PREMJERAS: KITĄMET PER 600 MLN. EURŲ BUS SKIRTA KOVAI SU SKURDU

Kitąmet valstybė daugiau kaip 600 mln. eurų skirs kovai su skurdu, socialinei atskirčiai mažinti, sekmadienį sakė premjeras Saulius Skvernelis.

„Gyventojų pajamų didinimas yra svarbiausias Vyriausybės tikslas ir jis aiškiai atspindimas siūlomuose teisės aktuose“, – pristatydamas rudens sesijos darbų programą teigė Vyriausybės vadovas.

„Daugiau nei 600 mln. eurų siūloma skirti kovai su skurdu, šeimų paramai, pensijoms didinti, socialinei atskirčiai mažinti. Tai rekordinė suma tiems, apie kuriuos kurį laiką buvome pamiršę“, – pabrėžė jis.

S.Skvernelis tvirtino, kad diskusijos, susijusios su pajamų didinimu, bus sudėtingas iššūkis.

„Tai diskusijos dėl minimalios algos didinimo, dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio, papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio nustatymo. (...) Daug diskusijų sukėlė siūlymai pradėti skirti vadinamuosius vaiko pinigus. Pradedame nuo 30 eurų, tačiau jais tikrai neapsiribojame. (...) Valstybė tikrai šiuo metu negali skirti nei 100 eurų, nei 120 eurų, nei 150 eurų kiekvienam vaikui, kad ir kaip to norėtume. (...) Ateityje tikrai jie bus didinami“, – ne kartą akcentavo premjeras.

Pristatydamas Vyriausybės darbų programą jis taip pat minėjo etatinio mokytojų apmokėjimo sistemos įvedimą.

„Neatsisakome savo ketinimų nuo 2018 metų rugsėjo 1-osios įvesti etatinį apmokėjimą. Lėšos tam yra numatytos. Tik yra principinis pozicijų skirtumas – dalis spekuliuojančių šia tema asmenų tikisi, kad tiek, kiek yra mokytojų, automatiškai padarant lygiai tiek etatinių vienetų problema bus išspręsta ir etatinis apmokėjimas bus įvestas nepriklausomai nuo krūvio, nuo rezultatų siekiamų, nuo programų, galiausiai nuo gebėjimų ar kompetencijų, kurios suteikiamos mokyklose moksleiviams“, – kalbėjo S.Skvernelis.

Iki gruodžio Vyriausybė žada pateikti ir įstatymų projektus, susijusius su aukštojo mokslo reforma. Bus teikiami siūlymai dėl finansavimo sistemos, kriterijų, pagal kuriuos valstybė su aukštosiomis mokyklomis sudarys sutartis ir pan.

„Matome, kad ne visos aukštosios mokyklos tuos kriterijus atitinka ir atitiks“, – teigė Vyriausybės vadovas.

Sekmadienį Seimas pradėjo eilinę rudens sesiją. Pagal Konstituciją, ji prasideda rugsėjo 10 dieną ir baigiasi gruodžio 23 dieną. Per šią rudens sesiją planuojama surengti 24 plenarinius posėdžius. Jos darbų programoje – apie 500 projektų.

Tikisi palaikymo be formalaus susitarimo

Iki Seimo rudens sesijos pradžios nesulaukus socialdemokratų atsakymų dėl tolesnio darbo koalicijoje, vis tiek tikimasi atskirų parlamentarų, taip pat ir socialdemokratų palaikymo Vyriausybės teikiamiems projektams, sako premjeras S. Skvernelis.

Patys socialdemokratai kol kas neskubės pasirašyti susitarimo su „valstiečiais“ dėl bendradarbiavimo, kol nesulauks partijos prezidiumo pritarimo.

„Atsakymo nebuvimas irgi yra atsakymas. Kiekvienas darykime savo išvadas. Man tai reiškia, kad Vyriausybei teikiamiems įstatymų projektams bus reikalingas didesnis politinių jėgų palaikymas (...). Aš tikiuosi taip pat iš Socialdemokratų frakcijos palaikymo ir balsavimo už tuos sprendimus, kurie reikalingi“, – sekmadienį žurnalistams Seime sakė S.Skvernelis.

Anot jo, būtų sunku rasti argumentų, „kodėl nenorima mažinti socialinę atskirtį, skurdą“ ir balsuoti prieš Vyriausybės pasiūlymus, numatant biudžete papildomus 600 mln. eurų socialinėms reikmėms.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis taip pat tikisi konstruktyvaus darbo ir iš socialdemokratų, sprendžiančių dėl bendro darbo kartu, ir iš kitų, taip pat ir opozicinių frakcijų.

„Daug kartų esu akcentavęs, kad visų konstruktyviai mąstančių Seimo narių palaikymo tikimės“, – teigė jis, paklaustas, kurios frakcijos paramos tikisi labiausiai.

Sekmadienį prieš prasidedant Seimo rudens sesijai rengtame socialdemokratų frakcijos posėdyje, anot frakcijos nario Algirdo Syso, apie bendradarbiavimo susitarimą su „valstiečiais“ nebuvo kalbama. Ar jį pasirašyti, anot jo, kaip ir skelbta anksčiau, bus sprendžiama po partijos prezidiumo verdikto.

„Tikrai niekas apie tai nekalbėjo, nes dokumentas turi būti politiškai įvertintas. Yra prezidiumas, jis turėtų būti kitą savaitę, tik po to galima kalbėti apie galimybes sėsti dirbti toliau“, – žurnalistams sakė jis.

Šiuo metu vyksta Socialdemokratų partijos skyrių apklausa dėl koalicijos su „valstiečiais“ ateities. Apklausa turi baigtis rugsėjo 20 dieną, o sprendimą priims partijos taryba, posėdis planuojamas 23 dieną. Savo nuomonę jau pareiškė 49 LSDP skyriai: 36 iš jų siūlo trauktis iš koalicijos, 7 siūlo joje likti, dar 6 skyriai ragina rengti naujas derybas dėl koalicinės sutarties. Tuo metu dauguma – 13 iš 19 – Socialdemokratų partijos frakcijos narių nenori palikti koalicijos.

Opozicinės Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Gabrielius Landsbergis sako, kad konservatoriai ir toliau liks „konstruktyvi opozicija“ bei gali palaikyti valdančiųjų sprendimus pagal atskirą susitarimą, kaip ir buvo pavasario sesijoje, kai konservatoriai mainais už „valstiečių“ palaikymą šildymo mokestinėms lengvatoms parėmė urėdijų reformą.

„Tokiu panašiu būdu ketiname bendradarbiauti, jei tokios situacijos susikurtų, jei būtų kalba apie rimtą mokesčių reformą, apie tikrai rimtą, nuoseklią diskusiją dėl rimtos švietimo pertvarkos – esame pasirengę diskusijose dalyvauti, teikti savo pasiūlymus ir ieškoti bendrų galimybių tokius įstatymus priimti“, – teigė G.Landsbergis.

Jis sakė, kad frakcijoje kol kas nėra vieningos nuomonės, ar palaikyti Vyriausybės rengiamą kitų metų biudžeto projektą.

Valdančioji „valstiečių“ frakcija Seime turi 56 parlamentarus, konservatoriai – 31 atstovą, Socialdemokratų frakciją sudaro 19 narių. 14 parlamentarų dirba Liberalų sąjūdžio frakcijoje, aštuoni – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijoje, septyni – „Tvarkos ir teisingumo“. Mišrioje Seimo narių grupėje yra penki parlamentarai.

Rudens sesija

Nors valdančiosios koalicijos likimas neaiškus, jokio chaoso nėra ir nebus, teigia „valstiečių“ deleguotas premjeras S.Skvernelis.

„Taip, rudens sesija nebus paprasta. Tačiau turiu nuvilti tuos, kurių galvose ir širdyse skamba tokie kertiniai žodžiai kaip „chaosas“, „krizė“. Nėra nei chaoso, nei krizės. Tiek Seimas, tiek Vyriausybė dirba kryptingai“, – sekmadienį Seime teigė Vyriausybės vadovas.

Jis sakė matantis dalies politikų norą kurstyti politinį nestabilumą, tačiau, anot premjero, tai neprivers Vyriausybės trauktis.

„(...) labai suprantu, kad dalis norėtų kuo didesnio chaoso, politinio nestabilumo, bet tikrai to nebus“, – kalbėjo S.Skvernelis.

„Šiandien pas mus už lango matome, kaip šimtai, tūkstančiai žmonių bėga maratoną. Sprintą galima greitai prabėgti, pasiekti tarpinį rezultatą, bet kalbant apie ilgą distanciją, tiesiog jos nebaigti arba baigti kitokiais rezultatais. Esame nusiteikę maratono bėgimui, ne sprintui“, – pabrėžė jis.

Šiuo metu „valstiečių“ koalicijos partneriai socialdemokratai sprendžia, ar trauktis iš koalicijos. Iki rugsėjo 20-osios vyksta partijos skyrių apklausa, o sprendimą dėl likimo koalicijoje priims socialdemokratų taryba. Už pasitraukimą jau balsavo dauguma skyrių, tačiau didžioji dalis Seimo socialdemokratų mano, kad reikia likti su valdančiaisiais.

Valdančioji „valstiečių“ frakcija Seime turi 56 parlamentarus, Socialdemokratų frakciją sudaro 19 narių.