Seimas ketvirtadienį ėmėsi valdančiųjų pataisos, kuri Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) valdyme neleistų dalyvauti partiniams asmenims.

Už tokią Konstitucijos pataisą po pateikimo balsavo 57 Seimo nariai, prieš buvo 38 ir keturi parlamentarai susilaikė. Toliau pataisą svarstys Seimo komitetai.

Prieš pataisą balsavusių konservatorių atstovas Jurgis Razma kaltino valdančiuosius taip norint pasirodyti LRT nepriklausomumo gynėjais, nors iš tiesų siekia daryti įtaką visuomeniniam transliuotojui.

Konstitucijos pataisą pristatęs Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis gynėsi, kad tokie kaltinimai nepagrįsti.

„Gal jums vis dėlto reikėtų tiesiai šviesiai pripažinti, kad jūsų iniciatyva yra reakcija į atskleistas jūsų užmačias užvaldyti nacionalinį transliuotoją, keičiant jo valdymo struktūrą ir principus, ir dabar norite parodyti, kad jūs esate karštieji LRT nepriklausomumo šalininkai, eliminuodami partijų atstovus“, – sakė J. Razma.

R. Karbauskis į tai atsakė, kad „nuomonė, kuri buvo skleidžiama viešojoje erdvėje, kad LVŽS ir valdančioji koalicija nori politizuoti LRT, buvo melas, niekada niekas tokio ketinimo neturėjo“.

„Tai yra sugalvota kažkieno idėja ir ji buvo skleidžiama viešojoje erdvėje. Jokio ketinimo niekas niekada nėra turėjęs ką nors užvaldyti“, – tvirtino R. Karbauskis.

Valdantieji siūlo papildyti Konstituciją nuostata, kad „visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą saugo įstatymas“ ir „visuomeninio transliuotojo organų nariai negali dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje“.

Pataisą teikia 52 Seimo nariai iš valdančiųjų Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Socialdemokratų darbo partijos bei „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijų, keli Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai.

Tarp teikėjų – premjeras Saulius Skvernelis, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, „valstiečių“ vadovas R. Karbauskis.

„Visuomeninio transliuotojo nepriklausomumui yra svarbus ir jo organų, o ypač tų, kurie atsakingi už transliuotojo valdyseną, nepriklausomumas nuo politinių partijų ir organizacijų. Dėl to siekiant užtikrinti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo apsaugą, yra svarbu jo nepriklausomumo principą įtvirtinti aukščiausios galios teisės akte“, – sako iniciatoriai.

Anot jų, pataisos apsaugos visuomeninį transliuotoją „nuo tiesioginės partinės įtakos tuo atveju, kai partijų ar politinių organizacijų nariai tampa jo organų nariais“.

Šiuo metu įstatymas numato, kad LRT valdymo organo – tarybos nariais – negali būti Seimo, Vyriausybės, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nariai, politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai, radijo ir televizijos stočių savininkai ir bendraturčiai, taip pat darbuotojai. Apribojimai dėl partinės priklausomybės nėra nustatyti.

Pataisas valdantieji teikia Seime svarstant Seimo komisijos atlikto tyrimo dėl LRT veiklos išvadas.

Išvadose teikiami siūlymai keisti LRT valdymo struktūrą. Visuomeninio transliuotojo vadovybė juos vertina skeptiškai ir nuogąstauja dėl grėsmės LRT nepriklausomumui.

Seime kol kas nepavyko patvirtinti LRT veiklos tyrimo išvadų. Pakeitus pagrindinį komitetą, jos vėl bus teikiamos svarstymui Seimui.