VALSTYBĖS GYNIMO TARYBA SIŪLO DAR DIDINTI FINANSAVIMĄ KRAŠTO APSAUGAI

Valstybės gynimo taryba antradienį pasiūlė ir toliau po truputį didinti finansavimą gynybai, kad 2030 metais tam būtų skiriama 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), po posėdžio pranešė prezidentės vyriausioji patarėja nacionalinio saugumo klausimais Živilė Šatūnienė.

„Saugumo situacija regione ir toliau išlieka sudėtinga, įtampa Lietuvos kaimynystėje nemažėja, žmonių saugumas privalo būti garantuotas, privalome toliau stiprinti šalies gynybos pajėgumus ir užtikrinti, kad Lietuvos kariuomenės modernizacija tęstųsi“, – žurnalistams Prezidentūroje sakė patarėja.

„Atsižvelgdama į tai Valstybės gynimo taryba nusprendė, kad Lietuvos gynybos išlaidos atsižvelgiant į finansines galimybes palaipsniui bus didinamos pasiekiant, kad 2030 metais jos būtų ne mažesnės nei 2,5 proc. BVP“, – pridūrė ji.

Šiemet Lietuva krašto apsaugai skiria 2,01 proc. prognozuojamo BVP arba 873 mln. eurų.

Pasak krašto apsaugos ministro Raimundo Karoblio, toks finansavimas leistų kariuomenei toliau vystyti turimas dvi brigadas ir užtikrinti kokybinį šuolį.

Jo teigimu, vystydama šiuos dalinius Lietuva ima pavyzdį iš Vokietijos.

„Tai yra Vokietijos standartas, kuris yra paimtas ir turi būti įgyvendinamas. Jis garantuoja realų pajėgumą ir realią gynybą“, – sakė ministras.

Kitąmet gynybai – 2,05 proc. BVP

Valstybės gynimo taryba kitąmet pasiūlė gynybai skirti 2,05 proc. BVP.

Kadangi rengiant valstybės biudžetą bus atsižvelgta į rudenį skelbiamas ekonomikos augimo prognozes, taryba antradienį neįvardijo krašto apsaugos asignavimų augimo konkrečiomis lėšomis.

Preliminariais skaičiavimais, gynybos biudžetas augtų keliasdešimčia milijonų eurų.

„Tai turėtų užtikrinti pačius būtiniausius Lietuvos ginkluotųjų pajėgų modernizavimo poreikius ir nekelti papildomų įtampų ir konfliktų visuomenėje“, – sakė prezidentės patarėja Ž. Šatūnienė.

Pasak krašto apsaugos ministro, pagrindiniai kariuomenės prioritetai dabar yra plėtra ir modernizavimas.

Šiuo metu Lietuva formuoja prieš kelerius metus įsteigtą Sausumos pajėgų brigadą „Žemaitija“. Du jos pėstininkų ir artilerijos batalionai dar nėra įsikūrę nuolatinės dislokacijos vietose.

Kariuomenė šiuo metu perka pėstininkų kovos mašinas, savaeigius artilerijos pabūklus ir vidutinio nuotolio oro gynybos sistemas.

R. Karoblis teigė, kad siekiant spręsti ryšių sistemų problemas kitąmet kariuomenėje bus įsteigtas ryšių batalionas.

Pasak jo, artimiausiu metu planuojama skirti dėmesį nacionalines Greitojo reagavimo pajėgas sudarančių batalionų priartinimui prie NATO standartų, taip pat bus investuojama į karių ginkluotę ir aprūpinimą, logistikos vienetus.

Lietuvos kariuomenėje šiuo metu tarnauja apie 9,4 tūkst. karių profesionalų ir 4,9 tūkst. karių savanorių. Tarnybą šiemet pradės dar beveik 3,9 tūkst. šauktinių.

R. Karbauskis abejoja

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis antradienį suabejojo siūlymu toliau palaipsniui didinti krašto apsaugos biudžetą.

Pasak jo, tai galėtų padaryti neigiamą poveikį socialinei politikai.

„Reikia svarstyti, kiek tai paveiktų socialines programas, kurias turime vykdyti, kiek tai paveiktų galimybę valstybei didinti atlyginimus ir viešajame sektoriuje, ir mokytojams, kultūros darbuotojams, valdininkams, pensijas kiek galėtume didinti“, – žurnalistams Seime sakė R. Karbauskis.

Taip jis reagavo į Valstybės gynimo tarybos pasiūlymą toliau po truputį didinti finansavimą gynybai, kad 2030 metais tam būtų skiriama 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Pasak Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko, krašto apsaugos biudžetas augs ir paliekant tokį patį procentą nuo BVP, nes augtų pati ekonomika.

Jo teigimu, nacionaliniam saugumui svarbus ir emigracijos klausimas.

„Tai yra tikriausiai pats svarbiausias saugumo klausimas, kad mes už dešimties metų neturėtume mažėjimo šimtų tūkstančių gyventojų“, – kalbėjo R. Karbauskis.

Valstybės gynimo tarybos narys, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis sakė, kad pasiekti siūlomą finansavimą įmanoma, o tarybos nustatytą siekį reikėtų įrašyti į partijų susitarimą dėl užsienio ir saugumo politikos gairių.

„Žmonės keičiasi, bet susitarimai išliktų“, – žurnalistams teigė parlamento vadovas.

Kitas Valstybės gynimo tarybos narys, ministras pirmininkas Saulius Skvernelis teigė, kad pasiekti 2,5 proc. BVP gynybai 2030 metais – realu, jeigu „nebus kitų politinių jėgų valdžioje, kurios mūsų šalies gynybą ir kariuomenę silpnina“.

Šiemet Lietuva krašto apsaugai skiria 2,01 proc. prognozuojamo BVP arba 873 mln. eurų.