Premjeras įvardijo, kas kelia didžiausią grėsmę reformoms | Diena.lt

PREMJERAS ĮVARDIJO, KAS KELIA DIDŽIAUSIĄ GRĖSMĘ REFORMOMS

Didžiausią pavojų Vyriausybės inicijuotoms reformoms kelia kai kurių politikų noras vertinti jas per artėjančių rinkimų prizmę, sako premjeras Saulius Skvernelis.

„Kokios yra rizikos? Didžiausia rizika – tas pats mentalitetas, kai atėję nauja politinė jėga, nauji žmonės, jie sakė – niekada mums to nebus, mes nežiūrėsime per rinkimų prizmę. Jau šiandien matau, kad šitą sprendimą reikia vertinti per savivaldos rinkimų prizmę, šitą – per kažkurių kitų rinkimų prizmę. Čia yra didžiausia grėsmė“, – diskusijoje Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (VU TSPMI) sakė S. Skvernelis.

Kalbėdamas apie bendrojo ugdymo tinklo optimizavimą, jis pabrėžė, kad kai kuriems Seimo nariams „tenka teikti prognozes, kaip gali jų apygardoje atsiliepti tie sprendimai“, o „tas požiūris tampa vyraujantis“.

„Nesvarbu tai, kad šiandien jungtinėse klasėse yra penktokas, šeštokas ir septintokas, bet visgi, svarbu, kaip sureaguos, jei reikės daryti filialus mokyklos, stambinti, arba klases, kurios nesusiformuoja, galbūt, perkelti į kitą, gretimą mokyklą. Čia matau didžiausią grėsmę, tam tikrą užsispyrimą“, – sakė jis.

Anot S. Skvernelio, šiuo metu inicijuotoms reformoms  švietimo, sveikatos, mokesčių, inovacijų, šešėlinės ekonomikos mažinimo ir pensijų srityse situacija yra palanki dėl to, kad ji „subrandinta iš apačios“, priemonės numatytos Vyriausybės programoje ir priemonių plane, tam palankus ir ekonomikos ciklas, tam pritaria ir socialiniai partneriai – darbdaviai, profesinės sąjungos.

Vis dėlto premjeras pripažino, kad „šalutiniai procesai, rinkiminiai dalykai gali užgožti pagrindinius dalykus“.

Anot jo, panaši situacija, kaip ir dėl mokyklų pertvarkos, yra ir imantis sprendimų dėl ligoninių tinklo optimizavimo – tam irgi priešinasi kai kurie „vienmandatininkai“.

„Yra gydymo įstaigų, kur 80 proc. pacientų išvyksta į kitas teritorijas. Dabar žiūrėkite: politikas nori būti išrinktas savivaldybėje arba į Seimą. Man ta ligoninė tokiu atveju atrodo vertybė, nes jei aš ją išsaugosiu, gausiu kažkokių politinių taškų, sakysiu – žiūrėkite, ta ligoninė išsaugota“, – dėstė premjeras.

Anot jo, pakeitus ligoninės profilį, pavyzdžiui, į slaugos ligoninę, būtų galima išsaugoti ir darbo vietas, ir „įveiklinti ligoninę“ teikti kokybiškas paslaugas, taupyti biudžeto lėšas.

Vykdyti VK rekomendacijas skatins per biudžetą

Premjeras sulaukė klausimų, kodėl kai kurios ministerijos neįgyvendina Valstybės kontrolės rekomendacijų. Institucija šiemet pastebėjo, jog labiausiai vėluojama įgyvendinti auditų rekomendacijas valstybės ūkio ir rinkos kontrolės, teisingumo, valstybės turto ir finansų valdymo srityse.

Premjeras sako, kad į tai bus atsižvelgiama ministerijoms derantis dėl kitų metų asignavimų.

„Tai yra realus mechanizmas, kurį mes jau pradėjome taikyti formuojant kitaip biudžetą. Antras biudžetas bus formuojamas tokiu pačiu principu, kad nėra tokio poreikio – atėjau, pasakiau, duok man tiek, aš panaudosiu“, – aiškino premjeras.

„Yra finansuojamos labai aiškios reformos, visa kita, kas yra virš – ieškoma finansavimo šaltinių (...). Remiamės taip pat Valstybės  kontrolės išvadomis. Tai yra esminis dalykas, kuris gali padaryti lūžį realiai įgyvendinti Valstybės kontrolės išvadas. Paskata geriausia yra per biudžetą“, – pridūrė jis.

Biurokratiją suvaldė ne visos ministerijos

Paklaustas apie pertvarkos valstybės tarnyboje rezultatus, premjeras tikino, kad tai jau davė rezultatų ir Vyriausybės kanceliarijoje, atsirado galimybės samdyti rinkoje vertinamus specialistus.

Anot jo, jei bus pritarta Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimams, nuo kitų metų sausio tai leistų sukurti mažesnę, efektyvesnę, labiau motyvuotą valstybės tarnybą, kuri ambicingiems žmonėms leis „dirbti ir užsidirbti“, taip pat leistų atsisakyti kai kurių tarpinių grandžių, išlaikant dabartinį atlyginimų fondą kelti atlyginimus tarnautojams.

Vis dėlto premjeras atkreipė dėmesį, kad situacija gera ne visose ministerijose.

„Grubiai sakau, kad kai kurie galbūt ministrai nėra to biurokratinio aparato visiškai suvaldę. Šito įstatymo tikslas – nelaužant rankų atverti galimybes institucijos vadovui turėti tiek tarnautojų, kiek reikia kokybiškai darbą atlikti ir tiems tarnautojams atsiranda galimybė pakelti atlyginimus“, – aiškino S. Skvernelis.

Regionų ir Vilniaus gyventojai – panašūs

Atsakydamas į klausimą dėl Vilniaus ir kitų regionų skirtumų, jis sutiko, kad žvelgiant bendrai, didmiesčių, ypač sostinės bendruomenė yra kosmopolitiškesnė, atviresnė, nei regionuose, bet sako nematantis didesnių skirtumų tarp jaunimo ar viduriniosios kartos, gyvenančios didmiesčiuose ar mažesniuose miesteliuose.

„Didžiausias susipriešinimas galbūt yra mąstymas, kad visi ištekliai, resursai sueina į Vilnių skriaudžiant regionus (...). Yra dalis mito, kad visus resursus skiriame Vilniui“, – teigė Vyriausybės vadovas.

S. Skvernelis taip pat neatskleidė, ar dalyvaus prezidento rinkimuose tikindamas, kad šiuo metu koncentruojasi į Vyriausybės darbą, o tokių atsakymų labiausiai norėtų politiniai oponentai. Apie apsisprendimą jis žada informuoti kitą pavasarį.

Rašyti komentarą
Komentarai (1)

...

Premjeriuk, tik nereikia mūsų gąsdint, ne ne tau Seimui nurodinėt, kryptį nubrėžia Seimas, Vyriausybė TIK vykdo! (negi perversmą planuoji?)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS