MŪŠIS DĖL CIVILINIO KODEKSO PATAISŲ DAR NEBAIGTAS
Beveik 100 žiniasklaidos atstovų pasirašė viešą kreipimąsi į prezidentę dėl Civilinio kodekso pataisų, galinčių „suvaržyti žiniasklaidos laisvę skelbti visuomenei reikšmingą informaciją apie viešus asmenis ir įtvirtinti politikų privilegijuotą apsaugą nuo kritikos“.
Seime prieš žodžio laisvę varžančias pataisas balsavo tik vienas parlamentaras – konservatorius Audronius Ažubalis, – kiti, 101, tądien dalyvavę posėdyje balsavo už jas. Tiesa, kai kurie po balsavimo dievagojosi atsipeikėję, neva, buvo suklaidinti, kad tai tik techninio pobūdžio pakeitimai.
Parlamentaras Mantas Adomėnas ėmė rinkti kolegų parašus kreipimuisi į prezidentę, kad ji vetuotų pataisas. Jei jos būtų priimtos, jomis būtų įtvirtinta nuostata, kad asmuo turi teisę teismo tvarka reikalauti atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, jam padarytą dėl garbės ir orumo pažeminimo bet kokia forma – raštu, žodžiu ar veiksmu. Taip pat skirtingai nei yra dabar, ši nuostata vienodai būtų taikoma ir viešiesiems asmenims, tarp jų ir politikams.
Mūsų tarnyba neturėjo pastabų tam pirminiam variantui, antrojo mes nesam net matę ir pamatėm, kaip ir visa visuomenė, tik po to, kai Seimas už jį jau nubalsavo.
Europos saugumo bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) rekomendavus, atsakomybė už šmeižtą šiemet buvo panaikinta Baudžiamajame kodekse. Kitaip tariant, Bendrijos šalyse netoleruotina, kad žurnalistus būtų galima sodinti į kalėjimą dėl profesinės veiklos. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras sako, kad garbę ir orumą ginančias nuostatas panaikinus Baudžiamajame kodekse, jos, neva, turėjusios atsirasti Civiliniame, kurio pataisas jis ir rengė, tačiau sako nesiūlęs naikinti nuostatų skirtumo ir jų taikymo tarp viešųjų ir privačių asmenų, kaip tai yra dabar. Toks siūlymas atėjęs vėliau iš vyriausybės.
„Vyriausybės išvada ilgokai nebuvo rašoma, po to mes ją gavome. Aš manau, kad vyriausybės išvadą turbūt rašė Teisingumo ministerija“, – sakė S. Šedbaras.
Ketvirtadienį portfelį perdavęs, buvęs Teisingumo ministras Juozas Bernatonis vardijo net keletą priežasčių, kodėl neduos interviu apie Civilinio kodekso pataisas: esą, gal jis nieko nežino, nes tuo metu jį kažkas galbūt pavadavęs, o gal pamiršęs ir, apskritai, jis nebenorįs kalbėti, apie savo, kaip Teisingumo ministro sprendimus, nes dabar jo kitos – Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pareigos.
S. Šedbaras sako, kad vyriausybės siūlymas naikinti skirtumą tarp viešųjų ir privačių asmenų atėjo paskutiniu metu, rudenį susirinkę komiteto nariai jam neprieštaravo. Parlamentaras teigia, prieštaravimų, neva, nesulaukęs ir iš žiniasklaidos atstovų. Tačiau Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos patarėja sako, kad su jais galutinis Civilinio kodekso pataisų variantas derinamas nebuvo.
„Mūsų tarnyba neturėjo pastabų tam pirminiam variantui, antrojo mes nesam net matę ir pamatėm, kaip ir visa visuomenė, tik po to, kai Seimas už jį jau nubalsavo. O jame panaikinamas skirtumas tarp viešųjų ir privačių asmenų ir, mūsų nuomone, tam tikra prasme įvedama galimybė privačiai cenzūrai, o būtent – viešųjų asmenų garbės ir orumo tam tikram suabsoliutinimui“, – sakė Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos patarėja Jūratė Kučinskaitė.
Agentūros BNS redaktorius Vaidotas Beniušis teigia, kad viešųjų ir neviešų asmenų kritikos ribos skiriasi. Pavyzdžiui, politikų atsakomybė ir jų priežiūra didesnė. Tačiau ieškinio atveju, įrodinėti savo tiesą privalėtų žurnalistas.
„Civiliniame kodekse, pagal šitas nuostatas, pareiga įrodyti, kad informacija yra teisinga tenka žurnalistui. Tai yra, jeigu aš sulaukčiau ieškinio, kad kažką parašiau neteisingai, tai ne tas, kuris pateikė ieškinį turėtų įrodinėti, kad tai yra melas, bet aš, na, turiu pareigą įrodinėti, kad ta informacija yra teisinga“, – kalbėjo V. Beniušis.
Advokatas Ąžuolas Čekanavičius teigia, kad ir be Civilinio kodekso pataisų, pakanka galiojančių teisės aktų ir suformuotos teismų praktikos ginti garbę ir orumą: „Jeigu tikrai yra peržengiamos tam tikros nuomonės raiškos ribos, tai ir dabar, pagal suformuotą teismų praktiką, galima puikiai ginti savo garbę ir orumą. Tai, ką aš dabar matau, yra akivaizdus bandymas gintis nuo neegzistuojančių baubų, o iš tikrųjų šia norma bus bandoma sureguliuoti visai kitus dalykus“.
Tai, ką aš dabar matau, yra akivaizdus bandymas gintis nuo neegzistuojančių baubų, o iš tikrųjų šia norma bus bandoma sureguliuoti visai kitus dalykus.
Pasak advokato, pagal civilinį kodeksą dažniausiai atsakovas būna visuomenės informavimo priemonė. Žurnalistų sąjungos pirmininkas teigia, kad sąžiningas viešojo intereso gynimas negali kiekvienąkart susidurti su teismo grėsme, o priimtos Civilinio kodekso pataisos tokią grėsmę padaro realią.
„EŽTT praktika ir Lietuvos teismų praktika labai aiškiai atsakė, kur yra skirtumas tarp vadinamųjų paprastų žmonių ir viešų asmenų, dažnai, aišku, mes turim galvoje politikus, įtakingus ir galingus žmones. Viešas asmuo, reikia pripažinti, su savo galiomis, turi labai daug privilegijų ir teisių, o žmonės paprasti turi bent vieną teisę juos kritikuoti ir tą teismai senai yra pasakę, – privatus žmogus labiau ginamas, viešas žmogus, šiuo atveju, kadangi jis galingesnis, turi susitaikyti, kad jį kritikuos aštriau ir apie jo gyvenimą žinos daugiau“, – kalbėjo Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius.
Prieš žurnalistų darbo varžymus pasisakė prezidentas Valdas Adamkus. Prezidentė Dalia Grybauskaitė taip pat sako, kad yra požymių, jog pažeidžiama žodžio laisvė. Prieš nuspręsdama vetuoti ar ne Civilinio kodekso pataisas, jas žada aptarti su žiniasklaidos atstovais, teisininkais, žmogaus teisių gynėjais.
Seime didžiausia Valstiečių ir žaliųjų frakcija vieningai balsavo už pataisas. Jų seniūnas Ramūnas Karbauskis teigia, kad pataisas rengė ne jie, todėl nebuvo įsigilinę. O prezidentei jas vetavus, žada iš naujo svarstyti.
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
BNS inf.4 komentarai -
12 komentarai -
3 komentarai
Jurgis ir Biržų