KYLA REITINGAS: NAUJAS SOCIALDEMOKRATŲ PARTIJOS ĮVAIZDIS PASITEISINO?

Pastarosios gyventojų apklausos rodo kylančius Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) reitingus.

Tai, kad pastarąjį mėnesį visuomenės pasitikėjimas LSDP augo, o jų oponentų atskilusioje Lietuvos socialdemokratų darbo partijoje (LSDDP) šiek tiek sumenko, ekspertai sieja su suintensyvėjusia LSDP komunikacija ir viešojoje erdvėje plačiai transliuotais partijos reklaminiais klipais.

Visgi politikos ir viešųjų ryšių ekspertai neskuba kalbėti apie krizės LSDP ir apskritai socialdemokratų stovykloje pabaigą. Nors, viena vertus, jie teigiamai atsiliepia apie LSDP inicijuotas viešųjų ryšių akcijas, kurios savo kokybe gerokai pralenkė ankstesnius jų mėginimus reklamuotis ir komunikuoti su visuomene, tačiau, kita vertus, pažymi politologai, Gintauto Palucko vedamų socialdemokratų potencialas lieka stipriai priklausomas nuo Gedimino Kirkilo vadovaujamos LSDDP.

Pasak jų, LSDP ir kol kas nepakankamai visuomenėje atpažįstamo G. Palucko tolesni reitingai priklausys ne tik nuo to, ar jie patys tęs pradėtą partijos komunikaciją, bet ir nuo to, ką darys viešojoje erdvėje praktiškai nesireiškiantys LSDDP priklausantys socialdemokratų senbuviai. Galiausiai, akcentuoja politologai, socialdemokratams toliau tarpusavyje konfliktuojant ir veikiant atskirai, net gerai organizuota komunikacija gali būti užgožta kairiaisiais lozungais grįsto „valstiečių“, „darbiečių“ ir „tvarkiečių“ kalbėjimo.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ birželio 20-liepos 3 dienomis vykusi apklausa parodė, kad, jei artimiausiu metu vyktų rinkimai į Seimą, didžiausią gyventojų palaikymą turėtų Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (15,2 proc. prieš mėnesį 15,7 proc.) bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (13,8 proc., prieš mėnesį 13,2 proc.).

Jie buvo praktiškai nužudę savo komunikaciją ir buvo iš esmės išnykę iš viešosios erdvės, o partijoms, kurios nesirodo viešojoje erdvėje, tikėtis rezultatų neverta.

Socialdemokratai, pastarąjį mėnesį sulaukę didžiausio visuomenės teigiamo vertinimo pakilimo, reitingų lentelėje rikiuojasi treti. Juos palaikytų 8,7 proc. rinkėjų. Prieš mėnesį LSDP turėjo 5,9 proc. palaikymą.

Su 6,9 proc. palaikymu ketvirtoje vietoje - Darbo partija (prieš mėnesį 6,6 proc.). Partiją Tvarka ir teisingumas palaikytų 6,6 proc. Tokių prieš mėnesį buvo šiek tiek daugiau - 7,5 proc.

Paskutinės 5 proc. barjerą perkopė Lietuvos centro partija (5,8 proc., prieš mėnesį 3,8 proc.) ir Lietuvos liberalų sąjūdis (4,9 proc. prieš mėnesį 4 proc.).

Toliau rikiuojasi Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (3,4 proc. prieš mėnesį 3,1 proc.), populiarumo šiek tiek netekusi Lietuvos socialdemokratų darbo partija (2,7 proc. prieš mėnesį 3,9.) bei Lietuvos laisvės sąjunga /liberalai (1,8 proc. prieš mėnesį 3 proc.

Trys iš dešimties (30 proc.) respondentų nurodė, kad jie nedalyvautų Seimo rinkimuose arba yra neapsisprendę, už ką balsuoti.

Eltos kalbinti ekspertai palankiai įvertino pastaruoju metu suaktyvėjusią politinę LSDP reklamą ir neatmetė galimybės, kad būtent ji galėjo prisidėti prie staiga šoktelėjusių partijos reitingų.

Tiesa, pagyrų intensyviai televizijoje ir socialiniuose tinkluose pastaruoju metu transliuotas LSDP politinis klipas susilaukė ne tiek dėl originalaus ir paveikaus savo turinio, kiek dėl to, kad savo kokybe stipriai pralenkė ankstesnius LSDP reklaminius sumanymus.

Prieš dvejus metus Šventojoje nufilmuotas socialdemokratų partijos 120 metų minėjimas susilaukė daug viešos kritikos ir internautų patyčių. Kelių šimtų raudonai apsirengusių socialdemokratų mosavimas balionais ir vizualiai neskoningai atliekamas partijos himnas įvaizdžių specialistų buvo įvertintas kaip tragiškas, sovietinius reliktus primenantis komunikacijos aktas.

Tuo tarpu pastarojoje, „youtube“ puslapyje daugiau nei 200 tūkst. kartų peržiūrėtoje LSDP politinėje reklamoje, kurioje socialdemokratų pirmininkas G. Paluckas kalba apie partiją lydinčius pokyčius ir Lietuvai būtinas socialdemokratines vertybes, ekspertai įžvelgė teigiamų atgimstančios socialdemokratų politinės komunikacijos ženklų.

LSDP komunikacijos skyriaus vadovo Justino Argusto teigimu, partija pastaruoju metu skiria daug dėmesio supažindinant visuomenę su svarbiais LSDP vykstančiais pokyčiais. Pasak jo, inicijuota pokyčių kampanija buvo būtina, nes buvo tapę nebeaišku, kas apskritai yra socialdemokratija.

Su partijoje vykstančiais pokyčiais, Eltai aiškino J. Argustas, be kita ko, visuomenei praneša minėtas vaizdo klipas, transliacijos radijuje, reklama internete. Visos šios priemonės kviečia susipažinti su įgyvendinama LSDP 5 žingsnių pokyčio programa. Be to, minėjo LSDP komunikacijos vadovas, lapkritį bus paskelbta ir LSDP politinė programa - socialdemokratinė vizija Lietuvai iki 2024 metų.

Komunikacijos specialisto Arijaus Katausko teigimu, socialdemokratų vykdoma reklaminė kampanija yra paprasta, tačiau intensyvi ir gerai apgalvota. Jis pabrėžė, kad nors politinio klipo sumanymas ir turi spragų, yra nepalyginamas su Algirdo Butkevičiaus pirmininkavimo metu pajuokų sulauksiu socialdemokratų nufilmuotu partijos jubiliejaus šventimu prie Baltijos jūros.

Pasak jo, reklama greičiausiai siekta susigrąžinti pabėgusius LSDP rinkėjus ir padėti apsispręsti tiems, kurie vis dar blaškosi tarp dviejų skilusių socialdemokratų stovyklų.

A. Katausko nuomone, ilgą laiką LSDP komunikacija buvo šešėlyje. Todėl, atkreipė dėmesį ekspertas, kurį laiką kritusiais partijos reitingais nereikėtų labai stebėtis. Tuo tarpu pastaruoju metu, pabrėžė A. Katauskas, galima įžvelgti tam tikrą proveržį.

„Lyginant su prieš tai buvusia komunikacija, pastarojo mėnesio komunikaciją galima vertinti vienareikšmiškai teigiamai. Jie buvo praktiškai nužudę savo komunikaciją ir buvo iš esmės išnykę iš viešosios erdvės, o partijoms, kurios nesirodo viešojoje erdvėje, tikėtis rezultatų neverta“, - aiškino A. Katauskas.

Pasak jo, socialdemokratai pasirinko gana saugią reklaminės kampanijos strategiją.

„Jie pasirinko saugų būdą ir vengė provokuoti diskusijas ar komunikuoti kažkokias papildomas žinutes. Tiesiog išnaudoti reklamines priemones. Aš tai vertinčiau teigiamai. Tačiau reikėtų žiūrėti ne tik į tai, ką jie padarė dabar, o į tai, ką darys toliau. Nes jei po visos šios kampanijos nėra jokio plano, kaip užsitikrinti, tolesnį matomumą, tai pinigai bus tiesiog išmesti į orą“, - teigė A. Katauskas.

A. Katauskas neatmetė, kad LSDP vykdyta kampanija siekta stiprinti ir G. Palucko, kaip partijos lyderio, pozicijas.

Pastarųjų apklausų duomenimis, G. Paluckas vertinamas labiau neigiamai nei teigiamai. Teigiamai politiką vertina 30 proc. šalies gyventojų, o neigiamai 46 proc.

Nors šiuo rodikliu G. Paluckas lenkia principinį savo konkurentą - Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (LSDDP) pirmininką Gediminą Kirkilą (teigiamai vertina - 22 ir neigiamai - 59), vis dėlto pagal palankaus vertinimo rodiklį atsilieka nuo kitų politinių partijų lyderių. G. Palucką lenkia Remigijus Žemaitaitis (atitinkamai 46 ir 33), Naglis Puteikis (38 ir 42), Gabrielius Landsbergis (32 ir 57), Eugenijus Gentvilas (31 ir 48).

Kartu G. Palucką, lyginant su visų kitų politinių partijų lyderiais, didžiausia visuomenės dalis neturi nuomonės. 24 proc. respondentų G. Palucko nežino arba apie jį neturi nuomonės. Šiuo atžvilgiu G. Paluckas reitingas yra geresnis nei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininko Valdemaro Tomaševskio. Apie pastarąjį nieko negirdėjo arba nuomonės neturi 25 proc. gyventojų.

A. Katauskas pripažino, kad G. Palucko reitingai yra gana žemi. Tačiau ekspertas neatmetė galimybės, kad jei LSDP nenutrauks pradėtos komunikacijos ir ją vystys išnaudojant įvairias priemones, ne itin geri partijos pirmininko reitingai galėtų krypti į teigiamą pusę.

Visgi komunikacijos ekspertui kilo klausimų, kodėl intensyviai transliuotame reklaminiame klipe visas dėmesys atiteko G. Paluckui, kai LSDP gretose, anot jo, dar yra likusių visuomenei gerai atpažįstamų politikų veidų. Ekspertas pabrėžė, kad, nepaisant to, jog tai galėjo būti daroma tendencingai, siekiant spręsti G. Palucko atpažįstamumo visuomenėje problemą, A. Katausko manymu, per didelis susifokusavimas į partijos lyderį per mažai pasako apie patį partijos atsinaujinimą.

Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytoja Rima Urbonaitė taip pat neatmetė galimybės, kad socialdemokratų reintingų pakilimas galėjo būti susijęs su pastaruoju metu suintensyvėjusia LSDP politine reklama. Tačiau politologė sakė nesanti labai optimistiška, kad panaši LSDP reitingų augimo tendencija išsilaikys ir ateinantį mėnesį.

„Reitingų šoktelėjimas gali būti tik epizodinis momentas. Todėl pasakyti, ar tai bus tendencija, kol kas yra labai sudėtinga. Jeigu nebus daugiau tolesnių proaktyvių veiksmų, tai aš manau, kad šis teigiamas impulsas gali išlikti tiesiog momentiniu. Kitaip tariant, jei jie nebesistengs ir toliau kažkokiu būdu būti pastebimi viešojoje erdvėje, mes galime matyti LSDP populiarumo tirpimą“, - aiškino politologė.

MRU dėstytojos teigimu, vienas iš svarbių veiksnių, turėsiančių įtakos tam, ar G. Palucko ir jo vedamų socialdemokratų populiarumas didės, yra ir LSDDP aktyvumas. Kol kas, svarstė R. Urbonaitė, G. Kirkilo vadovaujamos partijos aktyvios komunikacijos beveik nėra. Tačiau jei ateityje LSDDP suaktyvėtų, tai galėtų turėti įtakos ir LSDP reitingams, nes maišaties ir painiavos bei sudėtingos konkurencijos tarp šių partijų tikrai netrūksta.

Visgi, R. Urbonaitės nuomone, G. Kirkilui ir LSDDP bus kur kas sunkiau visuomenę sudominti siunčiamomis politinėmis žinutėmis ar įtikinti politiniu vertybiniu atsinaujinimu nei realiai Seimo darbuose nedalyvaujančiam G. Paluckui.

„Gintautas Paluckas tą daryti gali, nes yra naujas pirmininkas, jis gali kurti naują partijos įvaizdį. Tuo tarpu Gediminui Kirkilui šis klausimas sudėtingesnis. Jo komanda politikoje seniai matoma, su ja siejamos ir LSDP problemos. Tad vadinamajam „partijos žiedui“, į komandą pasikvietusiam senuosius „darbiečius“, kalbėti apie kažkokį atsinaujinimą bus labai sudėtinga. Ko gero, jiems belieka kalbėti tik apie patirtį, stabilumą ar tiesiog kritikuoti G. Palucką. O ar tai išveš partiją - tikrai neaišku“, - samprotavo R. Urbonaitė.

Tuo tarpu Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis buvo ganėtinai atsargus vertindamas LSDP reitingų pakilimą ir tvirtino nemanąs, kad vien dėl suintensyvėjusios politinės reklamos būtų galima tikėtis reikšmingos pažangos.

L. Bielinio manymu, kol kas pagrindinė socialdemokratus slegianti problema yra ne tiek prasta partijos komunikacija, kiek užsitęsęs kairiosios politinės jėgos skilimas, gerokai apsunkinęs rinkėjų identifikavimąsi kairiuoju elektoratu.

„Šiandien dešinioji identifikacija stiprėja, o kairioji lieka išblaškyta. Todėl rudenį mes susidursime su problema, kai kairiosios politikos ieškantis rinkėjas bandys save identifikuoti su tokiomis partijomis kaip „darbiečiai“, „tvarkiečiai“, „valstiečiai“, - aiškino profesorius. Jo nuomone, socialdemokratinėms partijoms toliau tarpusavyje konkuruojant ir nesurandant visus socialdemokratus suvienyti pajėgaus lyderio, Lietuvos socialdemokratai rizikuos, kad jų vietą ateityje užims į panašų rinkėją taikantys „valstiečiai“ ar Darbo partija.

Susipriešinusių kairiųjų politikų kontekste jis vertino ir G. Palucko vadovaujamų socialdemokratų galimybes pastarojo mėnesio reitingo kilimą paversti tendencija. Anot L. Bielinio, nepaisant investicijų į politinę komunikaciją, atsinaujinančios LSDP kuriamas naratyvas yra gana ribotas. Todėl, politologo nuomone, vien tik reklamos, siekiant atgaivinti ne geriausius laikus išgyvenančią partiją, neužteks.

„Gintauto Palucko kuriamo naratyvo ribotumas yra tai, kad deklaruojamas socialdemokratų atsinaujinimas vyksta socialdemokratų skilimo proceso metu. Regionuose dar nenutilo ir nesibaigė pasirinkimo momentas - kuriuos socialdemokratus reikėtų palaikyti“, - kalbėjo L. Bielinis, pabrėždamas, kad partijos dalijimasis vis dar vyksta.

„Iš tikrųjų svarbiausias veiksnys, kuris gali būti padarytas ir kuris, mano galva, privalo būti padarytas, tai socialdemokratų susivienijimas. Kažkokiu pagrindu jie turi surasti bendrą vardiklį, kurio pagrindu galėtų suartėti ir susitarti“, - apibendrino profesorius.

Kl.: Jei rytoj vyktų rinkimai į Seimą, už kurią iš šių partijų jūs balsuotumėte arba būtumėte linkęs (-usi) balsuoti?

Ši apklausa yra Lietuvos naujienų agentūros ELTA ir Lietuvos-Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos Tyrimai" bendras projektas. Skelbiant apklausos duomenis nuoroda į ELTA ir “Baltijos tyrimus” būtina.