SIŪLOMA PALIKTI VU IR KURTI NAUJĄ KAUNO UNIVERSITETĄ

Lietuvoje turėtų veikti du tarptautinio lygio ir du technologijų universitetai, nutarė premjero Sauliaus Skvernelio sudaryta darbo grupė.

Siūloma palikti Vilniaus universitetą (VU) bei kurti naują Kauno universitetą – šios aukštosios mokyklos matomos kaip tarptautinio lygio universitetai.

Siūlymus dar vertins politikai

Prie VU siūloma jungti Mykolo Romerio ir Lietuvos edukologijos universitetus, VU dalimi taptų Šiaulių universitetas.

Kaune plačios aprėpties universitetas būtų kuriamas sujungiant Kauno technologijos universitetą, Vytauto Didžiojo universitetą, Aleksandro Stulginskio bei Lietuvos sporto universitetą.

Techniniai universitetai turėtų veikti Vilniuje ir Klaipėdoje.

Be to, pasak darbo grupės, turėtų veikti specializuotos aukštosios mokyklos: atskiras turėtų likti Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, o Vilniaus dailės akademija ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija turėtų būti sujungtos.

„Mes turime labai stiprų Lietuvos sveikatos mokslų universitetą, grupės siūlymas yra palikti jį savarankišką profiliuotą specializuotą arba akademiją, kaip yra įvardinta (...). Lietuvos muzikos ir teatro akademiją ir Vilniaus dailės akademiją mes siūlome, stiprinant menininkų rengimą, sujungti į vieną didelę menų akademiją, kuri galėtų veikti tinkliniu principu visoje Lietuvoje“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centro (MOSTA) laikinasis vadovas Ramojus Reimeris.

Švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės patarėjas Eugenijus Butkus sakė, kad LMSU ir kuriamą bendrą menų aukštąją mokyklą tiksliausia būtų vadinti akademijomis.

Kaune turėtų veikti atskira Policijos akademija. Pertvarka nekeis Karo akademijos ir kunigų seminarijų statuso.

Minėtos darbo grupės narys, bendrovės „Lietuvos energija“ vadovas Dalius Misiūnas spaudos konferencijoje pažymėjo, kad darbo grupės siūlymus dar vertins politikai.

„Čia jūs matote mūsų rekomendaciją, tai jokiu būdu nereiškia, kad taip ir bus padaryta, kadangi mūsų rekomendacijos keliauja į Vyriausybę, vėliau, matyt, ir į Seimą, jos gali būti koreguojamos“, – sakė D.Misiūnas.

Darbo grupės narė, „Visionary Analytics“ direktorė Agnė Paliokaitė sakė, kad studijų programų skaičių numatoma sumažinti daugiau negu dvigubai (šiuo metu jų yra apie 1800). Ji taip pat sakė, kad į reformą bus investuojama.

„Kalbant apie patį tinklo pertvarkos procesą, jis, be abejo, yra labai sudėtingas, kompleksiškas, trumpuoju laikotarpiu, suprantama, reikės investicijų tam, kad ilguoju laikotarpiu būtų didesnė grąža visuomenei ir valstybei. Į patį pertvarkos procesą numatoma investuoti preliminariai iki 200 mln. eurų, 150 mln. eurų bus skirta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų portfelio (...). Taip pat planuojame, kad iš perteklinio aukštųjų mokyklų turto reinvesticijų bus galima sukaupti apie 50 mln. eurų, kurie taip pat bus investuoti į dėstytojų, tyrėjų atlyginimus, studentų bendrabučius, studijų programų stiprinimą ir taip toliau“, – aiškino A.Paliokaitė.

Ministrė: realiai nė vienas universitetas nėra uždaromas

Vykstant aukštojo mokslo pertvarkai nė vienas universitetas nebus uždaromas, sako pirmadienį reformą valdančiajai koalicijai pristačiusi švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.

„Realiai nė vienas universitetas nėra uždaromas. Tinklo pertvarka yra fragmentuoto potencialo sutelkimas, siekiant užtikrinti efektyvesnį valdymą, siekiant užtikrinti resursų sutelkimą, ypatingai mokslinių tyrimų srityje, kur šiandien turime daug mažų, fragmentuotų grupių“, - žurnalistams Seime sakė ministrė.

Aukštųjų mokyklų tinklo pertvarka numato, kad Lietuvoje bus keturi universitetai, išliks ir atskiros specializuotos akademijos.

Švietimo ir mokslo ministrė sakė, kad pokyčiai aukštojo mokslo sistemoje leis sutaupyti 50 mln. eurų, už kuriuos bus ne tik įgyvendinama pati pertvarka, bet ir investuojama į pasenusią infrastruktūrą, apie 30 proc. didinami atlyginimai dėstytojams. Papildomo finansavimo pertvarkai iš valstybės biudžeto nėra prašoma.

Anot J.Petrauskienės, taip pat numatoma peržiūrėti studijų programų vertinimą ir jų akreditavimą.

Ministrė sakė, kad pertvarkos tikslas nėra sumažinti universitetų skaičių.

„Čia yra siekis sutelkti potencialą, siekiant turėti bent du stiprius tarptautiškai, klasikinius universitetus, taip pat numatant ir specializuotas aukštąsias mokyklas“, - teigė ministrė.

Pasak jos, visi pasiūlymai buvo suderinti su aukštųjų vadovybe, jie pateikti remiantis jų pačių dalininkų pateiktais siūlymais.

Lietuvoje taip pat išliks atskiros medicinos mokslų, menų, karo ir kunigų mokyklos.

Tikina, kad universitetai nebus jungiami prievarta

Universitetai nebus jungiami prievarta, o pokyčius lems pati finansavimo tvarka, tvirtina Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos (LVŽS) deleguotas premjeras Saulius Skvernelis ir partijos vadovas Ramūnas Karbauskis.

„Jei mes galvojame, kad prievartiniu būdu mes galėsime administracijoms pasakyti, kiek universitetų turi likti, tai galima padaryti, bet tai nebus teisingas žingsnis. (...) Tikrai mus nėra svarbu, kas su kuo jungiasi, bet nesikeisti natūraliai nebus galima“, – antradienį žurnalistams Seime sakė premjeras po valdančiosios koalicijos frakcijų posėdžio, kuriame pristatyta siūloma aukštojo mokslo tinklo pertvarka.

Pasak S.Skvernelio, universitetus konsoliduotis vers pasikeitusi finansavimo tvarka, kuomet su universitetais bus sudaromos sutartys, kokius specialistus jos rengia keleriems metams į priekį numatant atitinkamą finansavimą, kiti faktoriai.

„Mes pakeičiame aukštųjų mokyklų finansavimą, darome sutartis su aukštosiomis mokyklomis, skatiname tiriamąjį mokslo darbą, keliame dėstytojų kvalifikaciją, skatiname ir optimizuojame aukštųjų mokyklų valdymą ir turtą, nustatome kartelę, kurią turi atitikti būsimas studentas, ir visi tie pokyčiai nori nenori vers aukštąsias mokyklas, kurios nori atitikti šitiems reikalavimams, konsoliduotis“, – kalbėjo premjeras.

Aukštojo mokslo tinklo pertvarkos siūlymus parengusi premjero Sauliaus Skvernelio sudaryta darbo grupė mato, kad Lietuvoje turėtų veikti du tarptautinio lygio universitetai Vilniuje ir Kaune bei du technologijų universitetai – sostinėje ir Klaipėdoje.

Didžiausios parlamento LVŽS frakcijos seniūnas R.Karbauskis irgi tvirtino, kad prievarta universitetai jungiami nebus.

„Kol kas apie jokį universitetų jungimą jies prieštaraujant nekalbama. Kalbama apie nemokamą auštąjį mokslą, studijų kokybę, tai yra visi sprendimai, kurie mūsų aukštąjį mokslą padarytų konkurencingu. O pats tinklas – kitas apsisprendimo kausimas, kuris susijęs su aukštųjų mokyklų finansavimu“, – žurnalistams antradienį Seime sakė R.Karbauskis.

R.Karbauskis komentuodamas siūlymus pažymėjo, kad „nėra ketinimo ką nors versti, yra darbo grupės pasiūlymai, kaip galėtų atrodyti tas tinklas ir kaip jie mato optimalų tinklą“.

„Jokios prievartos nebus, bus šnekama su aukštųjų mokyklų senatais ir akademine bendruomene, sprendimai bus priimti tokie, kurie bus optimalūs visais atžvilgiais. Pati finansavimo tvarka, kai šnekama apie nemokamą aukštąjį mokslą, akivaizdus studentų mažėjimas verčia ieškoti optimizavimo kelių, tie universitetai, kurie manys, kad nereikia ieškoti kelio optimizuoti savo veiklą, jie gali paprasčiausiai bankrutuoti“, – pabrėžė R.Karbauskis.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vadovas „valstietis“ Eugenijus Jovaiša irgi tvirtina, kad dėl universitetų jungimosi „jokio rankų laužymo nebus“, o pokyčius lems pasikeitęs finansavimo modelis, jis įsigalios nuo 2018 metų.

„Jokio rankų laužymo, kad jūs privalu (jungtis) su tuo, jūs privalu su tuo, nėra, nebuvo ir nebus, tegu tai būna protingos arba racionalios naudos paieškos, kad būtų mūsų švietimui geriau. Tai turi nuspręsti finansavimo keitimas, programų mažinimo sistema, kokybės paieškos. Susidarys visai naujos sąlygos veikti universitetams, ir jie naujose sąlygose, kai nebeveiks krepšelis, turės pačios suprasti, ką jos gali ir ko jos negali“, – kalbėjo E.Jovaiša.

„Mes norėtumėm, kad būtų mažiau universitetų, galbūt tikrai yra didelė prasmė konsoliduoti profesūrą, nes kada reikia teikti paraiškas įvairiems tyrimams, projektams, reikia stiprių pajėgų, toks mano atsakymas – keisis sąlygos, keisis ir skaičius. Patį finansavimo modelį rengiame, mes galvojame, kad nuo2018 metų sausio naujas finansavimo modelis turėtų atsirasti Lietuvoje“, – sakė komiteto vadovas.