A. KAUŠPĖDAS: TAI YRA VEIKIMAS PRIEŠ VALSTYBĘ

LRT TELEVIZIJOS laidoje „LRT forumas“ Vilniaus ir Neringos savivaldybių merai susirėmė su Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos vadovais, kaip miestų plėtrą suderinti su įstatymų reikalavimais.

„Ministrų įsakymai prieštarauja tarpusavyje. Ši vyriausybė yra geranoriška, bet sprendimai įstrigę vidurinėje grandyje, kontroliuojančiose institucijose“, – sakė Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis.

Dar griežčiau pasisakė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius: „Miesto centrinė dalis visiškai sustos, jeigu bus įgyvendinti Kultūros ministerijos sumanymai, kad visi paveldo pastatai gali būti naudojami tik pagal jų pirminę paskirtį. Tai yra mūsų šalies marinimo strategija. Vien Vilniuje dėl to sustoja apie 40 projektų. Aplinkos ministerija ir Nacionalinė žemės tarnyba per pusmetį radikaliai pakeitė nuomonę.“

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vadovas Albertas Stanislovaitis įsitikinęs, kad valstybės tarnautojai privalo vadovautis tokiais teisės aktais, kokie yra priimti, ir nekalti, jeigu jie pasenę.

„Mes matome vieną problemą – Kaune išduodama 5 kartus mažiau neteisėtų statybos leidimų, negu Vilniuje. Ne mes turime eiti pas merą, o meras paklausti, ar savivaldybės išduotas statybos leidimas bus teisėtas“, – kalbėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos vadovė Eglė Kuklierienė.

Kultūros paveldo departamento direktorės pavaduotojas Algimantas Degutis sakė, kad jo vadovaujamos institucijos pozicija skiriasi nuo Statybų inspekcijos: „Nauji statiniai paveldo teritorijoje gali būti – ir Neringoje, ir Vilniuje.“

Aplinkos viceministras Martynas Norbutas teigia gaunantis daug pasiūlymų iš Lietuvos savivaldybių asociacijos ir į juos atsižvelgiantis.

„Žalgirio stadiono atveju ten ir turėjo stovėti Žalgirio stadionas. Keisti žemės paskirtį galima tik tada, jeigu nelieka galimybės naudoti pagal ją. Bendradarbiavimas yra, prieštaraujančios tarpusavyje įstatymų nuostatos bus keičiamos, jau apsvarstytos Seimo komitete“, – aiškino žemės ūkio viceministras Artūras Bogdanovas.

„Jeigu dokumentai yra morališkai pasenę, jie tampa gyvenimo stabdžiu. Statybos sektoriuje, projektuotojų bendruomenėje yra daug pasimetimo. Toks įspūdis, kad valstybė veikia prieš verslą, verslas yra demonizuojamas. Elgtis kaip teisiniam robotui – tai reiškia nepildyti teisėtų bendruomenės lūkesčių. Tai yra veikimas prieš valstybę“, – svarstė architektas Algirdas Kaušpėdas.

Plačiau apie tai – laidos įraše.