sėkminga karjera – būtina gyvenimo dalis?

– Dabar – produktyviausias mano gyvenimo etapas, esu jauna, tačiau jau sukūrusi šeimą, ne vienus metus sėkmingai dirbu savo srityse, nenoriu produktyvumo paleisti vėjais. Vaikelio susilaukiau ir ištekėjau būdama visai jaunutė, vos sulaukusi 22-ejų, – buvau tik įpusėjusi studijas, tik apšilusi savo pirmuosiuose žurnalistikos ir viešųjų ryšių darbuose, jutau, kad dabar nėra tas laikas, kai galiu visame kame daryti pertrauką. Sustoti visada lengviau nei įsibėgėti. Kai susilaukiau vaiko, galėjau, žinoma, kuriam laikui aprimti, tam buvo visos sąlygos, tačiau tai nėra mano kelias. Nuo mažens žinojau, kad būsiu savarankiška ir stipri moteris. Mano galva, tokia ir esu, tačiau tiesa ir tai, kad net pačios stipriausios moterys visada geriausiai jaučiasi šalia dar stipresnio žmogaus (šypsosi).

– Dirbate kartu su vyru. Ar tai netampa iššūkiu tuomet, kai jūsų nuomonės darbo klausimais nesutampa? O galbūt atvirkščiai: smagiau, kai net ir kilus iššūkių darbe, šalia – savas ir palaikantis žmogus?

– Jei atvirai, bendri darbai mums visai ne į naudą. Abu esame emocionalūs, dramatiški, užsispyrę, tad dirbti kartu tikrai nėra lengva. Užtenka konfliktų, kurie kyla dėl buitinių dalykų (šypsosi)... Todėl jau kuris laikas stengiamės nesikišti į vienas kito sritis darbuose. To padaryti visiškai neįmanoma, tačiau kiek išeina, bandome taip viską dėlioti. Po darbų prie taurės vyno išsikalbėti apie darbus, klausti vienas kito patarimo, nuklystant į kitas temas, – gera ir malonu, tačiau ginčytis regint kolegoms – visai nereikalinga.

Gudrybė labai paprasta: kai moteris susivokia, kas jai tinka geriausiai, tiek pasidažyti, tiek išsirinkti aprangą trunka išties neilgai.

– Kai vis dėlto turite laisvą vakarą ar savaitgalį, kaip labiausiai mėgstate jį leisti?

– Tai labai priklauso nuo situacijos. Esu Skorpionė, labai mėgstu vienatvę, o jos mano gyvenime pastaruoju metu labai mažai. Tad kartais geriausiai praleistas laikas gali būti su pačia savimi – gulint vonioje, skaitant knygą, klausant muzikos. Tiesa ir tai, kad kartais man norisi šurmulio, garsios muzikos, juoko, draugų, kelionių. Tačiau turiu pastebėti, kad ištekėjusi ir tapusi mama supratau, jog buvimas savo jaukiuose namuose gaminant valgį ar tiesiog žiūrint filmą kartu su vyru ir sūnumi taip pat teikia visišką pilnatvę. Blogai, jei žmogus nukrypsta į kraštutinumus – arba vien linksminasi ir eina laukais, arba pradeda nuobodžiai gyventi pagal schemą namai–darbas–namai. Žmogui reikia visokių potyrių, įvairios aplinkos – ir namų ramybės, ir vakarėlių šurmulio.

– Kiek žinau, esate vegetarė. Papasakokite, kaip priėmėte šį sprendimą?

– Net nevadinčiau savęs vegetare, nes vegatarizmas yra gyvenimo filosofija. Aš tiesiog nevalgau mėsos. O viskas atsitiko beveik prieš dešimt metų, kai, vakarienės suvalgiusi jautienos kepsnį, visą naktį praleidau vonios kambaryje negaluodama. Labai stipriai tąkart apsinuodijau ir po to sykio į mėsą ilgą laiką net pažiūrėti negalėjau. Per tą laiką pamačiau, kad visai nevalgydama mėsos jaučiuosi daug lengvesnė, žvalesnė, energingesnė, tad nusprendžiau ir toliau nebevalgyti jos. Taigi nesu ideologinė vegetarė, tiesiog nevalgydama mėsos jaučiuosi geriau, bet jei kumpio ar kitos mėsos būna ant picos ar kito patiekalo, nepradedu knaisioti maisto, valgau, kaip yra (šypsosi).

– Ar nesunku, pačiai nevalgant mėsos, ruošti maistą šeimai, draugams? O gal ir juos stengiatės įkalbėti atsisakyti mėsos?

– Visiškai nesunku. Mano šeima ir draugai netgi sako, kad mėsą gaminu tobulai – tiek didkepsnius, tiek troškinius. Iš tiesų labai mėgstu gaminti. Gaminimas man – savotiška meditacija, kai visiškai atsipalaiduoju, veikti leidžiu vien tik uoslei, nuojautai. Jaučiu, kiek ir ko reikia norint pagaminti ne tik mėsą, bet ir kitus patiekalus net neparagavus. Kitų tikrai niekada neįkalbinėju atsisakyti mėsos. Tai kvailiausia, ką žmogus gali sugalvoti, – pradėti brukti savo pasirinkimus ar pažiūras. Kiekvienas turime savo kelią.

– Esate teigusi, kad nenorite pasenti, o ir apie senėjimo džiaugsmus kalbančios moterys situaciją galbūt kiek pagražina. Ar jau atradote kokių nors stebuklingų priemonių, padedančių ilgiau išsaugoti jaunystę?

– Rašiau šiek tiek kitaip – kad moterys apsimeta teigdamos, jog senti yra labai smagu, kad kai kurios bėgant metams ima elgtis neadekvačiai, galvodamos, kad segėdamos paauglišką sijoną ar prisiauginusios ilgus plaukus apgaus save ir kitus. Tąkart savo nuomonę išreiškiau labai tiesmukai – toks jau mano charakteris. Tačiau, bėgant metams, vis dažniau pagalvoju, prieš ką nors padarydama, anksčiau elgdavausi spontaniškiau. Dabar prieš kiekvieną veiksmą gal ne devynis, bet kokius penkis kartus pamatuoju ir tik tada kerpu... (šypsosi) O dėl jaunystės išsaugojimo – jokių priemonių laikui sustabdyti nei kada nors ieškojau, nei ieškosiu. Jų tiesiog nėra. Dažniausiai kaip veiksmingą priemonę jaunystei išlaikyti moterys pasirenka plastikos chirurgiją, kuri paprastai tampa rykšte. Kalbant apie  operacijas, tai turbūt galima palyginti su alkoholizmu ar kita priklausomybe – negali sustoti, o tada rezultatas būna priešingas. Yra vienintelė stebuklinga priemonė, kuri, esant bet kurio amžiaus, padeda atrodyti gerai, – pilnatvės jausmas. Darni šeima, ištikimi draugai, mėgstamas darbas, stabilumas finansine prasme – šie ir kiti faktoriai moteriai leidžia pajusti pilnatvės jausmą. Jei visa tai pasiseka sukurti ir išlaikyti, visai nesvarbu, kiek tau metų – atrodysi puikiai.

– Anksti ištekėjote, susilaukėte vaikelio. Kaip tapimas žmona ir mama pakeitė jūsų asmenybę?

Motinystė yra išvis stebuklingas jausmas, kiekvienai moteriai linkėčiau tai patirti. Tapusi motina savyje atrandi tokios stiprybės, kurios nemanei turinti.

– Kaip asmenybė, likau ta pati Vaida su visu savo užsispyrimu, spirgėjimu, noru eiti, bėgti, lėkti, daryti ir kitomis savybėmis, tačiau jos įgavo kitokią formą, prisitaikiau prie to, kad dabar esu mama ir žmona. Aš, pavyzdžiui, turėdama visus daugybę savo darbų, mielai įgyvendinčiau dar kokius du tris projektus, tačiau tada laiko šeimai visai nebeliktų, tad darau tai, ką spėju įgyvendinti be darbo "24/7". Nors... ir dabar mano gyvenime neegzistuoja sąvoka "viršvalandžiai", dirbu tokioje srityje, kur darbas nesustoja nei naktį, nei savaitgalį. Būna, montuotojas atsiunčia kokią laidą paryčiais, ją priduoti televizijai būtina iki vidurdienio, tad keliesi, žiūri, dėlioji, ką taisyti... Na, o motinystė yra išvis stebuklingas jausmas, kiekvienai moteriai linkėčiau tai patirti. Tapusi motina savyje atrandi tokios stiprybės, kurios nemanei turinti. O ta amžina ir besąlygiška meilė... Motiniškos meilės negalėčiau palyginti su niekuo kitu, tai yra pats tikriausias jausmas, kurį gali patirti moteris. Jis subrandina, visiškai nuslopina egoizmą ir leidžia patirti tikrų tikriausią laimę.

– Kokios, jūsų manymu, didžiausios vaikų auklėjimo klaidos?

– Labai sunkus klausimas. Anksčiau maniau, kad tėvai turi įskiepyti vaikams tam tikrus elgesio ir charakterio bruožus, tačiau kuo labiau bėga laikas, tuo aiškiau man darosi, kad vaikas nėra molio gabalas, kurį reikia išminkyti. Vaikai gimsta jau būdami asmenybės, tėvų pareiga – padėti užaugti vaikui geru, atsakingu, sąžiningu žmogumi. O norint tai padaryti, mano nuomone, yra vienintelis būdas – rodyti pavyzdį. Vaikai yra mūsų atspindys, jei mūsų pastangos auklėti juos apsiribos tik draudimais ar moralais, o mūsų veiksmai rodys ką kita, nieko iš to nebus, tačiau jei vaikas šeimoje matys gerą pavyzdį, jis ir pats į jį lygiuosis.

– Galbūt šeimos moters pareigos šiek tiek pakeitė ir jūsų aprangos stilių? Gal, pavyzdžiui, turėdama mažą sūnelį, aukštakulnius išmainėte į patogius sportinius batelius?

– Mano aprangos stilius keičiasi įžengus į kiekvieną naują gyvenimo etapą. Anksčiau, kai buvau jaunesnė, svarbiausia būdavo vizualumas, patogumą nustumdavau į antrą planą. O štai dabar viskas priešingai – svarbiausia man yra komfortas. Tiesiog supratau, kad moteris niekada neatrodys gražiai ir stilingai, jei jos akyse matysis nuovargis dėl nepatogių batelių ar irzlumas dėl pernelyg gilios iškirptės. Iškėlusi galvą drąsiai žengti moteris gali tik tada, kai jaučiasi patogiai tiek fiziškai, tiek psichologiškai.

– Mados pasaulis jums gana pažįstamas – ragavote modelio duonos, puošėte ne vieno žurnalo puslapius, o ir jūsų stilius gerąja prasme pastebimas itin dažnai. Ką, jūsų nuomone, privalėtume turėti šį pavasarį ir vasarą?

– Šio pavasario neįsivaizduoju be dabar taip madingo gėlių raštais dekoruotų audinių – labai pavasariška ir gražu. Šiam pavasariui įsigijau gėlėmis dekoruotus džinsus, marškinius, palaidinę. Visada labai mėgau sukneles ir palaidines atvirais pečiais, šį sezoną tai išlieka madinga, tad su malonumu dėviu anksčiau įsigytus drabužius nuogais pečiais. Kaip ir praėjusį sezoną, neįsivaizduoju kasdienybės be batelių su platforma – jie gerokai patogesni už aukštakulnius, su jais patogu vairuoti, vaikščioti, jais avėdama tampi šiek tiek aukštesnė (šypsosi).

Ilgai ir užtikrintai sėkmė lydi tik sau ir kitiems sąžiningus žmones.

– Ar daug investicijų tiek pinigine, tiek laiko prasme reikia, kad puikiai atrodytum scenoje ar ekrane?

– Čia yra maža neteisybė, dėl kurios kiekvieną kartą man piktoka (šypsosi). Kai į filmavimo aikštelę ateina vyras, jam užtenka 15 min. apsirengti ir pasigrimuoti, o mums, moterims, prireikia daug daugiau laiko. Vien makiažas trunka apie valandą. Tad sukurti gerą moters įvaizdį scenai ar ekranui trunka tikrai nemažai. Dėl finansinių investicijų yra kiek paprasčiau. Geras stilistas gali sukurti nepriekaištingą derinį ir pasitelkdamas visai nebrangių greitosios mados parduotuvių asortimentą. Tad čia jau profesionalumo ir projekto biudžeto klausimas.

– Kokių savybių reikia sėkmingai karjerai televizijoje?

– Tų savybių labai daug – reikia būti ir charizmatiškam, ir komunikabiliam, ir sumaniam, tačiau kertinės savybės siekiant karjeros apskritai bet kokioj srityje yra užsidegimas ir sąžiningumas. Nė vienas negimstame mokėdamas. Praktika leidžia tobulėti, mokytis iš klaidų, tačiau tos dvi minėtos savybės arba yra, arba jų nėra. Ir tik jos veda į priekį. Jei tu nedegi tuo, ką darai, jei atėjus į darbą su griausminga jėga tavo viduje neužsiveda variklis, skatinantis tave kuo dažniau palikti komforto zoną ir užsibrėžti vis naujų aukštumų, toli neisi, greičiausiai visą gyvenimą prasėdėsi toj pačioje patogioje šiltoje vietoje. Tačiau juk stovintis vanduo ima skleisti nekokį kvapą. Na, o sąžiningumas yra esminė savybė visur – ir darbe, ir asmeniniame gyvenime. Būna, nesąžiningi, klastingi žmonės pagauna sėkmę už pakarpos, tačiau jų kelias labai trumpas ir su nelaiminga pabaiga. Šią pamoką anksčiau ar vėliau gauna kiekvienas, manantis, kad apgavystės ir intrigos yra norma siekiant savo tikslų. Ilgai ir užtikrintai sėkmė lydi tik sau ir kitiems sąžiningus žmones.

GALERIJA

  • V. Skaisgirė: visada žinojau, kad būsiu savarankiška ir stipri
  • V. Skaisgirė: visada žinojau, kad būsiu savarankiška ir stipri
Eivydo Timinsko nuotr.
Rašyti komentarą
Komentarai (4)

Povilas

Labai patiko straipsnio autores,silta ir maloni zurnalistines etikos maniera.Saunuole,tikra inteligente.

ADOMAS

Nu saunuole, nu fainuole! O dar jei nebutu tiek susireksminusi...

klaipeda

dailios lupos graziai ciulpia.siaip vaidutes kojos kreivos o ir papai silikoniniai ne kazka.i zmonas tikrai neimciau,bet vienos nakties nuotykiui labai tinkama.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS