B. Valionytė nepritaria raginimui nedalyvauti Kovo 11-osios minėjime | Diena.lt

B. VALIONYTĖ NEPRITARIA RAGINIMUI NEDALYVAUTI KOVO 11-OSIOS MINĖJIME

  • 3

Signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė nepritaria dešimties Sąjūdžio kūrėjų raginimui nedalyvauti Kovo 11-osios minėjime Seime, nors sako, kad dalis kritikos valdžiai yra teisinga.

„Reikia suvokti vieną dalyką - valstybės dienos minėjimas yra mūsų istorinės atminties saugojimas, mes apie tai turime kalbėti. Jei kažkas nori pasakyti, kad čia yra kažkokie valdiški minėjimai, tai, deja, jie yra oficialūs valstybės minėjimai. Tai jeigu mes, signatarai, pradedame ignoruoti šitą datą, tai tada noriu paklausti, kas yra kitas žingsnis“, - BNS sakė B.Valionytė.

Jos teigimu, minėjimo boikotas yra netinkamas kelias problemoms spręsti.

„Šitas neatėjimas, organizuojamas rytoj, iš esmės jokio klausimo neišsprendžia. Nėra kažkokių konkrečių pasiūlymų, o ką daryti. Čia yra kitos mintys ir aš tikrai nepritariu tokiam dalykui“, - sakė signatarė.

B.Valionytė taip pat teigė, kad kritiką turėtų lydėti pasiūlymai, kaip situaciją gerinti.

"Jeigu skaitytume to pareiškimo sakinį kiekvieną atskirai, tame pareiškime yra dalis tiesos - iš tikrųjų yra taip, kad valdžia nebesikalba su žmonėmis, tai yra faktas, bet pasakyti, kad taip iš tikrųjų yra viskas visiškai katastrofiška, aš tikrai taip nemanau. Jeigu mes pasakome, kad pas mus taip blogai, tada mes turime pasakyti, o ką mes siūlome daryti“, - sakė ji.

Pasak V.Balionytės, pirmadienį siūlymas dėl boikoto buvo aptartas Signatarų klubo valdyboje, kuri nepriėmė vieningo sprendimo dėl dalyvavimo minėjime Seime. Pati B.Valionytė sako renginyje tikrai dalyvausianti.

„Mes valdyboje šiandien pasvarstėme ir nutarėme, kad visi moka skaityti ir kiekvienas asmeniškai priima savo sprendimą“, - informavo ji.

Dešimt Sąjūdžio kūrėjų boikotuos Kovo 11-osios minėjimą Seime, galimybę prie jų prisijungti siūlo apsvarstyti ir kitiems. Pareiškimą išplatinę Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės klubo nariai sako tokį sprendimą priėmę dėl valdžios pozicijos referendumo siekiant uždrausti parduoti žemę užsieniečiams bei kitais klausimais.

Pareiškimą dėl boikoto pirmadienį paskelbė Kovo 11-osios Nepriklausomybės atkūrimo Akto signatarai Bronislovas Genzelis, Romas Gudaitis, Romualdas Ozolas, Kazimieras Uoka, Zigmas Vaišvila, mokslininkai Antanas Buračas bei Vytautas Radžvilas, dalininkas Bronius Leonavičius, aplinkosaugininkas Romas Pakalnis, buvęs parlamentaras tautininkas Gintaras Songaila.

Rašyti komentarą
Komentarai (3)

Kritikas Pikčiurna III

Viena iš sąlygų pilietybei įgyti yra pakankamas valstybinės kalbos mokėjimas ir gebėjimas ja naudotis viešajame gyvenime ar profesinėje veikloje, todėl ir kitakalbiai piliečiai PRIVALO suprasti bei perskaityti viešuosius užrašus bei gatvių ir teritorijų pavadinimus, kitaip jie pilietybę gavo apgaule arba sąmoningai veikia prieš viešąją tvarką ir už tai turi būti baudžiami. Siekis savo tautinės mažumos tradicijas bei tautinius ar religinius ypatumus primesti visai politinei Tautai yra mažumos siekis dominuoti, uzurpuoti bei primesti savo ir svetimos - savo etninės valstybės - valią, t. y. veikti kaip kolonistai ar Penktoji kolona. Tai turi būti įstatymiškai kvalifikuojama, kaip piliečio priesaikos sulaužymas, pilietinės Tautos ir valstybės išdavystė ir turi būti baudžiama bent jau atimant Lietuvos pilietybę. (Pabaiga)

Kritikas Pikčiurna II

Tą pilietinį apsisprendimą pilietis išreiškia priimdamas pilietybę ar pirmą kartą gaudamas piliečio dokumentą bei PASIRAŠYDAMAS piliečio Priesaiką  ir taip įsipareigoja politinei Tautai bei valstybei, jas ginti gausinti bei vystyti.Todėl kitakalbių piliečių kurstymas savo apsisprendimą dėl kalbinės ir etninės tapatybės supriešinti su piliečio apsisprendimu, jau prieštarauja duotai Priesaikai, todėl yra nusikaltimas, kurstantis nesantaiką tarp etninių tautų. Tai ir yra noras savo tautinės mažumos tapatybės ypatumus primesti daugumai - etninei Tautai - istoriškai susiformavusiam suverenui, neturinčiam kitų savo Tautos namų ir valstybės viešajam gyvenimui. Mažuma beveik visada turi pasirinkimą tapti LR ar savo etninės tautos valstybės piliečiu, o lietuviai teturi tik vienus savo Tautos namus. Demokratija reikalauja, kad dauguma užtikrintų mažumos saugumą ir jos laisvą bei darnų vystymąsi, bet negali leisti veikti prieš daugumą ir Valstybę ir taip ardyti darną visuomenėje. Žiūr. tęsinį->

Kritikas Pikčiurna I

Iškilmingame minėjime Seime Valionytė pasakė puikią kalbą. Tik dar norisi pabrėžti, kad kitakalbių Lietuvos piliečių problemų eskalavimas prasideda ir tęsiasi, bei neteisingai sprendžiamas, pirmiausiai dėl netinkamo pilietiškumo supratimo. Takoskyrą čia brėžia neteisingas tautiškumo ir pilietiškumo suvokimas. Tautiškumas gali būti suprantamas dvejopai - etninė arba politinė Tauta. Etninė Tauta susiformuoja per kelias žmonių kartas ir yra FAKTAS, atsiradęs dėl objektyvių priežasčių - žmonių ryšio su vietove, istorijos raida, kalbine aplinka, papročiais ir kt. Politinis tautiškumas yra žmogaus asmeninis ir laisvas APSISPRENDIMAS tapti Lietuvos valstybės piliečiu, taip pat, kaip jo laisvas apsisprendimas pasirinkti kokia kalba yra jo gimtoji, kokią etninę tautybę atstovauja. Žiūr. tęsinį ->

SUSIJUSIOS NAUJIENOS