LIBERALŲ KANDIDATAS PREZIDENTO RINKIMUOSE – P. AUŠTREVIČIUS

Liberalų sąjūdžio kandidatu prezidento rinkimuose bus keliamas europarlamentaras Petras Auštrevičius.

Per kandidato rinkimus surinkęs 453 balsus jis aplenkė partijos kolegą, Seimo narį ir buvusį ambasadorių prie UNESCO Arūną Gelūną, surinkusį 368 balsus.

Kandidatą į prezidentus elektroniniu balsavimu galėjo rinkti visi liberalai, sumokėję partijos nario mokestį. Tokių buvo 2,8 tūkst., balsavime dalyvavo per 800 partiečių.

Dvi dienas trukusio balsavimo rezultatai paskelbti šeštadienį per suvažiavimą Kėdainių rajone.

Kalbėdamas apie savo programą kandidatas pabrėžė mokesčių mažinimą.

„Šešėlinė ekonomika yra pančiai ant Lietuvos ekonomikos kojų, o pats geriausias vaistas – mažesni mokesčiai. Kai neapsimoka slėpti, niekas ir neslėps. Mokesčių reforma pasiteisins tik tada, kai ji racionaliai sumažins mokesčius – turime mažinti daro jėgos apmokestinimą“, – pretendentų debatų metu kalbėjo P. Auštrevičius.

Šešėlinė ekonomika yra pančiai ant Lietuvos ekonomikos kojų, o pats geriausias vaistas – mažesni mokesčiai.

Europarlamentaras taip pat pabrėžė būtinybę įteisinti dvigubą pilietybę, taip pat kalbėjo apie būtinybę skatinti vidinį darbo jėgos mobilumą Lietuvoje, darbo rinkos atvėrimą.

„Žmonės bijo nutolti nuo namų labiau nei 10-15 kilometrų. Europos šalys gyvena kitaip. Galbūt galėtume tai išspręsti kompensuodami kelionės į darbą kaštus. Trečia, lietuviai važiuoja dirbti svetur, galbūt kažkas nori atvažiuoti dirbti čia, kurti verslą ir savo kompetenciją atiduoti Lietuvai – atverkime darbo rinką“, – kalbėjo P. Auštrevičius.

Europarlamentaras P. Auštrevičius yra vienas iš Liberalų sąjūdžio įkūrėjų, pirmasis jos pirmininkas. Buvo vyriausias derybininkas derybose dėl Lietuvos narystės Europos Sąjungoje.

Liberalų suvažiavime taip pat pakeisti įstatai, kad partijos pirmininkas bus renkamas visuotiniu partijos narių balsavimu.

Seimo ir Europos Parlamento rinkimuose partijos keliami kandidatai ir jų sąrašai taip pat bus reitinguojami visuotiniu partijos narių balsavimu.

Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks 2019 metų gegužę.

Kol kas oficialiai sieksiantys būti kandidatais į prezidentus paskelbė europarlamentaras Valentinas Mazuronis, Seimo nariai Naglis Puteikis, Aušra Maldeikienė. Buvę diplomatai Vygaudas Ušackas ir Žygimantas Pavilionis paskelbė dalyvausiantys konservatorių pirminiuose kandidatų į prezidentus rinkimuose.

Kiti potencialūs kandidatai SEB banko ekonomistas Gitanas Nausėda, parlamentarė Ingrida Šimonytė, eurokomisaras Vytenis Andriukaitis, premjeras Saulius Skvernelis, visuomenės nuomonės apklausose aukštai įsitvirtinęs Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis savo sprendimo dar nepaskelbė.

Už šaukimą į kariuomenę

Liberalų pretendentai kandidatuoti prezidento rinkimuose Arūnas Gelūnas ir Petras Auštrevičius pasisako už visuotinį šaukimą į kariuomenę, nors pastarasis prioritetą teiktų rezerviniam mokymui.

„Šią akimirką, kai ryte sąjungininkų raketos pasiekė cheminio ginklo bazes Sirijoje, aš pasisakyčiau už iraelietišką tvarką – visuotinis šaukimas skatina pilietiškumą, savo priedermės valstybei suvokimą ir pasirengimą ginti savo kraštą“, – pretendentų debatuose per liberalų suvažiavimą sakė A. Gelūnas.

Klausiamas, ar tai reiškia, jog karo prievolė galiotų ir merginoms, A. Gelūnas sakė nematantis „jokio skirtumo tarp vyrų ir moterų krašto gynimo kontekste“.

P. Auštrevičius sakė, kad prieš keletą metų grąžinus karo prievolę reikėjo daugiau viešos diskusijos, „o ne taip ryte nueiti ir padaryti tą sprendimą“. Bet kartu sakė šiuo metu pritariantis šauktinių grąžinimui į kariuomenę.

„Piliečiai turi ginti savo valstybę“, – sakė P. Auštrevičius.

„Dabar aš pritariu, selektyviam šaukimui, aš pritarčiau rezerviniam mokymui, ypatingai, daug daugiau galbūt nei visuotiniam šaukimui“, – sakė P. Auštrevičius.

Dalinis šaukimas į kariuomenę buvo grąžintas 2015 metais, reaguojant į Rusijos veiksmus Ukrainoje. Šiais metais šaukiama 3,8 tūkst. karo prievolininkų.

Kalbėdami apie savo programas P. Auštrevičius akcentavo mokesčių mažinimą, ilgalaikį susitarimą šiuo klausimu. A. Gelūnas prioritetą teikė švietimui.

„Mūsų mažėja, šeimos nesijaučia tvirtai, jos nežino, kaip bus rytoj. Negali Lietuvoj mažėti žmonių, antra problema, pastovi reformų virtinė, kiekviena Vyriausybė atėjusi sako mes darysime reformas, ir nepadaro“, – sakė P. Auštrevičius.

„Man reformos ekonomikoje reiškia viena – mokesčiai turi mažėti. Nemažėjantys mokesčiai nereiškia jokių pokyčių, bet kaip tai padaryti – per nacionalinį susitarimą, sujungiant visų idėjas, ir kad tai bus ne dviem, trims metams, toliau į ateitį, štai kas svarbu“, – sakė P. Auštrevičius.

A. Gelūnas sakė pats, kaip atėjęs iš akademinės aplinkos, tikintis išsilavinusiu žmogumi, tad ir jo prioritetas būtų švietimas.

„Aš akcentuoju švietimą, kadangi mes esam sveiko proto liberalai, o sveikas protas nekyla be išsilavinimo. Manau, su išsilavinimo kokybe, su švietimu, ne tik didžiųjų miestų centruose, bet visuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose, turime nemažai iššūkių“, – kalbėjo A. Gelūnas.

Opozicinis Liberalų sąjūdis šeštadienį susirinko į suvažiavimą Kėdainių rajone. Per jį paaiškės balsavimo rezultatai dėl kandidato į prezidentus.

Kandidatą į prezidentus liberalai renkasi iš dviejų politikų – europarlamentaro P. Auštrevičiaus ir Seimo nario, buvusio Lietuvos ambasadoriaus prie UNESCO Arūno Gelūno.

Balsavimas vyksta elektroniniu būdu, jame gali dalyvauti visi nario mokestį susimokėję partijos nariai.

Prezidento rinkimai Lietuvoje vyks 2019 metų gegužę.