KARAS NESIBAIGIA: A. ŠIRINSKIENĖ SIŪLO PLĖSTI TYRIMĄ DĖL KONSERVATORIŲ

Seimo narė „valstietė“ Agnė Širinskienė siūlo išplėsti savo vadovaujamą parlamentinį tyrimą dėl neteisėtos įtakos politiniams procesams. Ji nori tirti ir šios Seimo kadencijos įvykius, įskaitant konservatorių kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl pensijų fondų.

 siūlo tirti konservatorių kreipimąsi į KT dėl pensijų fondų

Vilnius, spalio 23 d. (BNS). 

A. Širinskienė registravo pataisą, kad būtų pakeistas jau priimtas Seimo nutarimas dėl parlamentinio tyrimo komisijos sudarymo, numatant, jog būtų tiriamas ne  2008 – 2016 metų laikotarpis, kaip numatyta dabar, o 2008 – 2018 metų.

Taip pat nutarimą norima papildyti nuoroda, kuo turėtų domėtis komisija.

Anot pasiūlymo, „viešojoje erdvėje pasirodė reikšminga informacija apie galimą neteisėtą įtaką ir (ar) poveikį politiniams procesams bei valstybės institucijoms, kaip antai galimą pensijų fondų interesų atstovavimą teisėkūros procese ar kreipiantis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą arba bandymus įtakoti tokių reikšmingų nepriklausomų institucijų, kaip Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, sprendimų priėmimo procesus“.

Kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl pensijų inicijavo opoziciniai konservatoriai. Valdantieji „valstiečiai“ išsiaiškino, kad konservatoriai savo kreipimesi didele dalimi rėmė privačių pensijų fondų advokatų argumentais.

Poveikiu Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (VTEK) „valstiečių“ lyderiai kaltina buvusį bendražygį Povilą Urbšį. Jų teigimu, buvęs Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas galėjo nurodyti VTEK nariams iš pareigų atleisti buvusį komisijos Prevencijos skyriaus vedėją Mindaugas Siaurį. Dėl to P. Urbšiui žadama pradėti apkaltos procesą.

Seimas rugsėjo pabaigoje sudarė komisiją aiškintis suinteresuotų asmenų ar jų grupių galbūt neteisėtą įtaką, poveikį rinkimų eigai, koalicijų formavimui,parlamentinių frakcijų, atskirų politikų darbui, partijų ir visuomeninių judėjimų veiklai bei finansavimui, teisėkūros procesams,valstybės valdomų įmonių, viešųjų įstaigų vadovų, valdymo ar priežiūros organų narių rinkimui, skyrimui.

Taip pat siūloma pasidomėti, kokią informaciją teisėsaugos ir žvalgybos institucijos teikė kompetentingoms institucijoms, kaip į ją reaguota.

Savo išvadas tyrėjai turėtų pateikti iki kitų metų gegužės 1 dienos. Tuo metu vyks prezidento, Europos Parlamento rinkimų kampanija.

Iš 12 komisijos narių septyni yra „valstiečių“ atstovai. Jos nariais taip pat paskirti du socialdarbiečiai, po vieną "tvarkietį", liberalą ir Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovą.

Konservatoriai ir socialdemokratai atsisakė dalyvauti komisijos darbe.

Naują tyrimą inicijavo valdančiųjų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis. Jo teigimu, praėjusią sesiją atliktas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimas iš esmės dėl tų pačių dalykų parodė, kad tyrimą reikia tęsti.

Seimas birželio pradžioje patvirtino NSGK parlamentinio tyrimo išvadas. Jomis grėsme valstybės sąrangai ir nacionaliniam saugumui pripažintas neteisėtas Rusijos energetikos bendrovės "Rosatom" ir lietuviško koncerno "MG Baltic" veikimas. Konstatuota, kad "MG Baltic" vadovai įgyvendino politinį scenarijų, pagal kurį siekta įkurti naują, koncerno interesus tenkinančią liberalų partiją. Įsteigus su koncerno vadovais artimai susijusį Liberalų sąjūdį, per mažiau nei 10 metų "MG Baltic" tapo įtakingiausia Lietuvos verslo ir įtakos grupe.

Taip pat konstatuota, kad politikai, verslininkai ir žiniasklaidos atstovai siekia apeiti draudimą juridiniams asmenims finansiškai remti partijas. Tokiu atveju remiama grynaisiais pinigais, suteikiant nuolaidas, per įvairius fondus apmokant sąskaitas, užslėptą reklamą.