Į LIETUVIO PASO IDĖJĄ S. SKVERNELIS ŽIŪRI KRITIŠKAI?

Norėdami paskatinti tautiečius neprarasti ryšių su gimtine ir grįžti atgal keli valstiečių žaliųjų ir socialdemokratų frakcijų nariai įregistravo įstatymo projektą, kuriuo siūloma įsteigti lietuvio pasą, tačiau idėja – nenauja. 

2009 metais prezidento Valdo Adamkaus suburta darbo grupė, rengusi naują Pilietybės įstatymo redakciją, siūlė lietuvio pasą arba kortą, tačiau ji neprigijo, o štai, kai Lenkija 2007 metais priėmė lenko kortos įstatymą, kurį pernai patobulino, Lietuvoje kilo nemažai priešiškumo. Tuomet Lenkija buvo kaltinama net kišimusi į Lietuvos vidaus reikalus, nes esą taip norima susilpninti Lietuvos lenkų lojalumą Lietuvai. Dabar siūlomo lietuvio paso ir lenkų kortos idėja labai panašios.

Statistikos duomenimis, kiekvieną mėnesį šalies pilietybės atsisako keliasdešimt žmonių, per metus – arti tūkstančio. Matematika nesudėtinga – per visą nepriklausomybės laikotarpį pilietybės neteko tūkstančiai lietuvių, be to, nereikia pamiršti ir jų vaikų, kurie gimė svetur ir įgijo kitų šalių pilietybę. Šie žmonės, greičiausia, būtų likę Lietuvos piliečiai, jei būtų leidžiama dviguba pilietybė. Tačiau šis klausimas seniai įstrigęs teisiniuose ginčuose. Tad valdantieji nusprendė pasiūlyti lietuvio pasą. Jis išeiviams suteiktų beveik visas piliečio teises, jie tik negalėtų balsuoti ir kandidatuoti rinkimuose.

„[Lietuvio pasas suteiktų – LRT.lt] privilegiją laisvai važiuoti, privilegiją keliauti po ES valstybes, privilegiją turėti nemokamas švietimo paslaugas, privilegiją įsidarbinti, privilegiją be leidimo gyventi Lietuvoje, man atrodo, visa tai galėtų paakinti tėvynainius apsilankyti valstybėje“, – sakė projekto iniciatorius Eugenijus Jovaiša.

Tuo metu pasaulio Lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke išsakė savo nuomonę: „Lietuvio pasas padalins tautą į tris grupes: bus lietuviai turintys pilietybę (Lietuvos pasą), kas normalu valstybėje. Antri lietuviai, kurie iki 1990 m. išvažiavo, kurie turi dvi, tris pilietybes, na, ir būtų ta trečioji grupė, kur lietuviai turėtų lietuvio pasą, bet jis nesuteiktų galimybės dalyvauti politiniame Lietuvos gyvenime. Nei pačiam dalyvauti rinkimuose, nei rinkti politikus. Tai tiesiog nėra pilnateisis pilietis su tokiu lietuvio pasu.“

Atsisakančių pilietybės tik daugės?

O atsisakančių Lietuvos pilietybės gali tik daugėti. Didžiajai Britanijai pradėjus išstojimo iš ES procedūras, tūkstančiai čia gyvenančių lietuvių baiminasi dėl ateities. Oficialiais duomenimis Jungtinėje Karalystėje gyvena apie 170 tūkst. lietuvių. Šį pavasarį atlikta apklausa parodė, kad net ketvirtadalis, siekdami išsaugoti teises šioje šalyje, pasirinktų Jungtinės Karalystės pilietybę, nors dėl to tektų atsisakyti Lietuvos. Tačiau ar lietuvio pasas yra tinkama išeitis? Opozicija tuo abejoja. Esą idėja įdomi, leidžianti išlaikyti emocinį ryšį su lietuviais gyvenančiais užsienyje, tačiau jos kaina gali būti per didelė.

„Seime mes labai sunkiai subūrėme koaliciją už pilietybės išlaikymą ES ir NATO šalyse, dabar mes laukiame Konstitucinio Teismo verdikto, po kurio balsuosime. Šiuo klausimu net gali tekti ir referendumą organizuoti, tai ta vienybė yra baisiai svarbi, jei mes pradėsime skaldytis, faktiškai tuomet praloštume. Tad man ši iniciatyva, kad ir kaip gražiai ji skambėtų ar net būtų įkvėpta lenkų ar kitų pavyzdžiais, ji iš esmės į mirtiną pavojų stato pilietybės išlaikymo klausimą“, – kalbėjo Seimo TS-LKD frakcijos narys Žygimantas Pavilionis.

Šiuo klausimu net gali tekti ir referendumą organizuoti, tai ta vienybė yra baisiai svarbi, jei mes pradėsime skaldytis.

„Nuogąstavimas yra. Ar tuo viskas ir pasibaigs? Ar tikrai priims tokį įstatymą, bus tas lietuvio pasas ir tuo ir pasibaigs? Ir tai yra didžiulė grėsmė, mat greičiausiai pilietybės išlaikymo klausimas taip ir bus išspręstas“, – sakė Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė D. Henke.

Lietuvio pasas – dovana užsienyje gyvenantiems lietuviams, tačiau ji neatstos Lietuvos pilietybės, sako ir kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus. Panašios nuomonės ir Konstitucinės teisės ekspertas Vytautas Sinkevičius. Esą lietuvio pasas tik patvirtins lietuvišką kilmę, tačiau negarantuos Konstitucijoje įtvirtintų teisių, kokias turi Lietuvos piliečiai. Be to, profesoriui klausimų kelia ir projekte numatyti apribojimai.

„Sako visi lietuviai galės turėti [lietuvio pasą – LRT.lt], bet, pažiūrėkim , jį galės turėt tik tie, kurie išlaikys lietuvių kalbos egzaminą, vadinasi, kad pasą gaus tas, kuris moka kalbą. Tai palaukit, ar lietuvių kilmė priklauso nuo to, ar jis moka lietuvių kalbą, juk kilmę lemia kraujo ryšys. Negalėčiau sakyti, kad projektas yra parengtas teisingai, yra bent keli dalykai prieštaraujantys Konstitucijai, yra vienų nuostatų nesuderinamumas, bet pati idėja, jei ji būtų realizuota, jei būtų priimtas techninis dokumentas apie kilmę, nėra nei peiktina, nei skatintina“, – nuomonę išsakė Konstitucinės teisės ekspertas Vytautas Sinkevičius.

Premjeras žiūri kritiškai

Premjeras Saulius Skvernelis į lietuvio paso idėją taip pat žiūri kritiškai. Jo nuomone, naujų darinių nereikėtų kurti, o palaukti Konstitucinio Teismo sprendimo ar įstatymu įmanoma įteisinti dvigubą pilietybę. Jei Konstitucinis Teismas pasakys, kad įstatymas prieštarauja Konstitucijai, tuomet liks vienintelis kelias – referendumas, kuris galėtų įvykti 2019 metais.

„Aš manau, referendumas galėtų įvykti su prezidento rinkimais, tai realu. Praktika rodo, kad tuomet būna vienas iš didžiausių aktyvumų. Tada bus aiškus sprendimas, tautos apsisprendimas referendume, ar dviguba pilietybė saugotina, ar ne“, – teigė S. Skvernelis.

„Referendumą dėl pilietybės galim rengti kartu su prezidento rinkimais, bet esmė, ar tauta balsuos už tokią pataisą? Nes reikia daug balsų – daugiau kaip 50 proc. visų rinkėjų, o ne tik tų, kurie atėjo, turi balsuoti už Konstitucijos pataisą. Šiaip sau tauta nebalsuoja“, – sakė V. Sinkevičius.

Šiuo metu Konstituciniame Teisme esantis įstatymas, siūlantis Lietuvos pilietybę leisti išsaugoti asmenims, įgijusiems NATO ar ES šalių pilietybę, jau yra sulaukęs nemažai kritikos. Prezidentė yra pareiškusi, kad jis prieštarauja Konstitucinio Teismo doktrinai, teismas yra išaiškinęs, kad dviguba pilietybė turi būti išimtis, o ne paplitęs reiškinys. Vienintelis būdas įteisinti dvigubą pilietybę – surengti referendumą, kad būtų pakeista Konstitucija. Tačiau Pasaulio lietuvių bendruomenė jo nenori. Baiminamasi, kad referendumas dėl per mažo aktyvumo gali žlugti, o tada problema būtų atidėta ilgam laikui.