Devynios Europos Sąjungos (ES) valstybės, turinčios ES išorės sausumos sieną, Vilniuje pritarė Lietuvos iniciatyvai siekti didesnio finansavimo sienų apsaugai, kurti sienos stebėjimo standartą.

Kaip informavo VRM, Lietuvos pasiūlymams pritarė Estija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Norvegija, Rumunija, Slovakija, Suomija, Vengrija.

„Sutarėme, kad vienu balsu kreipsimės į Europos Komisiją dėl bendrų ES sienų stebėjimo standartų sukūrimo, informuosime apie kylančias rizikas įgyvendinant ES atvykimo-išvykimo sistemą, taip pat derybose dėl ES sienų apsaugos finansavimo sieksime kuo geresnių sąlygų sausumos sienų apsaugai“, – pranešime teigė vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.

Pasak ministro, itin svarbus ir pasiektas konsensusas dėl Lietuvos siūlomų minimalių sienos apsaugos reikalavimų nustatymo. Sienos stebėjimo standartais rūpinsis Europos sienų ir pakrančių tarnyba „Frontex“.

Kaip nurodo ministerija, Vilniuje apsilankęs „Frontex“ vykdomasis direktorius išsakė agentūros palaikymą siekiams parengti bendrus sienos apsaugos standartus.

E. Misiūno teigimu, bendras sienos apsaugos standartas leistų suvienodinti Šengeno šalių ES išorės sienos apsaugą. Anot jo, Lietuva moderniomis sistemomis jau stebi daugiau nei pusę ES išorės sienos.

„Tai jaučia ir kontrabandininkai, ir nelegalūs migrantai, kurie ieško landų per sieną kitose šalyse, kurios dar neturi tokių sistemų. Visgi ES išorės sienų apsauga yra mūsų bendras tikslas, kitaip negalėsime užtikrinti saugumo ir Šengeno erdvės tvarumo“, – aiškino vidaus reikalų ministras.

9-ių šalių, turinčių ES išorės sienų, forumas įsteigtas 2013-aisiais. Lietuva saugo 1070 km ES išorės sienos (su Baltasurija ir Rusijos Kaliningrado sritimi).