Politologė dėl noro mažinti Seimo narių skaičių sukritikavo V. Pranckietį | Diena.lt

POLITOLOGĖ DĖL NORO MAŽINTI SEIMO NARIŲ SKAIČIŲ SUKRITIKAVO V. PRANCKIETĮ

Mykolo Romerio universiteto (MRU) dėstytoja Rima Urbonaitė sako, kad Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio bei valdančiosios daugumos noras mažinti Seimo narių skaičių yra neadekvatus, neargumentuotas bei visuomenės emocijai pataikaujantis sprendimas.

Be to, tikina politologė, mažai tikėtina, kad, sumažėjus parlamentarų skaičiui, kartu atsiras ir kokybiškesnis Seimo darbas.

Politologė teigia, kad idėja mažinti Seimo narių skaičių parlamente yra mažų mažiausiai populistinė, suformuota reaguojant į visuomenės nepasitenkinimą tautos atstovų darbu. Pasak MRU dėstytojos, toks valdančiųjų pataikavimas visuomenės emocijai vargu ar prisidės gerinant Seimo darbo kokybę.

,,Iškeltas Seimo narių mažinimo klausimas yra susijęs su tuo, kad visuomenėje jaučiamas stiprus nusivylimas parlamento darbu. Kitaip tariant, jeigu Seimas dirbtų gerai, parlamentarų mažinimo klausimas nebūtų toks aktualus. Kuomet politikai patys inicijuoja Seimo narių mažinimą, jie tarsi ir sutinka su tuo, kad dirba labai blogai, kad nerodo kokybės. Kita vertus, tokiu būdu pataikaujant visuomenės norams, jie tarsi ir prisiima atsakomybę už tai, kad šiandien turime tokį Seimą, kokį turime“, - Eltai sakė R. Urbonaitė.

Kuomet politikai patys inicijuoja Seimo narių mažinimą, jie tarsi ir sutinka su tuo, kad dirba labai blogai, kad nerodo kokybės.

Pasak politologės, valdančiųjų pateikiamas argumentas, kad Seimo narių skaičių mažinti reikia dėl šalyje mažėjančio gyventojų skaičiaus, yra nelogiškas. Pasak R. Urbonaitės, gyventojų šalyje sumažėjo, tačiau pats rinkėjų skaičius nėra pakitęs. Tuo labiau, pabrėžia politologė, kad organizuojamu referendumu dėl dvigubos pilietybės balsuoti galinčių gyventojų skaičių siekiama dar labiau padidinti. Tai įvertinus, kalbėjo R. Urbonaitė, idėja mažinti Seimo narių skaičių atrodo nelogiškai.

MRU dėstytoja taip pat akcentavo, kad, sumažinus parlamentarų skaičių, sumažėtų ir Seimo priimamų sprendimų kokybė, nes, tvirtino ji, sumažėtų ir politikų, galinčių matyti paliktas įstatymų spragas.

,,Kuo mažiau Seimo narių, tuo mažiau tam tikro filtro, kuris neleistų priimti valstybei klaidingų ar ydingų įstatymų“, - sakė politikos ekspertė.

Apibendrindama R. Urbonaitė Eltai kalbėjo, kad toks politikų sprendimas yra tiesiog pigus noras įsiteikti rinkėjui, vietoje to, kad patys Seimo nariai pradėtų kelti institucijos kokybę bei autoritetą.

,,Man atrodo, kad čia yra mažų mažiausiai manipuliaciniai dalykai. Tai tiesiog pigus bandymas įsiteikti rinkėjui, vietoje to, kad patys politikai keltų Seimo darbo kokybę ar kad pats Seimo pirmininkas didintų Seimo autoritetą bei stengtųsi visuomenę įtikinti, kad dabartinis Seimas yra tinkamas“, - teigė R. Urbonaitė.

Pasak politologės, tokie valdančiosios daugumos sprendimai rodo, kad politikai, ko gero, patys nesuvokia Seimo narių vaidmens.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis laikosi pozicijos, kad Seimo narių skaičius turėtų būti mažinimas iki 121 parlamentaro. Pasak V. Pranckiečio, apie tokį Seimo narių skaičių kalba politologai.

,,Grįžčiau prie savo nuomonės, kad mes turime politologų rekomenduojamą skaičių 121, apie jį ir reikėtų diskutuoti (...) Jeigu mažėtų Seimo narių skaičius, tai, žinoma, galėtų jis mažėti sąskaita renkamųjų pagal sąrašą, kad vienmandatininkų procentas liktų didesnis“, - trečiadienį ,,Žinių radijui“ teigė V. Pranckietis.

Šiuo metu galiojantis Konstitucijos 55 straipsnis nustato, kad Seimą sudaro 141 Seimo narys.

 

Rašyti komentarą
Komentarai (15)

Anonimui

tai sakai bandai Karbauski prie Šakalienės primontuoti?Niekaip nesiseka jo pajudinti tai prisabačinsim vaikų grobimus?Maladiec tvartelini.gausi medalį už triūsą.Iš paties ožio:D

Jonas..

Mus reikia prijungti prie Lenkijos...mes valdyti valstybes nemokame....visa amziu mus kazkas valde......

Kęstas

Nieko, mokytojos dar palaipios per ministerijų langus, ir seimūnai iš baimės susimažins. Koks didžiausias tikslas, dėl kurio vertėtų demonstruoti ir streikuoti? "Pagrindinės pajamos apibrėžiamos kaip nedidelės, reguliarios išmokos kiekvienam teisėtam bendruomenės gyventojui, mokamos besąlygiškai kaip teisė, nepriklausomai nuo pajamų, darbo ar santykių su kitais žmonėmis statuso. Kadangi status quo yra nepagrįstas ir netinkamas, pagrindinių pajamų oponentai turėtų parodyti, kokią alternatyvą jie siūlo, kad užtikrintų pagrindinį saugumą, tuo pačiu didindami laisvę ir tarnaudami socialiniam teisingumui. Kolkas nėra tokio pasiūlymo." Nuorodas ir platesnį aptarimą galima rasti, guglinant žodžius apie mokslą-studijas-ekonomiką.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS