LAISVĖS KOVŲ KOMISIJOS NAIKINIMUI PRIEŠTARAUJA POLITINIAI KALINIAI IR TREMTINIAI

Politinių kalinių ir tremtinių organizacijų atstovai kritikuoja valdančiųjų iniciatyvą sujungti Seimo Valstybinės istorinės atminties ir Laisvės kovų komisijas.

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos valdybos pirmininkė Rasa Duobaitė-Bumbulienė pažymi, kad Laisvės kovų komisija rūpinasi tremtinių, buvusių politinių kalinių klausimais, ją panaikinus šie žmonės esą liks be adekvataus valstybės rūpesčio.

„Mus kaip organizaciją, vienijančią nuo sovietų okupacijos nukentėjusius asmenis, liūdina, nes dar nemaža dalis žmonių, kurie tai išgyveno, gyvi, ir jiems šiuo metu reikia tikro valstybės rūpesčio, dėmesio. Būtent tokios funkcijos ir nustatytos Laisvės kovų komisijos nuostatose“, – per spaudos konferenciją Seime pirmadienį sakė R. Duobaitė-Bumbulienė.

Visuomeninės tarybos prie Laisvės kovų komisijos pirmininkas Gvidas Rutkauskas teigė, kad „jungiamos dvi komisijos, kurios dirba visiškai skirtingus darbus“.

„Prie Laisvės kovų komisijos esanti taryba, kurios nariai yra 16 patriotinių organizacijų atstovai, tikrai yra ir pasipiktinę, ir nesuprantame, ir nepritariame šitai procedūrai, tų dviejų komisijų jungimui“, – sakė G. Rutkauskas.

Jis pažymėjo, kad kol Valstybinės istorinės atminties komisijos klausimų spektras yra itin platus, tuo metu Laivės kovų komisija rūpinasi žmonėmis, kurie yra gyvieji istorijos liudininkai.

„Mes, tremtiniai, politkaliniai ir kiti laisvės kovotojai, esame pergyvenę visa šita, mes galime patarti, ir iš esmės mūsų nuomonės šioje vietoje nebeklaus. Prie Laisvės kovų komisijos buvo visuomeninė taryba, joje sprendėme įvairius klausimus, eliminavimas tarybos iš šių dviejų komisijų sujungimo mums yra nepriimtinas“, – sakė G. Rutkauskas.

„Žiūrėdamas, ką kuri komisija veikia, pagrindiniai darbai Laisvės kovų komisijos – rūpinimasis politkalinių teisių įgyvendinimu, rūpinimasis grįžusiais tremtiniais, jų gerbūviu, o kitos komisijos, Istorinės atminties komisijos, tokie daugiau politinio pobūdžio klausimai kaip istorinės atminties įamžinimas, įprasminimas, iš esmės matome, kad tie klausimai skirtingi ir komisijų nereikėtų jungti“, – kalbėjo G. Rutkauskas.

Valstybinės istorinės atminties komisijos vadovas „valstietis“ Arūnas Gumuliauskas tvirtina, kad pasipiktinimas galėjęs kilti iš nežinojimo, nes patariamoji taryba prie Laisvės kovų komisijos nebus naikinama, tik veiks prie kitos komisijos, o „tas dubliavimas nėra racionalus ir daug racionaliai būtų sujungti jėgas ir dirbti kartu“.

A. Gumuliauskas BNS taip pat teigė, kad Valstybinės istorinės atminties pagrindu sujungta komisija Seimo statute bus įrašyta kaip nuolatinė komisija, tad permainos iš esmės „problemos sprendimą pakels į gerokai aukštesnį lygį“.

„Ji išlieka, niekas nesikeičia, tik įvyksta susijungimas ir pakeliama į aukštesnį lygį, praktiškai komisija įgyja komiteto teises. Praktiškai šiandien Laisvės kovų komisijos egzistencija priklauso nuo Seimo noro įsteigti tokią komisiją ar neįsteigti. Jei mes įrašytume į Seimo statutą pakeitimą dėl nuolatinės komisijos, iš tikrųjų nuo Seimo kitos kadencijos narių margumyno nepriklausytų toks komisijos likimas, ji bet kokiu atveju dirbtų“, – sakė komisijos vadovas.

Spaudos konferencijoje dalyvavęs konservatorius parlamentaras Arvydas Anušauskas teigė, kad „Istorinės atminties komisija turėtų užsiimti reikalais, kurie siekia gilius amžius, nuo Žalgirio mūšio iki 1863 metų sukilimo, 1918 metų, šimtmečio minėjimo“.

„Daugumos tų įvykių liudininkų nėra, šiuo atveju mes kalbame apie gyvus žmones, kurie gyvena tarp mūsų, ir jie nori ir dėmesio, dėl to reikalinga speciali komisija“, – sakė A. Anušauskas.

Jis teigė, kad dar yra aktualių neišspręstų klausimų, susijusių su tremčių, laivės kovų laikotarpiu.

„Pavyzdžiui, ne visiems tremtyje gimusiems vaikams yra suteiktas nukentėjusio asmens statusas dėl įstatymo spragų“, – sakė parlamentaras.

Valdantieji rugsėjo pabaigoje paskelbė planuojantys sujungti Seimo Valstybinės istorinės atminties ir Laisvės kovų komisijas.

„Tai – pirmas žingsnis, kuris leis sutelkti dviejų dabar atskirai dirbančių parlamentinių institucijų pajėgas“, – paskelbtame pranešime informavo A. Gumuliauskas.

„Šiuo metu Seime veikia net kelios komisijos, kurios sprendžia su valstybės istorine atmintimi susijusias problemas. Tai reikalinga ir prasminga. Taip valstybė kuria ir puoselėja tradicijas, formuoja pagarbos valstybei kultūrą. Tačiau šiandien ši veikla dar gana atsitiktinė, išskaidyta į kelias institucijas. Tą reikia keisti“, – tvirtino A. Gumuliauskas.

Laisvės kovų komisijai vadovauja socialdemokratas Juozas Olekas. Socialdemokratų partija po rinkimų sudarė koaliciją su „valstiečiais“, bet iš jos pasitraukė ir šiuo metu yra opozicijoje.